„Mano koncertinė veikla prasidėjo kelionėmis po kaimus, vietinius kultūrnamius. Mama važiuodavo kartu, ji atliko „moters gyvatės“ numerį, aš dainavau. Tada buvo mano pirmieji uždarbiai ir tada pajutau, kad kito darbo, matyt, aš ir nedirbsiu“, – tikina Irena.
Ji prisipažins, kad neatsisako kažkada ištartų žodžių, jog norėtų numirti scenoje. „Vaikystė iki 13 metų prabėgo kelionėse. Man tai buvo kaip žaidimas. Tai buvo labai smagus laikas. Sėdim vaikai užkulisiuose ir staiga prieš nosį pamatom mešką, kuri pabėgo iš arenos per repeticiją“, – cirko klajoklių gyvenimą prisimena Irena.
Japonijoje Irena kasdien įveikdavo 375 laiptelius, iš ten grįžo su Žilvino piršlybų žiedu ant rankos ir sprendimu už jo tekėti. „Buvo laikas, kai grįžus į Lietuvą mokėjau vos 3 žodžius – jo, ne, labas. Choro dirigentui galėjau pasakyti tik „labas“. Matyt, tada šnekėjau blogiau nei Uspaskichas“, – juokiasi Irena.
Kodėl I.Starošaitė vaikystę prisimena su ašaromis? Kokį augintinį turėjo cirko artistų dukra? Ką pusę metų ji veikė Japonijoje? Kodėl per savo vestuves Starošaitė slėpėsi už užuolaidų? Ir kaip Irena Starošaitė vertina kalbas apie jos biustą? Visi atsakymai – laidoje „Viskas bus gerai“, ketvirtadienį, 18.50 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
