„Pirmą kartą per trylika metų Lietuvoje praleisiu du mėnesius“, – džiaugiasi ilga viešnage gimtinėje dabar Frankfurte gyvenanti pianistė Guoda GEDVILAITĖ (33). Druskininkuose ji vasaroja su penkių mėnesių sūnumi Aurelijumi. Kurį laiką jiems draugiją palaikys ir Guodos vyras džiazo gitaristas Ulfas Henrikas GÖHLE (32).
Pianistė juokiasi nebegalėjusi nustygti Frankfurte ir sulaukti, kada bus laisvas jos vyras, todėl į Lietuvą atskrido trimis dienomis anksčiau. Netrukus su sūnumi Aurelijumi iš Druskininkų važiavo į Vilnių pasitikti Henriko. Net mėnesį šeima drauge praleis Lietuvoje! Tokios ilgos atostogos, žinoma, derinamos su Guodos muzikiniais projektais – kitaip gyventi ji nemoka.
Kelionė aplink pasaulį palauks
„Kiekvienas mano atvykimas susijęs su kokiais nors koncertais. Šią vasarą tradiciškai važiuosiu groti į pajūrį, – vardija savo koncertų maršrutą. – Liepos dvidešimt antrą dieną pasirodysiu Juodkrantėje, paskui – Nidoje ir Palangoje. Tuos koncertus labai mėgstu. Man tai – kartu ir poilsis prie jūros.“ Grįžusi į Druskininkus ji repetuos su senu bičiuliu smuikininku Vilhelmu Čepinskiu – su juo ir jo vadovaujamu orkestru „Camerata Klaipėda“ koncertuos Pažaislio muzikos festivalyje. Rugpjūtį dirbs kaip vertinimo komisijos narė ir koncertuos Druskininkuose vyksiančiame konkurse-festivalyje „Muzika be sienų“.
„Aš – darboholikė: esu įpratusi derinti darbą su poilsiu, – prisipažįsta Guoda. – Jei kur nors groju, dieną ar porą po koncerto skiriu atokvėpiui. Seniai buvo, kad savaitę būčiau atostogavusi ir nieko neveikusi.“ Tiesa, vieną tokią muzikinio gyvenimo pauzę, buvusią maždaug prieš trejus metus, ji atsimena iki šiol. Tai atsitiko pažinties su Henriku pradžioje: po trijų draugystės mėnesių jie vyko pailsėti į Švediją. „Buvo nuostabios atostogos – Henrikas nurungė fortepijoną ir tuomet aš turėjau savaitę poilsio“, – iki šiol ši kelionė kelia romantiškų prisiminimų ir pianistei, ir jos mylimam žmogui. Susituokę jie svajojo keliauti aplink pasaulį. Tačiau į šią didžiulę išvyką susiruošti nespėjo – gimė Aurelijus. Frankfurte gyvenanti pora pasakoja, kad geografinė šio miesto padėtis suteikia galimybę nuvažiuoti į kaimynines šalis kelioms dienoms. „Kai jau visai pradeda važiuoti stogas, sėdame į mašiną ir kur nors lekiame savaitgaliui, – pasakoja Guoda. – Laisvos savaitės paprastai neturime: abu esame labai užsiėmę, o man dar ir nuolatos repetuoti reikia – fortepijono vežtis juk negaliu.“
Aurelijus nuo gimimo dalyvauja tėvų koncertuose
„Esame laimingi, kad Lietuvoje turime gimtuosius mano Druskininkus, kur galime pabūti su artimaisiais ir mėgautis grynu kurorto oru, o Vokietijoje savaitgalius dažnai leidžiame gimtajame Henriko miestelyje Bad Wildungen. Ten trykšta dvylika mineralinio vandens šaltinių“, – pasakoja trylika metų Vokietijoje gyvenanti lietuvė. Dabar, kai daug laiko praleis Druskininkuose, pastaruoju metu tarp lietuvių labai populiariame kurorte, Guoda neketina pasinerti į sanatorijų teikiamas gydomąsias ir atpalaiduojamąsias procedūras: daugiausia laiko praleis prie fortepijono.
