Gydytojui A. Bagdonavičiui natūralioji medicina jau dvidešimt metų yra ir darbas, ir pomėgis. „Kiekvienas augalas, netgi akmenys, garsai, spalvos turi gydomosios energijos. Tiesiog neprotinga būtų nesinaudoti gamtos dovanotais vaistais, kurie sumaniai taikomi yra labai veiksmingi ir nedaro žalos organizmui", - sako Lietuvos homeopatų asociacijos prezidentas doc. dr. Almantas Bagdonavičius.
Kada susidomėjote natūraliąja medicina?
Viskas prasidėjo nuo pomėgio, kuris užsitęsė daugiau kaip dvidešimt metų. Iš pradžių norėjau padėti tik sau, o paskui taip susidomėjau, jog beviltiškai įklimpau (šypsosi). Nors mano specializacija - veido ir žandikaulių chirurgija, pasukau kitu keliu.
Ir žinote, kuo labiau gilinuosi, tuo labiau suprantu, jog neužteks ir viso gyvenimo, kad įminčiau visas paslaptis. Todėl man darbas veikiau yra hobis, nes tuo gyvenu, tai man be galo įdomu. Toks jau mano būdas. Nuo mažens esu smalsus, visur kišdavau nosį. Domėjausi ir istorija, ir filosofija. Dabar tai - vienas iš mano pomėgių.
Minėjote, jog iš pradžių norėjote padėti tik pats sau...
Nemanau, kad kam nors tai įdomu. Tiesiog nuo paciento užsikrėčiau hepatitu. Antrąsyk, todėl mano būklė buvo labai prasta, vos galų neatidaviau. Nors pats esu gydytojas, tradicinė medicina tąkart buvo bejėgė, nesuteikė jokios vilties. Kai tampi realiu kandidatu į mirtininkų sąrašą, stveriesi ir šiaudo.
Jūsų šiaudas buvo alternatyvioji medicina?
Be abejo, nes nieko kita neliko, tik ieškoti alternatyvių gydymo būdų. Taikiau įvairius metodus: badavimą, žoleles, homeopatiją. Kadangi natūropatija man padėjo atsistoti ant kojų, iš esmės pakeitė mano požiūrį į mediciną. Dabar homeopatija yra pagrindinė mano veiklos sritis, tačiau šalia jos taikau ir kitus natūralius gydymo būdus: litoterapiją, fitoterapiją, akupunktūrą, spalvų ir garsų terapiją bei kt. Gydomųjų savybių turi ne tik žolelės, bet ir akmenys - viskas, kas mus supa, skleidžia tam tikras vibracijas, tam tikrą iš gamtos sukauptą energiją. Būtų nuodėmė tuo nesinaudoti.
Dirbate privačiai?
Taip, bet man tikrai nereikia reklamos, nes ir taip ilgos eilės (juokiasi). Pacientų yra užsirašę iki gegužės mėnesio. Žmonės mane suranda patys, susižino iš lūpų į lūpas. Ir taip vos spėju suktis. Dar važinėju į Kauną, kur Medicinos universitete skaitau paskaitas apie homeopatiją, medicinos istoriją.
Ar išties homeopatija tokia veiksminga?
Taip. Šiuo metodu galima gydyti beveik visas ligas, nes homeopatijos esmė - surasti ir pašalinti ne ligos simptomus, o jos priežastis principu „panašus gydo panašų". Sunaikinti ligą iš esmės. Pavyzdžiui, galvos skausmo priežasčių gali būti begalė: padidėjęs kraujospūdis, stuburo problemos, skrandžio, kepenų sutrikimai ir t. t. Išgėrę tabletę nuo galvos skausmo, geriau pasijusime tik kelias valandas, tačiau pakenksime kepenims, nes tikroji skausmo priežastis liks nepanaikinta. Taip papuolame į užburtą ratą. O toks vaistas kaip paracetamolis ir visi kiti analgetikai apskritai - didžiausias nuodas, kurio griebiamės vos sukarščiavę ir pan. Karščiuojant suaktyvėja organizmo apsauginės sistemos, gaminasi antikūnai, kurie kovoja su virusais ir bakterijomis. Temperatūrą reikėtų mažinti tik kritiniais atvejais.
