Vardas, pavardė: Gytis Balčiūnas.
Gimimo data, vieta: 1978 06 23, Šakiai.
Šeima, kurioje gimė: tėvai – mokytojai; užaugo su dviem broliais.
Šeiminė padėtis: laimingas.
Pasiekimai: vedė televizijos laidas „Po velnių“ ir „Dolce Vita“; pagrindinis radijo stoties „Geras FM“ balsas, renginių vedėjas, scenarijų autorius.
Šį kartą Gytis itin atviras: „Dievas mato, aš bandžiau pragerti ir prarūkyti savo talentą – tai bandė padaryti visi garsiausi Lietuvos muzikantai. Bet nei jiems, nei man nepavyko. Prieš keturis mėnesius surūkiau paskutinę cigaretę ir prie lūpų pakėliau paskutinę taurelę.“
Į vegetarus žiūrėdavo su pašaipa
„Atsimenu, prieš kokius penkerius metus su draugu po gero vakarėlio ryte išsiruošėme į Laisvės alėją „sveikatos pataisyti“. Abu drebam. Žinai, juk visą naktį kibirais gėrėme. Apie degtinę abiem pagalvojus bloga darosi, tai nuėjome geriau užkąsti. Atsisėdome kavinėje, prieina padavėja, abu užsisakome po lėkštę raugintų kopūstų sriubos. Prieš nueidama ji pasiteirauja: „Viskas?“ Tada aš dar paprašau: „Ir po lašelį gyvenimo džiaugsmo. Kiekvienam.“ Taigi padavėja šalia sriubos dar pastato ir po taurelę degtinės. Kaip mes tada juokėmės... Matot, kaip žmonės supranta gyvenimo džiaugsmą“, – pasakoja Gytis.
Nuo gruodžio pirmos dienos renginių vedėjas savo burnoje neturėjo nė lašo alkoholio. Tą pačią dieną Gytis surūkė paskutinę cigaretę, suvalgė paskutinį gabalėlį mėsos. „Tiesiog taip ėmė ir atsitiko. Nuodų man nebereikia, – sako Gytis. – Prisipažįstu, buvau užkietėjęs mėsėdis, o dabar net žuvies nebevalgau. Jei vasarą važiuodavome su draugais į gamtą, niekam nekildavo klausimas, kas suras malkų, užkurs laužą, ant iešmų suvers mėsą, kas ją iškeps. Man tai buvo malonumas. Būdavo tokie laikai, kai nusipirkdavau lašinių paltį ir suvalgydavau – be duonos, be daržovių. Ir būdavo gerai. Bet galiausiai supratau: atsibundi ryte ir kūnas tave baudžia už tai, kad jam tarnauji. Mane nuolat kankindavo spuogai, sutinimas, antsvoris. Nebevalgau mėsos ir nebeturiu panašių bėdų – ryte atsikeliu pailsėjęs, žvalus.“
Gytis neslepia – ilgą laiką į vegetarus žiūrėdavo pašaipiai. „Žinai, kaip apie juos sakydavau? Vegetaras – tai žmogus, patyręs sunkią seksualinę prievartą, todėl bijo į burną imti mėsos“, – juokiasi Gytis ir priduria, kad daugelis šiandien jo pasiteirauja, ar jis valgo mėsą. – Ir be mėsos yra ką valgyti: kruopos, makaronai, daržovės... Tik nereikia tingėti gaminti.“
Negeri poelgiai labiau blizga
Regis, dar visai neseniai visuomenės dėmesio Gytis Balčiūnas sulaukė dėl smerktinų gyvenimo epizodų: paaiškėjo, kad kadaise jis pinigų užsidirbdavo šokdamas striptizą, vėliau neva įkliuvo policijai su narkotikais, netrukus po to neteko darbo televizijoje. Visiems taip ir knietėjo sužinoti, ką dar nedoro gyvenime yra nuveikęs Gytis Balčiūnas.
Šiandien prieš mane sėdi, rodos, kitas žmogus. Norisi tikėti, kad geresnis, nuoširdesnis, apmąstęs savo klaidas ir iš jų pasimokęs. Kaip pats sako, dabar jis laimingas.
