Keletas faktų
Gimė 1926 m. lapkričio 26 d. Kaune.
Garsėja ne tik rimtais vaidmenimis ir scenarijais, yra įgarsinusi daugiau kaip 50 animacinių filmų.
2004 m. apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Yra parašiusi knygas „Post scriptum" ir „Perpetuum mobile".
Lietuvos televizijos režisierė ir legendinė aktorė Galina Dauguvietytė netrukus skaitytojams pristatys jau trečiąją knygą, kuri, pasak pačios autorės, bus labai atvira.
Kada skaitytojai galės įsigyti naująjį jūsų kūrinį?
Trečioji mano knyga bus pristatyta 2010 metų Vilniaus knygų mugėje. Liko nedaug laukti, gerbiamieji (šypsosi).
Gal išduosite paslaptį - apie ką bus naujoji knyga?
Jau pavadinimas („Dialogas su savimi") sufleruoja, kad knyga bus apie mano asmeninius išgyvenimus. Bus ir apie vaikystę, bus ir apie jaunystę, ir apie meilę bei jos tragedijas.
Negi nesunku taip imti ir viską atvirai iškloti?
Matote, nugyvenau labai ilgą gyvenimą... Žinoma, itin patetiškų atsiminimų nebus, rašau: „Esu visiškai vieniša, neturiu nei brolių, nei seserų, nei tetų, nei dėdžių, nei pusseserių, nei pusbrolių. Esu visiškai viena. Ir kada žmogus senas ir vienas, sakoma, plepa su savimi. Aš su savimi nekalbu, aš galvoju." Knygoje mano mintys apie visą gyvenimą.
Kaip apskritai kilo mintis rašyti jau trečią knygą?
Didelę įtaką padarė leidyklos „Tyto Alba" direktorė Lolita Varanavičienė. Ji - labai įdomi asmenybė. Mes su ja vis pasišnekėdavome. Lolita ir pasakė: „Matai, kaip kalbi, o kodėl viso šito negalėtumei parašyti?"
Taip lengvai ir įtikino?..
Ne tai kad įtikino, veikiau išprovokavo. Suprantate, ji mokėdavo labai gražiai mane išprovokuoti (šypsosi). Lolita manęs nespaudė, bet tiesiog davė man mintį: o gal dar vieną paskutinį blyną iškepti (juokiasi).
Abi jūsų knygos sulaukė didelio pasisekimo. Kaip manote, ar taip bus ir su trečiąja?
Trečioji knyga bus kur kas intymesnė. Asmeniška, bet nenutolusi nuo šiuolaikinio gyvenimo. Todėl, tikiuosi, žmonės ją jautriai priims.
Skamba labai rimtai...
Neapsigaukite, humoro joje tikrai netrūks (šypsosi).
Kuo ši knyga skirsis nuo savo pirmtakių „Perpetuum mobile" bei „Post scriptum"?
Pirmoji knyga buvo visiškai memuarinė: mano vaikystė, susitikimai su žmonėmis legendomis, kurie dabar yra Lietuvos įžymybės, kai kurių jau nebėra tarp mūsų. Jie buvo mano tėvų bičiuliai. Ateidavo, vakarodavo mūsų namuose. Rašiau apie savo vaikystę, apie pasiutusį savo charakterį, apie nepiktybinį chuliganizmą.
Antroji knyga buvo rimtesnė, daugiau reportažinio pobūdžio: su klausimais apie tikėjimą, mano požiūriu į tam tikrus dalykus.
Na, o trečioji bus visiškai kitokio stiliaus. Tai bus apmąstymas apie visą gyvenimą. Trumpai tariant, joje atsiskleis tikras manasis „aš". Apskritai aš - atviras žmogus. Jei kas dar nežino, turės progą tuo įsitikinti.
Visi knygoje aprašomi įvykiai tikri?
Taip, viskas absoliučiai autentiška. Bus nuogos mano mintys. Kalbu netgi apie tai, kada aš pasielgiau ne taip ir dabar dėl to gailiuosi arba kada pasielgiau teisingai ir dabar tuo didžiuojuosi.
Nebijote, kad kitus gali sukrėsti toks atvirumas?
Nė kiek. Atvirumas - mano charakterio bruožas. Aš visą gyvenimą sakiau ir tebesakau tai, ką galvoju. Aš esu aš. Tikra iki pat esybės gelmių. Niekada nevaidinau angelo, nepaprastai gero, doro ir mielo žmogaus. Aš esu eilinė moteris. Galbūt todėl žmonėms atrodau sava ir artima.
Iš tiesų turite daug gerbėjų, nepavargote nuo jų dėmesio?
Geri žodžiai niekada nevargina, aišku, jei tos liaupsės saikingos (šypsosi). Esu paprasta. Niekada gyvenime nesu užrietusi nosies. Žmonės man labai dažnai skambina telefonu, patys susiieško numerį telefonų knygoje ir paskambina - tiesiog šiaip paplepėti. Klausimų neišvengiu ir parduotuvėje ar troleibuse. Nesišalinu žmonių ir nevengiu atsakyti į klausimus. Bendrauti man malonu.
Daug rašote, o pati ar skaitote kitų parašytas knygas?
O kaipgi, žinoma, skaitau. Tiesa, dabar mažiau, nes esu labai užsiėmusi. Beveik visos dienos mano kalendoriuje yra užbrauktos. Kai tik turiu šiek tiek laiko, jaučiu nepaprastą džiaugsmą, kad galiu uždaryti namų duris ir pabūti viena pati su savimi (šypsosi). Na, o grįžtant prie knygų... Labiausiai man prie širdies Remarkas (Erichas Maria Remarque`as, - aut. past.). Visos jo knygos. Šio rašytojo kūrybą myliu nuo pat jaunystės. Joje labai daug gyvenimiškos išminties - nepagražintos ir nenulaižytos.
Ar teisingai supratau - gyvenate pagal grafiką?..
Atvirai? Taip, galima sakyti, gyvenu pagal grafiką. Susitikinėju su žmonėmis, skaitovais, filmuojuosi laidose, bendrauju. Jau daugelį metų keliuosi anksti, pusę septintos ryto, bėgu į miestą, tada pamiegu pietų miego ir vėl bėgte į reikalų sūkurį.
Gyvenate visiškai viena?
Jau labai seniai. Kad nebūtų nuobodu, kasdien leidžiuosi į pokalbius su savimi. Kartais prie mano ginčų su savimi prisideda dar ir radijas... (šypsosi).
Jūs tiek daug patyrėte, ar dar liko apie ką svajoti?
Vienintelė mano svajonė, kad Lietuvoje rastų naftą ir „gazą" (kvatojasi).