Sakoma, jei ir nepadeda, homeopatija bent jau negali pakenkti. Ar tiesa?
Netiesa, gali ir pakenkti. Tačiau ne taip stipriai kaip vartojami netinkami cheminiai vaistai. Todėl žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, prieš gydantis homeopatiniais preparatais, patarčiau pasikonsultuoti su homeopatu. Na, o peršalus, suslogavus, sutrikus virškinimui - esant ūmioms ligoms, galima gydytis ir patiems, pasitarus su vaistininku. Dabar daugelis farmacijos firmų gamina plataus poveikio homeopatinius preparatus, todėl jų nebūtina parinkti individualiai. Tiesa, kai vaistą pritaikai konkrečiam žmogui, gydymas visada veiksmingesnis.
Gydantis homeopatiniais vaistais, nereikėtų kartu vartoti preparatų su ramunėlėmis, kamparu ir mėtomis - neutralizuoja vienas kito poveikį. Kaip ir kava, kakava bei šokoladas.
Šalia homeopatijos taikote ir litoterapiją. Lietuvoje tai - nauja?
Litoterapija, gydymas akmenimis, yra vienas seniausių gydymo būdų, bet Lietuvoje juo susidomėta ne taip ir seniai. Tai man kol kas tik pomėgis. Norint nusakyti šio gydymo esmę, reikėtų pradėti nuo vandens poveikio žmogaus organizmui. Moksliškai įrodyta, jog vanduo turi atmintį. Pavyzdžiui, stikliniame inde ilgiau palaikius kokį nors daiktą, vanduo įgyja panašių savybių kaip to daikto, augalo ar mineralo veiklioji medžiaga. Cheminė vandens sudėtis nesikeičia, tačiau informacija energiniame lygmenyje apie tą veikliąją medžiagą išlieka. Vanduo sugeria net garsų vibracijas. Mokslininkai yra ištyrę, jog skambant, pavyzdžiui, W. A. Mozarto muzikai ar kitų klasikų kūriniams, susiformuoja taisyklingos formos, kerinčio grožio kristalai. O skambant sunkiajam metalui, atitinkamai susiformuoja chaotiški, negražūs ir beformiai kristalai.
Vadinasi, nešiojami papuošalai su akmenimis ar geriami jų antpilai veikia ir mūsų organizme esantį vandenį?
Būtent. Žmogaus organizme yra apie aštuoniasdešimt procentų vandens. Pridėjus prie kūno akmenį, mūsų vidinio vandens molekulės susigrupuoja į panašią akmeniui struktūrą ir įgyja panašių savybių. Taigi prie kūno nešiojami akmenys, tikime tuo ar ne, daro poveikį mūsų organizmui. Panašiu principu veikia ir gydomosios vonios, kurių savybėmis jau niekas neabejoja. Vienokį ar kitokį poveikį lemia tai, ko pilama į vandenį: druskos, žolelių nuoviro ar kt. Nors tiesiogiai į mūsų kūną nepatenka, informacija prasiskverbia energiniame lygmenyje. Tam tikras vibracijas skleidžia ir muzikos garsai, ir spalvos.
Kaip pasirinkti akmenį?
Jeigu žmogus turi nesugadintą stiprią intuiciją, jis gali pajusti, kuris akmuo jam tinka, o kuris netinka. Yra akmenų, kurie gali sukelti priešingą poveikį. Tarkim, jei žmogus bus sudirgęs, linkęs į depresiją, bet nuolat nešios papuošalus iš akmenų, kurie turi tonizuojamąjį poveikį, dar labiau sudirgs. Gali tapti piktesnis, irzlesnis ir pan. Žalsvos, melsvos spalvos ir jų atspalvių akmenys ramina. Pavyzdžiui, žydrasis chalcedonas. Taigi geriausiai parinkti akmenis individualiai. Juk ir horoskopai būna tikslesni, kai sudaromi konkrečiam žmogui (šypsosi).
