Ignas Krupavičius: „Anksti kėlęs – nesigailėsi“

Ignas Krupavičius daugeliui pažįstamas kaip TV laidos „Labas rytas" vedėjas. 25-erių vaikinas neslepia, kad šis darbas įdomiausias, kokio iki šiol teko imtis. Tikriausiai nustebsite sužinoję, kad Ignas taip pat dirba reklamos agentūroje, dvylika metų šoko ir ateityje norėtų imtis veiklos, susijusios su kelionėmis.

Daugiau nei pusmetį sėkmingai vedate laidą „Labas rytas". Ką veikėte iki tol?
Buvau užsienio kalbų knygyno direktorius, iki šiol dirbu vienoje reklamos agentūroje. Beje, su laida „Labas rytas" susiduriu ne pirmą kartą. Baigęs žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, vienerius metus šiai laidai rengiau reportažus. Su kolektyvu teko atsisveikinti, bet, kaip paaiškėjo vėliau, neilgam.
Ar nustebote gavęs pasiūlymą vesti laidą, kuri neseniai atšventė dvidešimties metų jubiliejų?
Su laidos kūrybine grupe bendravome net ir po to, kai buvau palikęs televiziją. Per vieną susitikimą sulaukiau pasiūlymo išbandyti jėgas „Labame ryte". Nedvejojau nė minutės. Nesu iš tų, kurie gaili savęs ar skundžiasi gyvenimu.
Tikriausiai iki šiol mėgdavote ilgai pamiegoti?
Kaip sako mano močiutė, svarbiausia - nepramiegoti gyvenimo (šypsosi). Retai kada miegu ilgiau nei septynias ar aštuonias valandas ir niekada neturėjau problemų atsikelti anksti ryte. Jei kitą dieną laukia tiesioginis eteris ir reikia keltis penktą valandą ryto, einu anksčiau miegoti, kartais po „Panoramos" (šypsosi). Žinoma, tai neįprastas darbo laikas, tačiau noras gauti naujos patirties viską užgožė. Atsisakyti puikaus pasiūlymo tik dėl to, kad reikės atsikelti keliomis valandomis anksčiau, būtų tiesiog kvaila.
Ar nebaisu, kad galite pramiegoti tiesioginį eterį?
Apie tai net negalvoju. Tiesa, keletą kartų neišgirdau žadintuvo. Nerimauti neverta, mat rytais sutartu laiku sulaukiu ir „Labo ryto" administratorės skambučio. Svarbu laiku eiti miegoti.
Išduokite rytinio žvalumo receptą.
Drungnas dušas, pašnekesiai su kitais „vyturiukais" ir šypsena. Be to, pastebėjau, kad rytais kur kas žvaliau jautiesi, jei atsikeli anksčiau nei įprasta. Tuomet, atrodo, turi marias laiko: ilgiau mėgaujiesi pusryčiais, turi laiko stebėti bundantį miestą...
Kuri „Labo ryto" laida jums padarė didžiausią įspūdį?
Įstrigo jubiliejinė dvidešimtmečio laida. Kartu su partnere Živile kalbinome daugelį buvusių laidos vedėjų, kurie dalijosi įspūdžiais, nuotykiais ir darbo patirtimi. Per tris valandas tarsi prabėgo visa „Labo ryto" istorija. Kai suvokiau, kad esu jos dalelė, apėmė labai malonus jausmas.
Tai jūsų svajonių darbas ar tik dar vienas karjeros laiptelis?
Niekam ne paslaptis, kad darbas laidoje „Labas rytas" daugeliui vedėjų atvėrė platesnius kelius siekti aukštumų. Neabejoju, jog įgyta patirtis man atstos ne laiptelį, o tvirtą laiptą, nuo kurio galėsiu stipriai atsispirti. Tikrai džiugu, kad manimi patikėjo, pasitikėjo ir iki šiol tiki. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad laimėjau karą. Kiekviena laida - tarsi naujas mūšis. Niekada negalvoju apie karjeros viršūnes, tiesiog dirbu, mėgaujuosi tuo ir judu į priekį.
Esate reiklus sau?
Manau, iš savęs galėčiau reikalauti dar daugiau. Esu savikritiškas, todėl padarytas klaidas ilgai analizuoju. Kartais gal net per ilgai. Svarbiausia domėtis, nuolat kaupti žinias, skaityti daug literatūros ir tikėti tuo, ką darai. Aš tikiu...
Kokia būna jūsų diena pasibaigus filmavimams?
Nemanykite, kad grįžtu namo ir einu miegoti (šypsosi). Su kolegomis aptariame laidą ir rengiame kitos dienos. Peržvelgiu dienos spaudą, skaitau naujienų agentūrų ir interneto svetainių informaciją. Svarstau, kokią aktualią temą gvildenti kitoje laidoje, kokių svečių pasikviesti, ruošiuosi pokalbiams ir pan. Tai nelengvas uždavinys, todėl dirba visa komanda. Laidą vedu kas antrą savaitę, bet nuolat turiu sekti naujienas ir būti įvykių sūkuryje.