„Aš nesistengiu demonstruoti, koks esu šventas. Aš nepasikeičiau. Esu toks, koks buvau. Aš tik noriu pasakyti: padariau daug klaidų ir iš jų pasimokiau. Dabar esu be galo laimingas. Atsikeliu ryte ir nesvarbu, koks bebūtų oras, aš džiaugiuosi gyvenimu. Tai skaudžių išgyvenimų, ilgų apmąstymų rezultatas. Buvo kalbama, kad per vieną dieną sužlugdžiau savo karjerą televizijoje. Reikia tik padėkoti likimui, kad taip atsitiko“, – neslepia Gytis.
Vis dėlto norisi paklausti, ar Gytis iš tiesų neturi nieko bendra su narkotikais. Vietoj atsakymo jaunas vyras iš rankinės išsitraukia donoro knygelę ir tarsi nebyliai paklausia: ar gali narkotikus vartojantis žmogus duoti kraujo?
„Bet ar būsiu kam nors įdomus, jei papasakosiu, kad kartais padarau ir gerų darbų? Vargu... Daug lengviau rašyti apie tai, ką Gytis Balčiūnas prisidirbo. Įdomiau skaityti apie tai, į kokią skandalingą istoriją vėl įsipainiojo. Negeri poelgiai labiau blizga. Atsimenu, buvo toks momentas, kai keturias dienas iš eilės keturi pagrindiniai straipsniai didžiausiame naujienų portale buvo apie mane. Kas dar gali pasigirti tokiais pasiekimais? Net „Maxima“ negali!“ – juokiasi Gytis.
Nejaugi visos istorijos tik iš piršto laužtos? „O kodėl turėčiau teisintis? Moralas toks: pamoka buvo, aš ją išmokau“, – atvirai sako Gytis.
Gyvenimą pakeitė nauja meilė
Rodos, visai neseniai Gytis pasakojo laimingą savo meilės istoriją: po pusės metų pažinties jaunas vyras susituokė su psichologe Renata, jiems gimė dukra Mija Liepa. Šiandien šalia Gyčio – kita moteris, galbūt net tikroji jo gyvenimo meilė.
„Aš turėjau labai puikius mokytojus – tėtį ir mamą, jie mane užaugino doru žmogumi. Visada žinojau, kaip elgsiuosi su moterimi, kurią mylėsiu, kaip skubėsiu namo, jai nešiu pinigus, rodysiu dėmesį, kaip džiaugsiuos ir liūdėsiu kartu. Taip elgiausi gyvendamas su žmona, taip elgiuosi ir dabar, gyvendamas su drauge Jurga ir jos sūneliu Martynu. Tam, kad moteris būtų laiminga, tu turi ją mylėti, gerbti, garbinti, parnešti jai gėlių, į lovą atnešti kavos, paglostyti nugarą, pabučiuoti, maloniai nustebinti, nepamiršti jos gimtadienio, mylėti jos mamą. Sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti“, – sako Gytis.
Toks vyras – kiekvienos moters svajonė... „Bet tu įsivaizduoji, ir aš turiu svajonių. Kad moteris padarytų vyrą laimingu, neužtenka tik jį mylėti ir nelįsti jam į akis. Šiuo metu esu įsimylėjęs ir labai mylimas. Ar mano gyvenimą pakeitė nauja meilė? „Oi, dar ir kaip...“ – šypsosi vyras.
Kam reikalinga pornokolekcija?
Gytis neslepia – kadaise jo namuose buvo didžiulė erotinių žurnalų, pornografinių vaizdajuosčių kolekcija. Apie 15 kilogramų! Dabar liko vos keli kilogramai – visa kita jau seniai išdalyta draugams. „Tuoj pat galiu paaiškinti, kam man jos reikėdavo. Tarkime, atvažiuoja pas mane draugai, ruošiamės kažkur eiti, o jie man praneša, kad turiu susisukti per dešimt minučių. Atnešu jiems visą savo kolekciją, o pats tuo metu ramiai einu į vonią. Ten pasišvilpaudamas išsimaudau po dušu, apsiskutu, pasikvėpinu... Ramiai galiu išsilyginti drabužius ir pavalgyti, nes namie – jokio šurmulio, jokio raginimo paskubėti, nes rebiatos turi gerą užsiėmimą“, – juokiasi Gytis.