„Mano tėveliai – du aukso gabalėliai. Nors dirba ir patys, kai mes atvažiuojame, perima anūkėlį, leidžia man išsimiegoti, – džiaugiasi pianistė. – Jie dėl manęs aukojasi, kad grįžusi namo atsigaučiau, pailsėčiau. Druskininkuose visada esu labai lepinama.“ Mažasis Aurelijus Guodos tėvams teikia daug džiaugsmo. Su sūnumi gimtinėje pianistė vieši jau antrą kartą: pirmąsyk dėl koncentrų buvo trumpam atvykusi gegužę. Tuomet koncertuoti ji važiavo su mama, kuriai teko anūko auklės vaidmuo. Dėl motinystės koncertinė muzikės veikla nesustojo ir Vokietijoje. „Aurelijus gimė vasario aštuntą dieną, o pirmas koncertas buvo balandžio aštuonioliktąją – maždaug po dviejų mėnesių“, – pasakoja pianistė. Ten į pasirodymus ją ir Aurelijų lydėdavo Henrikas. „Nulipusi nuo scenos vėl būdavau ne pianistė Guoda, o mama Guoda“, – juokiasi. Sutuoktinis ir anksčiau, kol neturėjo atžalos, būdavo dažnas jos koncertų klausytojas: nelydėdavo tik tada, kai būdavo užsiėmęs savo muzikine ar kita veikla. O kai džiazuoja Henrikas, tarp klausytojų stengiasi būti Guoda su Aurelijumi. „Mūsų mažylis auga labai muzikalus, – džiaugiasi pianistė. – Vaikas girdi, kaip mes namuose repetuojame – jam kasdien tenka didelė muzikos dozė. Būna ir kurioziškų situacijų. Tarkim, šiuo metu mano programa nėra iš saldžiųjų. Mokausi gana kreivų, aštrių, disonansiškų Dmitrijaus Šostakovičiaus preliudų ir fugų. Groju laikydama vaiką ant kelių. O jis prie tų disonansinių akordų sugeba užmigti! Sūnus įpratęs prie fortepijono garsų.“ Repetuodama Guoda atžalą dažnai paima ant kelių. „Viena ranka glostau sūnelį, kita – savo meilužį fortepijoną, – juokiasi. – Kai kada nors Aurelijaus kas nors klaus, kelerių metų pradėjo groti pianinu, galės atsakyti, jog nuo gimimo.“
Vaiko auginimas ir pakylėja, ir alina
Daug metų teigusi, kad turi kur kas svarbesnių reikalų už meilę, prieš dvejus metus, paskutinį rugsėjo savaitgalį, Guoda ištekėjo už vokiečių džiazo muzikanto, šiemet jie susilaukė sūnaus. Pianistė šypsosi, kad yra žmonių, kurie planuoja ir karjerą, ir gyvenimą, bet yra ir tokių, kurie gyvena spontaniškai – kaip Dievas duos. „Kai susipažinau su Henriku, nebenorėjau stabdyti laiko, – prisipažįsta. – Leidau, kad viskas tekėtų laisva nevaržoma vaga. Mums norėjosi labai greitai susituokti, Aurelijus – mūsų meilės vaisius.“
Guoda pastebėjo, kad tapusi mama pasijuto kitaip tiek kaip moteris, tiek kaip muzikė. „Vaikelio atėjimas į šeimą viską verčia aukštyn kojomis. Iš laisvos menininkės tapau mama. Dabar dažnai galvoju, kaip viskas gyvenime keičiasi ir kaip keistis man pačiai, – ji prisipažįsta, kad motinystė privertė perkainoti vertybes. – Muziko profesija – laisva, duoda sparnus. Iš kitos pusės, uždaro tarp keturių sienų: būdami su savimi, repetuodami praleidžiame labai daug valandų. Vaikelio atsiradimas viską sugriauna, gyvenimas teka pagal jo norus. Repeticijos tampa truputį chaotiškos. Kad kaip nors suderintum motinystę ir asmeninius norus bei profesiją, reikia visai kitaip planuoti dieną.“