Dirbate ne tik televizijoje, bet ir reklamos agentūroje. Ar užtenka laisvo laiko?
Juk darbas žmogų puošia (šypsosi). Jeigu iš tiesų nori, visada rasi laisvo laiko. Man noro tikrai netrūksta.
Ar pagalvojate, kur dar norėtumėte išbandyti jėgas? Galbūt turite kokių nors talentų?
Moku šokti pramoginius šokius (šypsosi). Daugelis mano, kad tai - mano talentas. Mintyse nuolat kirba visokiausių planų, projektų, kurie yra susiję su kelionėmis. Joms aš esu neabejingas.
Baigėte žurnalistikos studijas. Kodėl nusprendėte pasirinkti būtent šį gyvenimo kelią?
Visada maniau, jog žurnalisto darbas įdomus, nenuobodus, dinamiškas. Ir pats mokykloje buvau aktyvus. Žinojau, kad baigęs Vilniaus licėjų stosiu į žurnalistiką. Labai mėgau literatūrą. Prie širdies buvo interpretacijos, rašiniai. Tiesa, tiek lietuvių kalbą, tiek literatūrą dėstė mylimiausia mokytoja, todėl ir su jos dėstomais dalykais susigyvenau labiau nei su kitais. Jaučiau, jog tai yra kur kas daugiau nei taisyklės.
Kuo svajojote būti vaikystėje?
Troleibuso vairuotoju ir profesionaliu šokėju. Troleibuso nevairuoju, bet šokau dvylika metų (šypsosi).
Be šokių turite kitų pomėgių?
Neatsispiriu pagundai pauostyti naujai išleistos knygos lapus, dar kvepiančius dažais (juokiasi). Mėgstu teatrą, Europos ir Azijos kiną. Dažnai plaukioju baseine, žaidžiu lauko tenisą, bėgioju, domiuosi orientaciniu sportu. Mane žavi kelionės. Po mėnesio su draugais trauksime slidinėti į kalnus. Atostogauju dažniausiai užsienyje, nors niekada neatsisakau pailsėti prie jūros Neringoje.
Kaip vaduojatės nuo įtampos, streso, pašėlusio gyvenimo ritmo?
Neseniai mūsų laidoje svečiavosi jogos mokytojas iš Indijos. Susidomėjau ir apsilankiau jo vedamuose kursuose. Taigi dabar atsipalaiduoju ne tik sportuodamas, bet darydamas jogos pratimus bei medituodamas.
Apie jūsų asmeninį gyvenimą žinome labai nedaug. Slepiate jį po devyniais užraktais?
Tokios didelės skrynios neturiu (juokiasi).
Esate jaunas, išvaizdus, protingas ir matomas. Tikriausiai sulaukiate labai daug gerbėjų dėmesio?
Jau pastebiu žmonių žvilgsnius, krypstančius į mane. Kartais kiek netikėtai gatvėje ar parduotuvėje mane užkalbina vyresnio amžiaus moterys. Jos ir yra mano didžiausios ir ištikimiausios gerbėjos (šypsosi).
Visgi norisi pasmalsauti, ar jūsų širdis užimta...
Taip.
Atsakykite nuoširdžiai: esate šeimos žmogus ar šiuo metu jums rūpi tik karjera?
Stengiuosi suderinti abu šiuos dalykus. Jei šeimoje yra tarpusavio supratimas ir panašus požiūris į gyvenimą, nekyla jokių problemų, kam ir kada skirti savo laiką.
Daugeliui nors kartą tenka pajusti, ką reiškia sudaužyta širdis. Ar jūsų gyvenime buvo nusivylimų meile?
Vaikystėje tokių nusivylimų buvo ne vienas ir ne du. Viską sureikšmindavau, manydavau, kad tik aš esu auka, o tariama milžiniška neviltis trukdavo vos vieną kitą dieną. Dabar viskas aiškiau. Jeigu tu gyveni neskaudindamas kitų, nežaidi su jausmais, tai, manau, ir pačiam neteks nudegti.
Ignai, kaip elgiatės norėdamas patikti merginai?
Svarbiausia nuoširdumas ir paprastumas. Jeigu man patinka žmogus, būnu savimi. Kam dėtis kaukę, jei vis tiek ją teks kada nors nusiimti?
Ar kada nors teko muštis dėl merginos?
Aš už taiką pasaulyje (šypsosi). Tiesa, kartą mušiausi darželyje, nes draugas atėmė iš manęs kaladėlę. Mokykloje teko susiremti dėl to, kad vienas vaikinas sudavė mano bendraklasei. Bet ji nebuvo mano mergina.
Papasakokite apie artimiausius savo planus...
Daugiau nei mėnesį į priekį nesu nieko suplanavęs. Tiesa, tikrai žinau, kad rudenį važiuosi į draugų vestuves Italijoje. Privalome su žmonėmis dalytis gyvenimo teikiamais malonumais, džiaugtis jų laime ir nepamiršti, jog gyvename tik kartą. Aš stengiuosi gyventi šia diena ir gyvenu laimingai.