Gimimo data, vieta: 1978 06 23, Šakiai.
Šeima, kurioje gimė: tėvai – mokytojai; užaugo su dviem broliais.
Šeiminė padėtis: laimingas.
Pasiekimai: vedė televizijos laidas „Po velnių“ ir „Dolce Vita“; pagrindinis radijo stoties „Geras FM“ balsas, renginių vedėjas, scenarijų autorius.
Šį kartą Gytis itin atviras: „Dievas mato, aš bandžiau pragerti ir prarūkyti savo talentą – tai bandė padaryti visi garsiausi Lietuvos muzikantai. Bet nei jiems, nei man nepavyko. Prieš keturis mėnesius surūkiau paskutinę cigaretę ir prie lūpų pakėliau paskutinę taurelę.“
Į vegetarus žiūrėdavo su pašaipa
„Atsimenu, prieš kokius penkerius metus su draugu po gero vakarėlio ryte išsiruošėme į Laisvės alėją „sveikatos pataisyti“. Abu drebam. Žinai, juk visą naktį kibirais gėrėme. Apie degtinę abiem pagalvojus bloga darosi, tai nuėjome geriau užkąsti. Atsisėdome kavinėje, prieina padavėja, abu užsisakome po lėkštę raugintų kopūstų sriubos. Prieš nueidama ji pasiteirauja: „Viskas?“ Tada aš dar paprašau: „Ir po lašelį gyvenimo džiaugsmo. Kiekvienam.“ Taigi padavėja šalia sriubos dar pastato ir po taurelę degtinės. Kaip mes tada juokėmės... Matot, kaip žmonės supranta gyvenimo džiaugsmą“, – pasakoja Gytis.
Nuo gruodžio pirmos dienos renginių vedėjas savo burnoje neturėjo nė lašo alkoholio. Tą pačią dieną Gytis surūkė paskutinę cigaretę, suvalgė paskutinį gabalėlį mėsos. „Tiesiog taip ėmė ir atsitiko. Nuodų man nebereikia, – sako Gytis. – Prisipažįstu, buvau užkietėjęs mėsėdis, o dabar net žuvies nebevalgau. Jei vasarą važiuodavome su draugais į gamtą, niekam nekildavo klausimas, kas suras malkų, užkurs laužą, ant iešmų suvers mėsą, kas ją iškeps. Man tai buvo malonumas. Būdavo tokie laikai, kai nusipirkdavau lašinių paltį ir suvalgydavau – be duonos, be daržovių. Ir būdavo gerai. Bet galiausiai supratau: atsibundi ryte ir kūnas tave baudžia už tai, kad jam tarnauji. Mane nuolat kankindavo spuogai, sutinimas, antsvoris. Nebevalgau mėsos ir nebeturiu panašių bėdų – ryte atsikeliu pailsėjęs, žvalus.“
Gytis neslepia – ilgą laiką į vegetarus žiūrėdavo pašaipiai. „Žinai, kaip apie juos sakydavau? Vegetaras – tai žmogus, patyręs sunkią seksualinę prievartą, todėl bijo į burną imti mėsos“, – juokiasi Gytis ir priduria, kad daugelis šiandien jo pasiteirauja, ar jis valgo mėsą. – Ir be mėsos yra ką valgyti: kruopos, makaronai, daržovės... Tik nereikia tingėti gaminti.“
Negeri poelgiai labiau blizga
Regis, dar visai neseniai visuomenės dėmesio Gytis Balčiūnas sulaukė dėl smerktinų gyvenimo epizodų: paaiškėjo, kad kadaise jis pinigų užsidirbdavo šokdamas striptizą, vėliau neva įkliuvo policijai su narkotikais, netrukus po to neteko darbo televizijoje. Visiems taip ir knietėjo sužinoti, ką dar nedoro gyvenime yra nuveikęs Gytis Balčiūnas.
Šiandien prieš mane sėdi, rodos, kitas žmogus. Norisi tikėti, kad geresnis, nuoširdesnis, apmąstęs savo klaidas ir iš jų pasimokęs. Kaip pats sako, dabar jis laimingas.
