Vardas, pavardė: Inga Stumbrienė.
Gimimo data, vieta: 1983 10 05, Vilnius.
Šeima, kurioje gimė: tėtis Rolandas (52) - verslininkas ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis, mama Laima (48) - namų šeimininkė; turi jaunesnįjį brolį Mindaugą.
Šeiminė padėtis: ištekėjusi, vyras Aivaras (25) - verslininkas; augina dukrytę Estelą (2,8).
Pasiekimai: septynerius metus lankė šokių būrelį, Mykolo Romerio universitete įgijo teisės ir valdymo bakalaurą ir teisės magistrą; vadovauja nekilnojamojo turto įmonei „Esmė“; dalyvavo LNK projekte „Šok su žvaigžde“.
Verslininkė Inga Stumbrienė dažniausiai pristatoma kaip žinoma, turtinga ir laimingai ištekėjusi moteris. „Visa tai tiesa“, - nesikuklina jauna moteris.
- Inga, ar dažnai tenka teisintis dėl to, kad Tavo diplomai nenupirkti, kad Tu pajėgi vadovauti įmonei, kad Tavo interesai - tai ne tik grožio salonai ir brangūs prekiniai ženklai?
- Aš niekada nesiteisinu, o panašūs klausimai manęs netrikdo. Jei paklausia - labai nuoširdžiai viską papasakoju. Diplomų tikrai nenusipirkau, verslui vadovauju todėl, kad tėtis pasitikėjo mano jėgomis.
- Prieš pusantrų metų sakei, kad iki pilnos laimės Tau trūksta tik antro vaikelio. Visi nekantriai laukia...
- Aš labai stebiuosi, kodėl visi taip laukia. Jei skambina žurnalistas, pirmas jo klausimas: „Gal jau galite pranešti džiugią naujieną?“ Vis dėlto man smagiausia kalbėti apie nuveiktus darbus, o ne apie planus. Vaiko suplanuoti negali: gali labai jo norėti, bet kada Dievas nuspręs, tada ir sulauksime.
- Inga, papasakok, kur ir kada sutikai Aivarą.
- Buvau vienuoliktokė. Mokyklos diskotekoje jis mane pakvietė šokti. Vėliau minėjo, kad maždaug mėnesį bandė nutaikyti progą prie manęs prieiti, bet neišdrįsdavo. Po pusės metų prasidėjo mūsų draugystė, Aivaras buvo pirmas ir paskutinis mano rimtas vaikinas. Kartu esame jau devynerius metus.
- Buvai populiari mergina? Vaikinų dėmesio netrūko?
- Jei prisipažinsiu, kad vaikinų dėmesio niekad nestokojau, tai skambės labai pagyrūniškai. Tačiau faktas, kad draugavau su pačiu šauniausiu mokyklos vaikinu, turbūt daug ką pasako.
- Ne paslaptis, kad buvai kviečiama į „Žvaigždžių duetus“, tačiau atsisakei...
- Pasiūlymu labai apsidžiaugiau, gavau vyro sutikimą, bet manęs netenkino kai kurios organizatorių sąlygos. Man nepatiko, kad ir repeticijų salės nuoma, ir korepetitoriais, ir apranga reikia rūpintis pačiai. Savo sąlygas išdėsčiau, o jie dingo kaip į vandenį.
- Inga, Tave vadina lietuviškąja Paris Hilton. Ar ji - Tavo stiliaus ikona?
- Man patinka, kaip ji rengiasi. Taip pat dievinu Victorią Beckham. Keista, bet jos abi patenka į blogiausiai besirengiančių garsenybių sąrašą.
- Tau irgi neseniai teko tokia pati „garbė“ (stilistas Mantas Petruškevičius Ingą išrinko į nestilingiausių Lietuvos moterų penketuką - aut. past.).
