Kasdien daugybę laiko praleidžiame naršydami internete ir tik retas susimąstome, kas, kada ir kodėl sukūrė vieną ar kitą mūsų pamėgtą portalą. Ką gi, atskleidžiame paslaptį, kaip buvo įkurtos vienos populiariausių interneto svetainių Lietuvoje.
Monika Garbačiauskaitė: „Svarbiausia - būti naudingiems"
Vyriausioji „Delfi.lt" redaktorė Monika Garbačiauskaitė pasakoja, kad mintis įkurti tokį portalą kilo Estijos kompanijai „Microlink", prieš tai tokie pat portalai buvo įkurti Estijoje ir Latvijoje. „Tuometis „Microlink" vadovas žinomas estų verslininkas Alanas Martinsonas svajojo, kad „Delfi" būtų pagrindinė bendruomenes burianti vieta internete - kad žmogus galėtų skaityti naujienas, tvarkyti savo finansus, sudėti savo nuotraukas ir veikti daugybę kitų dalykų neišeidamas iš šio portalo, - pasakoja Monika. - Šią viziją įgyvendinome beveik šimtu procentų. „Delfi" dabar yra startinis puslapis ir pagrindinis naujienų šaltinis daugeliui Lietuvos interneto vartotojų."
Vyriausioji portalo redaktorė prisipažįsta, kad pradžia buvo visai nesunki, nes tuo metu, galima sakyti, visiškai nebuvo konkurencijos. „Deja, turime pripažinti, kad ilgai į „Delfi" nebuvo žiūrima rimtai kaip į normalią žiniasklaidą, - apgailestauja Monika. - Kai mūsų kritikai, konkurentai ir įvairūs sprendimų priėmėjai atsipeikėjo, mes jau valdėme daugiau nei pusę Lietuvos interneto rinkos. O tai, kaip desperatiškai interesų grupės stengiasi, kad tam tikra informacija nepatektų arba patektų į „Delfi", parodo, kad mus vertina labai rimtai."
Su darnia komanda - sėkmės link
„Mūsų komandos nariai yra savo srities entuziastai iki kaulo smegenų ir, svarbiausia, geri žmonės, - didžiuojasi M. Garbačiauskaitė. - Komanda „susilipdė" savaime - stengėmės, kad ateinantys darbuotojai derėtų prie jau esamo kolektyvo, kad būtų sudaryta draugiška atmosfera."
Vyriausiosios redaktorės manymu, portalo sėkmę lėmė tai, kad „Delfi" įkūrėjai matė nišą būtent tokio pobūdžio svetainei ir tikėjo interneto ateitimi, nors 2000 m. pasaulyje didieji interneto projektai išgyveno labai prastus laikus. „Kaip parodė laikas, jie pastatė „ant reikiamos kortos". Dabar konkurentams išversti mus iš balno kažin ar įmanoma", - džiaugiasi moteris.
Pasak Monikos, svarbu ir tai, kad jie pirmieji Lietuvos rinkoje įdiegė daugumą portalams būdingų naujovių, kad „Delfi" turinys buvo operatyvius, aktualus ir objektyvus netgi tada, kai neturėjo rimtų konkurentų, bei tai, kad „Delfi" nuolat augo. Vartotojams ypač patinka, kad jie nekliudomai gali reikšti savo nuomonę DELFI komentaruose.
„Pagrindinis „Delfi" principas visada buvo ir bus - dirbti profesionaliai ir duoti naudos. Ateityje taip pat žadame daug objektyvios informacijos bei patrauklių naujovių", - tikina vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė.
Augutis Kučinskas: „Su visais bendraujame lyg su draugais"
Tuo metu dar būsimasis UAB „Klasė.lt" direktorius Augutis Kučinskas paskutinę savo studentišką vasarą metė visus darbus ir nusprendė pasinaudoti galimybe pagal studentų mainų programą išvykti į JAV. „Buvo puiki proga pakeliauti, praplėsti akiratį, galų gale pamatyti kapitalizmo lopšį Ameriką, - pasakoja Augutis. - Grįžęs į Lietuvą, susidūriau su dilema, kuo užsiimti: ieškoti darbo ar pradėti savo verslą. Vis dėlto nusprendžiau JAV uždirbtus pinigus investuoti į verslą. Tai turėjo būti internetinės prekybos svetainė", - teigia klase.lt įkūrėjas.
Vieno populiariausių portalų Lietuvoje direktorius sako, kad verslo pradžia nebuvo ypač sunki. „Galbūt todėl, kad pavyko įsikurti Vilnijos verslo inkubatoriuje, kuris, tarp kitko, ką tik atšventė savo dešimtmetį, - samprotauja Augutis. - Ten tokiems naujiems verslininkams, koks tada buvau, yra tikras inkubatorius pradedant lengvatinėmis patalpų, baldų, kompiuterinės technikos nuomos kainomis ir baigiant ten dirbančių žmonių, kurie gerai išmano savo darbą, pagalba."