Pianistė prisipažįsta anksčiau neįsivaizdavusi, kokia galėtų būti mama. Neslepia, kad vaiko auginimas ne tik pakylėja, bet ir alina. Svarsto, kad pavargusi jaučiasi galbūt dėl to, jog turėdama mažą vaiką priima beveik visus kvietimus koncertuoti. „Liko ankstesnis koncertų krūvis, todėl dabar jaučiuosi šiek tiek išsekusi, nes vežu dvigubą krūvį, – pasakoja bandanti viską spėti. – Viena vertus, tai nereali laimė, džiaugsmas, ir nesinori, kad būtų kitaip. Kita vertus, kartais galvoju, kodėl tiek prisiėmiau: būčiau turėjusi laisvus nuo muzikos metus, auginčiau vaikelį, pailsėčiau. Ramybės ir visiško atsidavimo momento gimus kūdikiui galbūt nepajutau, jį praleidau. Jei su Henriku planuosime antrą atžalą, galbūt reikės išeiti metų atostogų – kad tuo pakaifuočiau. Pagaliau, kad išsimiegočiau. Dabar kiekvieną laisvą valandą, kai taip norėtųsi pailsėti, turiu išnaudoti repeticijoms, nes laukia suplanuoti koncertai, jų atšaukti nebeišeina. Pamiegosime, kai pasensime!“
Galbūt kada nors gyvens Lietuvoje
Jei nebūtų paskendęs profesinėje veikloje, tėvystės atostogų mielai eitų Henrikas. Guoda negaili komplimentų sutuoktiniui. Džiaugiasi, kad jis – nuostabus tėtis. Tačiau yra įsitraukęs į daugybę projektų. Jis – ne tik džiazo muzikantas, bet ir sporto specialistas, Frankfurto muzikos akademijoje šokėjams dėsto anatomiją, moko treniruotis be traumų. „Henrikas turi per daug įsipareigojimų, kad galėtų jų atsisakyti ir man duoti laisvas rankas – kad visapusiškai pasinerčiau į muziką, – Guoda supranta vyrą. – Tačiau kiekvieną laisvą akimirką yra pasirengęs man padėti. Kelias valandas per dieną jis nešioja Auriuką, o aš tuo metu groju.“
Pora dabar visą laiką skiria vaikui ir profesinei veiklai. O buičiai, sportui, draugams, atokvėpiui gamtoje kol kas jo nelabai lieka. Guoda pasakoja, kad abu su vyru yra labai sportiški. Laukdamasi pianistė mankštinosi, bėgiojo beveik iki paskutinio nėštumo mėnesio. „Aišku, ir mūsų sūnelis toks: jis nuo pirmų dienų labai judrus, sportiškas ir iš mūsų reikalauja dėmesio“, – juokiasi. Ji džiaugiasi, jog po gimdymo nereikėjo bėgioti maratonų, kad grįžtų buvusi forma. Ją atgavo be jokių pastangų.
Kol kas Frankfurte gyvenanti šeima vis dar neatmeta galimybės kada nors pabandyti įsikurti Lietuvoje. „Kadangi Aurelijus – frankfurtietis, pirmuosius jo gyvenimo metus, matyt, praleisime ten. Esu viskam atvira, svajoju, kad mūsų sūnus eitų muzikos keliu, lankytų Čiurlionio menų gimnaziją, gautų lietuvišką išsilavinimą, – pasakoja Guoda. – Man labiau patinka lietuviška švietimo sistema, ir žmonės Lietuvoje kitokie – gal švelnesni, grynesni.“ Pora pasiryžusi sūnų išauginti mokantį dvi kalbas. Mama su juo bendrauja tik lietuviškai ir viliasi, kad pirmoji Aurelijaus kalba bus jos gimtoji. Henrikas taip pat nebijo kalbėti lietuviškai. Guoda sako esanti prasta mokytoja, bet jos vyras – labai imlus ir užsispyręs. Jis lietuvių kalbos mokosi iš vadovėlių. „Labai sudėtinga kalba, bet labai graži ir mandagi“, – lietuviškai sako Henrikas. Po atostogų Lietuvoje jo žinios visada tampa dar geresnės.