- Jei atvirai, kai sužinojau, man buvo labai juokinga. Nepasakyčiau, kad man tai buvo netikėta. Net keista, kad kitos moteriškės įsižeidė. Negi reikia rimtai vertinti Manto Petruškevičiaus pasisakymus?
- O jo, kaip vyro, stilius, Tu yra priimtinas?
- Tikrai ne. Man patinka tvarkingi, elegantiški vyrai. Kiek žiūriu Manto laidą, jis visada susivėlęs, nesiskutęs, švarkas - atraitytomis rankovėmis. Tikrai yra daug dalykų, prie kurių galėčiau prikibti. Aišku, kritikuoti nenoriu, nes mūsų požiūris į madą yra labai skirtingas. Jei aš rinkčiau nestilingiausių vyrų penketuką, Mantas tikrai į jį pakliūtų. Tačiau neturiu pakankamai įžūlumo organizuoti tokius rinkimus.
- Mantas buvo tas, kuris Tave pirmasis pavadino barbe, bet Tu nesupykai, priešingai - tuo vardu pavadinai savo Maltos bišonų veislės augintinę.
- Atsimenu, buvau renginyje, kuriame ir pati apsirengiau rožiniais drabužiais, ir savo dukrytę panašiai papuošiau. Užtat ir sulaukiau stilisto kritikos už per barbišką įvaizdį. Tačiau, kaip minėjau, nė trupučio nepykstu. Kažkam priklijuojama mergišiaus etiketė, kažkam - skandalisto, o aš tapau barbe. Bet kai vyras mane pavadina barbe, tada tai aš supykstu...
- Kas Stumbrų šeimoje taria paskutinį žodį?
- Vienas kitu pasitikime, todėl mūsų šeimoje yra dvi galvos. Pripažįstu, jog esu labai tvirto charakterio, smulkmeniška, reikli sau ir kitiems. Man pasisekė, kad gavau labai tolerantišką vyrą. Jis man dažnai nusileidžia, atsiprašo ir tą konfliktą mes greitai pamirštame.
- Moteriškas užgaidas vyrui tenka pildyti?
- Čia viena iš jų (pirštu rodo į Maltos bišonų veislės kalytę - aut. past.). Vyras ilgai prieštaravo. O kai sužinojo, kiek ši mažylė kainuoja, tai iš viso nenorėjo į kalbas leistis. Tačiau galų gale įtikinau.
- Pasisekė - gavai labai supratingą vyrą. Pagal kokius kriterijus rinkaisi gyvenimo draugą?
- Vienintelis kriterijus buvo tas, kad Aivaras - labai panašus į mano tėtį. Pamačiau, jog tai žmogus, gyvenime turintis tikslą. Su mylimu žmogumi galima kalnus nuversti, ką sėkmingai ir darome.
- Atleistumei neištikimybę?
- Be jokių kalbų neatleisčiau. Lietuva nėra tokia didelė, kad nesužinočiau, jog Aivaras nusuko „į kairę“. O man paslysti negresia, nes radau tokį vyrą, kokio visada ieškojau. Kitų vyrų aš nebematau.
- Visada pabrėži, kad Tavo geriausi draugai yra vyras ir tėtis. O mama? Sklinda kalbų, kad jūs nesutariate.
- Nesutarėme, kai buvau paauglė. Buvau savarankiška, šiek tiek maištinga, todėl jos pakeltas balso tonas mane erzindavo. Tėtis man viską paaiškindavo ramiai, o mamos riksmai man nepatikdavo. Kai pati tapau mama, pasikeitė mano vertybės, todėl dabar labai gražiai bendraujame.
- Ar save priskiri Lietuvos elitui?
- Aš apskritai žmonių neskirstau: čia elitas, o čia jau prastuomenė. Gyvename ne viduramžiuose, kad skirstytume save pagal luomus. Tikrojo elito Lietuvoje nėra. Lygiai taip pat bendraučiau ir su elegantiška dama, ir su Natalija Zvonke.