Pasigilinęs į elektroninio verslo ypatumus, Augutis Kučinskas subūrė jaunų, turinčių mažesnę patirtį, bet degančių entuziazmu ir atsidavusių darbuotojų kolektyvą. „Tada pradėjome kurti interneto svetaines. Kadangi vien iš elektroninės prekybos pragyventi buvo sunku, tapome interneto svetaines kuriančia bendrove", - pasakoja vyras.
Įkvėpė klasės susitikimas
„Idėja sukurti interneto svetainę savo klasei man kilo per vieną klasės susitikimą, - prisimena Augutis Kučinskas neslėpdamas šypsenos. - Žinote, kaip būna tuose klasės susitikimuose, prie alaus, vyno ir šašlykų... Prasitariau, kad dirbu su interneto projektais, ir nejučia pažadėjau savo klasei sukurti tinklalapį, į kurį būtų galima sudėti susitikimo metu užfiksuotas akimirkas, jas komentuoti, kartu visiems aptarinėti, galų gale tiesiog visiems bendrauti nelaukiant kito klasės susitikimo. Ta mintis man neišgaravo ir kitą dieną. Patikrinau interneto adresus - labiausiai tam reikalui tinkantis klase.lt buvo laisvas."
„Įdomus faktas, patvirtinantis posakį, kad Lietuva - „švogerių" kraštas, buvo tas, kad pirmasis į darbą priimtas programuotojas pasirodė esąs mano bendraklasio pusbrolis, - juokiasi Augutis. - Tačiau svetainės populiarumą lėmė ne tai. Visi darbuotojai vieningai pripažino, kad jų klasės draugams ši svetainė taip pat būtų aktuali. Man tai buvo būdas įamžinti ką tik įvykusio susitikimo akimirkas, o kitiems - puiki galimybė suorganizuoti savo klasės susitikimą. Tereikėjo, kad svetainėje užsiregistruotų kiek galima daugiau klasės draugų. Tai ir buvo pagrindinė jėga, kuri be jokios reklamos padėjo klase.lt svetainei tapti viena žinomiausių ir lankomiausių Lietuvoje. Vienintelis klase.lt populiarinimo būdas buvo „iš lūpų į lūpas" arba „iš el.pašto į el.paštą".
Aras Vėberis: „Kruopščiai prižiūrimame portale jauku visiems"
Populiaraus tinklalapio „Frype.lt" ir to paties pavadinimo uždarosios akcinės bendrovės vadovas Aras Vėberis atstovauja „Frype" Lietuvoje. „Šis portalas turi net aštuonias versijas Europoje, - pasakoja Aras. - Mes šią idėją pasigavome iš Latvijos ir pritaikėme lietuviams. Paprasta idėja išskyrė frype.lt iš visų kitų lietuviškų interneto projektų. Norėdamas tapti tinklalapio bendruomenės nariu, turi gauti jos gretose jau esančio bičiulio kvietimą. Paskui užsiregistruoti tinklalapyje savo tikruoju vardu ir pavarde. Duomenų tikrumas atidžiai tikrinamas. Tik tada gali peržiūrėti jame skelbiamą informaciją ir pradėti bendrauti."
Pasak Aro, iš pradžių tikrinti nieko nereikėjo, nes visi kviesti žmonės buvo jo draugai, daugiausia muzikantai. „Plėtodami projektą, radome būdą, kaip virtualioje bendruomenėje užtikrinti etišką ir jaukią atmosferą be keiksmų ir šmeižto, - pasakoja Aras Vėberis. - Tinklalapyje, kuriame galima naudotis įvairiausiomis virtualiomis paslaugomis, nė su žiburiu nerasi nekorektiškų pasisakymų."
Muzika ir bendravimas
Tinklalapio vartotojai yra vienaip ar kitaip susiję su muzika ar bent ją labai mėgstantys. Čia visi mielai naudojasi forumais, nuotraukų ir vaizdo galerijomis, aptarinėja renginius ir koncertus. „Frype.lt" skelbiama ir kitokia informacija, beje, nemokamai, rašomi virtualūs dienoraščiai, vadinamieji „blogai". Visi norintieji gali įkelti savo kuriamą muziką, bendrauti bendraminčių grupėse. Tinklalapyje taip pat galima sutikti Lietuvos įžymybių, kaip antai: prodiuserį Egmontą Bžeską, „69 danguje" vokalistę Kariną Krysko, choreografę Anželiką Choliną arba dainininkę Nedą Malūnavičiūtę...
„Kad šiais vardais pasirašo jų tikrieji turėtojai, galiu pats galvą guldyti, - šypsosi A. Vėberis. - Kai tinklalapyje registruojasi žinomas žmogus, pats jam paskambinu ir pasitikslinu, ar tai tikrai jis. Šitaip tikrindamas iš tinklalapio vartotojų pašalinau aštuonis netikrus Andrius Mamontovus, penkias Natalijas Zvonkes, keturias Vilijas Matačiūnaites ir vieną... Arą Vėberį."