Pianistė juokiasi nebegalėjusi nustygti Frankfurte ir sulaukti, kada bus laisvas jos vyras, todėl į Lietuvą atskrido trimis dienomis anksčiau. Netrukus su sūnumi Aurelijumi iš Druskininkų važiavo į Vilnių pasitikti Henriko. Net mėnesį šeima drauge praleis Lietuvoje! Tokios ilgos atostogos, žinoma, derinamos su Guodos muzikiniais projektais – kitaip gyventi ji nemoka.
Kelionė aplink pasaulį palauks
„Kiekvienas mano atvykimas susijęs su kokiais nors koncertais. Šią vasarą tradiciškai važiuosiu groti į pajūrį, – vardija savo koncertų maršrutą. – Liepos dvidešimt antrą dieną pasirodysiu Juodkrantėje, paskui – Nidoje ir Palangoje. Tuos koncertus labai mėgstu. Man tai – kartu ir poilsis prie jūros.“ Grįžusi į Druskininkus ji repetuos su senu bičiuliu smuikininku Vilhelmu Čepinskiu – su juo ir jo vadovaujamu orkestru „Camerata Klaipėda“ koncertuos Pažaislio muzikos festivalyje. Rugpjūtį dirbs kaip vertinimo komisijos narė ir koncertuos Druskininkuose vyksiančiame konkurse-festivalyje „Muzika be sienų“.
„Aš – darboholikė: esu įpratusi derinti darbą su poilsiu, – prisipažįsta Guoda. – Jei kur nors groju, dieną ar porą po koncerto skiriu atokvėpiui. Seniai buvo, kad savaitę būčiau atostogavusi ir nieko neveikusi.“ Tiesa, vieną tokią muzikinio gyvenimo pauzę, buvusią maždaug prieš trejus metus, ji atsimena iki šiol. Tai atsitiko pažinties su Henriku pradžioje: po trijų draugystės mėnesių jie vyko pailsėti į Švediją. „Buvo nuostabios atostogos – Henrikas nurungė fortepijoną ir tuomet aš turėjau savaitę poilsio“, – iki šiol ši kelionė kelia romantiškų prisiminimų ir pianistei, ir jos mylimam žmogui. Susituokę jie svajojo keliauti aplink pasaulį. Tačiau į šią didžiulę išvyką susiruošti nespėjo – gimė Aurelijus. Frankfurte gyvenanti pora pasakoja, kad geografinė šio miesto padėtis suteikia galimybę nuvažiuoti į kaimynines šalis kelioms dienoms. „Kai jau visai pradeda važiuoti stogas, sėdame į mašiną ir kur nors lekiame savaitgaliui, – pasakoja Guoda. – Laisvos savaitės paprastai neturime: abu esame labai užsiėmę, o man dar ir nuolatos repetuoti reikia – fortepijono vežtis juk negaliu.“
Aurelijus nuo gimimo dalyvauja tėvų koncertuose
„Esame laimingi, kad Lietuvoje turime gimtuosius mano Druskininkus, kur galime pabūti su artimaisiais ir mėgautis grynu kurorto oru, o Vokietijoje savaitgalius dažnai leidžiame gimtajame Henriko miestelyje Bad Wildungen. Ten trykšta dvylika mineralinio vandens šaltinių“, – pasakoja trylika metų Vokietijoje gyvenanti lietuvė. Dabar, kai daug laiko praleis Druskininkuose, pastaruoju metu tarp lietuvių labai populiariame kurorte, Guoda neketina pasinerti į sanatorijų teikiamas gydomąsias ir atpalaiduojamąsias procedūras: daugiausia laiko praleis prie fortepijono.