Ar akmuo, metalas žmogui tinka, galima nustatyti folio metodu, Vega testu, virgulėmis ir kt. Netgi jei žmogus ilgai nešioja papuošalus iš jam netinkančio metalo (daugeliui netinka auksas), tai gali sukelti daugelį negalavimų. Moterims auksinis žiedas, mūvimas ant bevardžio piršto, - ir krūtų ligas. Tokiu atveju patariu vestuvinį žiedą pirkti iš sidabro ar platinos ir pan. Pacientai kartais nustemba, kai sužino, jog jų galvos skausmo, padidėjusio kraujospūdžio ar nemigos priežastis yra papuošalas iš netinkančio metalo ar akmenų.
Tai - ištisas mokslas?..
Taip. Parenkant akmenį, reikia atsižvelgti ne į bendras akmenų savybes, o į konkretų žmogų (kokie negalavimai jį vargina, koks jo temperamentas ir t. t.).
Yra šildantys ir šaldantys akmenys, drėkinantys arba sausinantys ir pan. Jeigu žmogus yra flegmatikas, vadinasi jo organizme prisikaupė daug gleivių, jis sunkus, lėtas ir linkęs į nutukimą. Tokiam tinkamiausi šildomąjį, lengvinamąjį poveikį turintys akmenys. O sinusitu ar peršalimo ligomis sergantiesiems reikėtų nešioti vėsinančius akmenis. Bet vėlgi yra daugybė niuansų: jeigu sloga yra alerginės kilmės, toks akmuo gali pakenkti.
O kaip nešioti akmenis, kad poveikis būtų stipriausias?
Litoterapijoje akmenys naudojami keliais būdais. Akmenį galima nešioti pažeistos vietos zonoje. Tarkim, jeigu žmogus serga bronchine astma, karoliai ar pakabutis su tam tikru akmeniu turėtų būti nešiojami ties bronchų sritimi. Arba tose vietose, kur yra tą organą atitinkantys biologiškai aktyvūs taškai ( žiedus, apyrankes, auskarus). Kitas būdas - masažas akmenimis arba gydymas akmenų antpilais, eliksyrais. Tarkim, sutrikus virškinimui, tam tikrų savybių turintis akmuo palaikomas inde su vandeniu ir geriamas jo antpilas. Arba galima vartoti homeopatinius preparatus, kurie yra pagaminti iš atitinkamų kristalų ir akmenų. Veiksmingos ir akmenų vonios.
Mūsų savijautai įtakos turi ir spalvos?
Be abejo. Todėl spalvų terapiją taikau kaip papildomą gydymo priemonę. Pavyzdžiui, depresija sergančiam pacientui patariu nenešioti violetinės, tamsiai mėlynos ar kitų niūrių spalvų drabužių. Šios spalvos ramina, dar labiau nugramzdina į liūdesį ir gali sukelti ligos paūmėjimą. Spalvos mus panardina į tam tikrą būseną. Juk kiekvienas turime mėgstamas spalvas. Pagal tai, kokios spalvos drabužiais žmogus rengiasi, galima spėti apie jo charakterį, nuotaikas, net negalavimus.
Mes visi dažniausiai darome tą pačią klaidą: kai esame suirzę, nelaimingi, susinervinę, paprastai intuityviai renkamės tamsesnes spalvas. O turėtų būti priešingai - raudonas, oranžinis, geltonas, salotinis ar kitas ryškus drabužis kaipmat pakeltų ūpą. Spalvos kaip ir muzika skleidžia tam tikras vibracijas, veikia mūsų energinį kūną, mintis, psichiką. Muzikos terapija niekas neabejoja, ją pripažįsta net tradicinė medicina. Smagu, kad natūralioji medicina išgyvena renesansą.
Turbūt jūsų namų vaistinėlėje tradicinių vaistų ir su žiburiu nerasi?
Kodėl gi? Šio bei to ekstra gyvenimo atvejams gal ir rastume. Tačiau ir abu mano sūnūs, ir žmona - visa šeima pirmiausiai gydomės natūraliais gydymo būdais. Peršalus padeda ir žolelės, ir pėdų mirkymas, ir homeopatiniai žirniukai. Jų jau nereikia įtikinėti, kaip tai veiksminga.
Sūnus taip pat studijuoja mediciną. Rengiasi pasukti mano keliu - jį domina natūralūs gydymo būdai.