„Aš nesistengiu demonstruoti, koks esu šventas. Aš nepasikeičiau. Esu toks, koks buvau. Aš tik noriu pasakyti: padariau daug klaidų ir iš jų pasimokiau. Dabar esu be galo laimingas. Atsikeliu ryte ir nesvarbu, koks bebūtų oras, aš džiaugiuosi gyvenimu. Tai skaudžių išgyvenimų, ilgų apmąstymų rezultatas. Buvo kalbama, kad per vieną dieną sužlugdžiau savo karjerą televizijoje. Reikia tik padėkoti likimui, kad taip atsitiko“, – neslepia Gytis.
Vis dėlto norisi paklausti, ar Gytis iš tiesų neturi nieko bendra su narkotikais. Vietoj atsakymo jaunas vyras iš rankinės išsitraukia donoro knygelę ir tarsi nebyliai paklausia: ar gali narkotikus vartojantis žmogus duoti kraujo?
„Bet ar būsiu kam nors įdomus, jei papasakosiu, kad kartais padarau ir gerų darbų? Vargu... Daug lengviau rašyti apie tai, ką Gytis Balčiūnas prisidirbo. Įdomiau skaityti apie tai, į kokią skandalingą istoriją vėl įsipainiojo. Negeri poelgiai labiau blizga. Atsimenu, buvo toks momentas, kai keturias dienas iš eilės keturi pagrindiniai straipsniai didžiausiame naujienų portale buvo apie mane. Kas dar gali pasigirti tokiais pasiekimais? Net „Maxima“ negali!“ – juokiasi Gytis.
Nejaugi visos istorijos tik iš piršto laužtos? „O kodėl turėčiau teisintis? Moralas toks: pamoka buvo, aš ją išmokau“, – atvirai sako Gytis.
Gyvenimą pakeitė nauja meilė
Rodos, visai neseniai Gytis pasakojo laimingą savo meilės istoriją: po pusės metų pažinties jaunas vyras susituokė su psichologe Renata, jiems gimė dukra Mija Liepa. Šiandien šalia Gyčio – kita moteris, galbūt net tikroji jo gyvenimo meilė.
„Aš turėjau labai puikius mokytojus – tėtį ir mamą, jie mane užaugino doru žmogumi. Visada žinojau, kaip elgsiuosi su moterimi, kurią mylėsiu, kaip skubėsiu namo, jai nešiu pinigus, rodysiu dėmesį, kaip džiaugsiuos ir liūdėsiu kartu. Taip elgiausi gyvendamas su žmona, taip elgiuosi ir dabar, gyvendamas su drauge Jurga ir jos sūneliu Martynu. Tam, kad moteris būtų laiminga, tu turi ją mylėti, gerbti, garbinti, parnešti jai gėlių, į lovą atnešti kavos, paglostyti nugarą, pabučiuoti, maloniai nustebinti, nepamiršti jos gimtadienio, mylėti jos mamą. Sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti“, – sako Gytis.
Toks vyras – kiekvienos moters svajonė... „Bet tu įsivaizduoji, ir aš turiu svajonių. Kad moteris padarytų vyrą laimingu, neužtenka tik jį mylėti ir nelįsti jam į akis. Šiuo metu esu įsimylėjęs ir labai mylimas. Ar mano gyvenimą pakeitė nauja meilė? „Oi, dar ir kaip...“ – šypsosi vyras.
Kam reikalinga pornokolekcija?
Gytis neslepia – kadaise jo namuose buvo didžiulė erotinių žurnalų, pornografinių vaizdajuosčių kolekcija. Apie 15 kilogramų! Dabar liko vos keli kilogramai – visa kita jau seniai išdalyta draugams. „Tuoj pat galiu paaiškinti, kam man jos reikėdavo. Tarkime, atvažiuoja pas mane draugai, ruošiamės kažkur eiti, o jie man praneša, kad turiu susisukti per dešimt minučių. Atnešu jiems visą savo kolekciją, o pats tuo metu ramiai einu į vonią. Ten pasišvilpaudamas išsimaudau po dušu, apsiskutu, pasikvėpinu... Ramiai galiu išsilyginti drabužius ir pavalgyti, nes namie – jokio šurmulio, jokio raginimo paskubėti, nes rebiatos turi gerą užsiėmimą“, – juokiasi Gytis.