„Mano tėveliai – du aukso gabalėliai. Nors dirba ir patys, kai mes atvažiuojame, perima anūkėlį, leidžia man išsimiegoti, – džiaugiasi pianistė. – Jie dėl manęs aukojasi, kad grįžusi namo atsigaučiau, pailsėčiau. Druskininkuose visada esu labai lepinama.“ Mažasis Aurelijus Guodos tėvams teikia daug džiaugsmo. Su sūnumi gimtinėje pianistė vieši jau antrą kartą: pirmąsyk dėl koncentrų buvo trumpam atvykusi gegužę. Tuomet koncertuoti ji važiavo su mama, kuriai teko anūko auklės vaidmuo. Dėl motinystės koncertinė muzikės veikla nesustojo ir Vokietijoje. „Aurelijus gimė vasario aštuntą dieną, o pirmas koncertas buvo balandžio aštuonioliktąją – maždaug po dviejų mėnesių“, – pasakoja pianistė. Ten į pasirodymus ją ir Aurelijų lydėdavo Henrikas. „Nulipusi nuo scenos vėl būdavau ne pianistė Guoda, o mama Guoda“, – juokiasi. Sutuoktinis ir anksčiau, kol neturėjo atžalos, būdavo dažnas jos koncertų klausytojas: nelydėdavo tik tada, kai būdavo užsiėmęs savo muzikine ar kita veikla. O kai džiazuoja Henrikas, tarp klausytojų stengiasi būti Guoda su Aurelijumi. „Mūsų mažylis auga labai muzikalus, – džiaugiasi pianistė. – Vaikas girdi, kaip mes namuose repetuojame – jam kasdien tenka didelė muzikos dozė. Būna ir kurioziškų situacijų. Tarkim, šiuo metu mano programa nėra iš saldžiųjų. Mokausi gana kreivų, aštrių, disonansiškų Dmitrijaus Šostakovičiaus preliudų ir fugų. Groju laikydama vaiką ant kelių. O jis prie tų disonansinių akordų sugeba užmigti! Sūnus įpratęs prie fortepijono garsų.“ Repetuodama Guoda atžalą dažnai paima ant kelių. „Viena ranka glostau sūnelį, kita – savo meilužį fortepijoną, – juokiasi. – Kai kada nors Aurelijaus kas nors klaus, kelerių metų pradėjo groti pianinu, galės atsakyti, jog nuo gimimo.“
Vaiko auginimas ir pakylėja, ir alina
Daug metų teigusi, kad turi kur kas svarbesnių reikalų už meilę, prieš dvejus metus, paskutinį rugsėjo savaitgalį, Guoda ištekėjo už vokiečių džiazo muzikanto, šiemet jie susilaukė sūnaus. Pianistė šypsosi, kad yra žmonių, kurie planuoja ir karjerą, ir gyvenimą, bet yra ir tokių, kurie gyvena spontaniškai – kaip Dievas duos. „Kai susipažinau su Henriku, nebenorėjau stabdyti laiko, – prisipažįsta. – Leidau, kad viskas tekėtų laisva nevaržoma vaga. Mums norėjosi labai greitai susituokti, Aurelijus – mūsų meilės vaisius.“
Guoda pastebėjo, kad tapusi mama pasijuto kitaip tiek kaip moteris, tiek kaip muzikė. „Vaikelio atėjimas į šeimą viską verčia aukštyn kojomis. Iš laisvos menininkės tapau mama. Dabar dažnai galvoju, kaip viskas gyvenime keičiasi ir kaip keistis man pačiai, – ji prisipažįsta, kad motinystė privertė perkainoti vertybes. – Muziko profesija – laisva, duoda sparnus. Iš kitos pusės, uždaro tarp keturių sienų: būdami su savimi, repetuodami praleidžiame labai daug valandų. Vaikelio atsiradimas viską sugriauna, gyvenimas teka pagal jo norus. Repeticijos tampa truputį chaotiškos. Kad kaip nors suderintum motinystę ir asmeninius norus bei profesiją, reikia visai kitaip planuoti dieną.“
