Ar jau prisijaukinote Patricijos personažą?
Sunku pasakyti. Mes, laidos aktoriai, retai susitinkame. Filmuojame laidą kartą per mėnesį. Būna dvi dienos filmavimo, - pirmą dieną būna sunku, o antrą jau apsiprantama.
Ar teko dalyvauti kuriant Patricijos personažą, ar buvo ieškoma aktorė jam suvaidinti?
Patricijos personažas visiškai priklauso nuo manęs. Niekas jo atskirai nesukūrė ir aš neįlindau į kažkieno kito sukurtą personažą. Manau, kad vaidmuo dar iki galo nesukurtas.
Patricija - Broniaus teta. Bornius - nebe jaunikaitis. Tai kiek metų Patricijai?
Ji savo amžiaus neišduos. Sakyčiau, ji - vystanti vyšnia.
Jeigu Jus pakvietų į „La Broniaus" šou kaip dalyvę, ar sutiktumėte?
Aš neičiau.
Sunku ar lengva laidos vedėjams prakalbinti svečius?
Būna įvairiai. Bet pašnekovai žino, kur jie eina. Žino, kad bus uždavinėjami įvairūs klausimai, netgi kompromituojantys. Be to, klausimų iš anksto nežino.
Leidžiate sau improvizuoti, ar laikotės scenarijaus?
Šioje laidoje viskas įmanoma. Žinoma, yra scenarijus ir į jį atsižvelgiame. O improvizacija labai priklauso nuo pašnekovo. Kartais nėra kalbos su tuo žmogumi nors tu ką. Kartais - labai linksma ir norisi „padurniuoti".
Ar Jums įdomu dirbti „Le Broniaus šou"?
Savotiškas tas darbas. Gal kiek per retai filmuojamės, jo labai nejaučiu. Aš viską priimu kitaip. Jūs laidą matote vieną kartą per savaitę, o aš net nejaučiu, kad kažkur filmuočiausi, nes nufilmuojame viską labai greitai. Aš net maniau, kad niekas tos laidos nežiūri...
Na, turėtume paprieštarauti, nes „TV gido" redakcijoje tikrai yra laidos gerbėjų...
Vaje (juokiasi). Girdėjau iš pažįstamų, kad kai kurie labai jos laukia. O pati esu mačiusi gal tik dvi laidas. Ir tai darau ne todėl, kad negalėčiau į save žiūrėti, o todėl, kad neturiu laiko.
Na, o dabar pakalbėkime apie kūrybinius planus. Neseniai pasirodė Jūsų sukurta pasaka vaikams „Mano batai buvo du"...
Taip. Tai muzikinė improvizacinė pasaka vaikams, kurią rodome Vilniaus valstybiniame mažajame teatre. Pamačiau, kaip sūnus Kristupas žaidžia su mūsų batais, ir kilo mintis sukurti spektakliuką.
Girdėjome, kad dirbate pedagoginį darbą su pačiais mažiausiais?
Taip. Tik šiais metais teko atsisakyti dėl daugybės darbų. Tačiau ta patirtis buvo man naudinga. Nes pažinti vaiką, mokėti su juo žaisti, patekti į jo fantazijų pasaulį - didelis menas.
Jūsų vyras - aktorius R. Cicėnas. Dažnai dirbate kartu. Ar nesunku po vienu stogu išsitekti menininkų porai?
Ne. Nėra sunku, priešingai, labai lengva ir smagu. Žmonėms atrodo, kad menininkai yra kažkokie kitokie. Bet mes - normalūs žmonės, kaip kokie pardavėjai ar daktarai. Pavyzdžiui, vyras ir žmona daktarai gerai sutaria. Ir menininkų šeimoje tas pats.
Sakoma, kad teatro aktoriai bėga į televiziją tik dėl didesnių honorarų...
Yra tiesos, kad aktoriai bėga į televiziją dėl didesnių honorarų, nes teatro algos yra juokingos. Tačiau kam, jeigu ne aktoriams atlikti šį darbą televizijoje? Leisti tai daryti neprofesionalams? Man atrodo, tada būtų labai blogai. Niekas mūsų neprašo vesti žinių laidos, o prašo vaidinti. Tai - mūsų profesija.