Pianistė prisipažįsta anksčiau neįsivaizdavusi, kokia galėtų būti mama. Neslepia, kad vaiko auginimas ne tik pakylėja, bet ir alina. Svarsto, kad pavargusi jaučiasi galbūt dėl to, jog turėdama mažą vaiką priima beveik visus kvietimus koncertuoti. „Liko ankstesnis koncertų krūvis, todėl dabar jaučiuosi šiek tiek išsekusi, nes vežu dvigubą krūvį, – pasakoja bandanti viską spėti. – Viena vertus, tai nereali laimė, džiaugsmas, ir nesinori, kad būtų kitaip. Kita vertus, kartais galvoju, kodėl tiek prisiėmiau: būčiau turėjusi laisvus nuo muzikos metus, auginčiau vaikelį, pailsėčiau. Ramybės ir visiško atsidavimo momento gimus kūdikiui galbūt nepajutau, jį praleidau. Jei su Henriku planuosime antrą atžalą, galbūt reikės išeiti metų atostogų – kad tuo pakaifuočiau. Pagaliau, kad išsimiegočiau. Dabar kiekvieną laisvą valandą, kai taip norėtųsi pailsėti, turiu išnaudoti repeticijoms, nes laukia suplanuoti koncertai, jų atšaukti nebeišeina. Pamiegosime, kai pasensime!“
Galbūt kada nors gyvens Lietuvoje
Jei nebūtų paskendęs profesinėje veikloje, tėvystės atostogų mielai eitų Henrikas. Guoda negaili komplimentų sutuoktiniui. Džiaugiasi, kad jis – nuostabus tėtis. Tačiau yra įsitraukęs į daugybę projektų. Jis – ne tik džiazo muzikantas, bet ir sporto specialistas, Frankfurto muzikos akademijoje šokėjams dėsto anatomiją, moko treniruotis be traumų. „Henrikas turi per daug įsipareigojimų, kad galėtų jų atsisakyti ir man duoti laisvas rankas – kad visapusiškai pasinerčiau į muziką, – Guoda supranta vyrą. – Tačiau kiekvieną laisvą akimirką yra pasirengęs man padėti. Kelias valandas per dieną jis nešioja Auriuką, o aš tuo metu groju.“
Pora dabar visą laiką skiria vaikui ir profesinei veiklai. O buičiai, sportui, draugams, atokvėpiui gamtoje kol kas jo nelabai lieka. Guoda pasakoja, kad abu su vyru yra labai sportiški. Laukdamasi pianistė mankštinosi, bėgiojo beveik iki paskutinio nėštumo mėnesio. „Aišku, ir mūsų sūnelis toks: jis nuo pirmų dienų labai judrus, sportiškas ir iš mūsų reikalauja dėmesio“, – juokiasi. Ji džiaugiasi, jog po gimdymo nereikėjo bėgioti maratonų, kad grįžtų buvusi forma. Ją atgavo be jokių pastangų.
Kol kas Frankfurte gyvenanti šeima vis dar neatmeta galimybės kada nors pabandyti įsikurti Lietuvoje. „Kadangi Aurelijus – frankfurtietis, pirmuosius jo gyvenimo metus, matyt, praleisime ten. Esu viskam atvira, svajoju, kad mūsų sūnus eitų muzikos keliu, lankytų Čiurlionio menų gimnaziją, gautų lietuvišką išsilavinimą, – pasakoja Guoda. – Man labiau patinka lietuviška švietimo sistema, ir žmonės Lietuvoje kitokie – gal švelnesni, grynesni.“ Pora pasiryžusi sūnų išauginti mokantį dvi kalbas. Mama su juo bendrauja tik lietuviškai ir viliasi, kad pirmoji Aurelijaus kalba bus jos gimtoji. Henrikas taip pat nebijo kalbėti lietuviškai. Guoda sako esanti prasta mokytoja, bet jos vyras – labai imlus ir užsispyręs. Jis lietuvių kalbos mokosi iš vadovėlių. „Labai sudėtinga kalba, bet labai graži ir mandagi“, – lietuviškai sako Henrikas. Po atostogų Lietuvoje jo žinios visada tampa dar geresnės.
