„Nėra dėl ko liūdėti. Išėjome į sceną ir gerai padainavome. O smagiausia, kad aplinkiniai ėjo, spaudė mums rankas ir sakė: „It was great! Respect!“ („Puiku! Pagarba!“), – grįžęs iš Belgrado geros nuotaikos neprarado Lietuvai atstovavusio Jeronimo Miliaus (23) mokytojas Povilas Meškėla (43).
Penkiasdešimt trejus metus „Eurovizijos“ dainų konkurse dalyvaujanti Rusija pagaliau triumfavo. Lietuva? Mūsų stovykloje – nieko nauja: mes ir vėl tarp atsilikusiųjų, bet ūpo neprarandame. Daugelis ūžia: esant tokiai balsavimo sistemai, Vakarų Europos šalių galimybės laimėti lygios nuliui. O štai jums ir įrodymas: į geriausiųjų dešimtuką šiemet pateko tik Norvegija, pernai jame neliko vietos nė vienai Vakarų valstybei.
Rusijos triumfas su politiniu atspalviu
Taigi pirmą kartą per 53-ejus metus „Eurovizijos“ dainų konkursą laimėjo Rusija. Pasirodo, kai kam tai nebuvo jokia naujiena – britų dienraštis „The Times“ paskelbė, kad apie šios šalies pergalę BBC pranešė likus penkioms dienoms iki balsavimo pradžios. Negana to, balsavimą per „Euroviziją“ dienraštis palygino su procedūra, būdinga „seniems geriems sovietų rinkimams“.
Jau trisdešimt metų per BBC konkursą komentuojantis Terri Voganas pareiškė, kad „politinė balsavimo sistema „Euroviziją“ verčia farsu“. Pasak jo, iš Sovietų Sąjungos pasitraukusios valstybės ir toliau lieka glaudžiai susijusios (daugiausia balų Rusijai atidavė Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina, Baltarusija, Armėnija ir Izraelis), o esant tokiai padėčiai Vakarų Europos šalys neturi šansų laimėti. „Rodos, tarptautinis „Eurovizijos“ konkursas mus turėtų suartinti, tačiau jis tik dar kartą parodo, kokie esame nutolę vieni nuo kitų“, – pareiškė T. Voganas ir paskelbė atsistatydinąs iš „Eurovizijos“ komentatoriaus pareigų.
„Sąžiningai prisipažinsiu: buvo šiek tiek apmaudu, kad balsavome už Dimą, – prisipažino konkursą Lietuvai komentavęs Darius Užkuraitis. – Tačiau labai džiaugiuosi, kad net aštuonis balsus atidavėme prancūzui. Jis man patiko ne kaip komentatoriui, o kaip paprastam žmogui. Prancūzų dainos galėčiau klausytis ir automobilyje, o štai Bilano – tikrai ne. Man atrodo, prancūzui davėme daugiausiai balų, todėl turbūt net pats Jeanas Paulis Gaultier žemėlapyje pasižiūrėjo, kur ta Lietuva.“
Sutiktas kaip didvyris
Gimtojoje Rusijoje D. Bilanas buvo sutiktas kaip didvyris, o jo triumfas lyginamas su dar trimis Rusijos pergalėmis gegužės mėnesį: krepšinio klubo CSKA laimėjimu „Eurolygoje“, „Zenit“ futbolo klubo – UEFA taurės finale ir Rusijos ledo ritulininkų – pasaulio čempionate. „Nugalėti norėjosi dukart labiau“, – tikino D. Bilanas.
Kai paaiškėjo, kas skins laurus šiųmetėje „Eurovizijoje“, Rusijos atstovas iškart sulaukė bendravardžio valstybės vadovo – prezidento Dmitrijaus Medvedevo – skambučio. „Prezidentas pasakė, kad visa šalis manimi didžiuojasi, kad visa rusų tauta už mane sirgo. Pokalbis buvo trumpas – vos keturių minučių, bet man buvo labai malonu. Dabar aš – politikos žmogus“, – dėmesiu iki šiol negali atsidžiaugti dainininkas, sulaukęs ir šalies premjero Vladimiro Putino telegramos.
Negana to, nedideliame Karačiajų Čerkesijos miestelyje Ust-Džegutoje, kuriame gimė D. Bilanas, vienai gatvei ketinama suteikti jo vardą. Kalbama, kad taip pat bus pavadinta ir vietos muzikos mokykla.
Tikėtis laimėti – neverta
Daug kam nebekyla abejonių: kol balsavimo sistema nesikeis, viltis, kad artimiausiu metu galėtume laimėti, neverta net ir mums. „Dalyvauti reikia bent dėl reklamos šaliai, tačiau tikėtis, kad laimėsime, kol kas neverta“, – įsitikinęs muzikologas Darius Užkuraitis. Beje, interneto komentatorių jis taip pat buvo apkaltintas dėl Lietuvos nesėkmės. „Rašė, kad mudu su Vilimu (delegacijos vadovu Jonu Vilimu – red. past.) per mažai tikėjome pergale“, – nusijuokė jau aštuntą kartą Lietuvai „Euroviziją“ komentavęs D. Užkuraitis.
Tačiau vieno įspūdingiausio muzikinio renginio vardo, anot muzikologo, šis konkursas vis dėlto nusipelno: „Pernai scena atrodė stebėtinai gera, o šiemet – dar geresnė. Anot specialistų, jei sudėtume visą techniką, kokią turime mes ir latviai, Belgrado nepranoktume.“
„Sceną, kuri buvo įrengta Belgrade, norėčiau perkelti į roko koncertą Lietuvoje. Cyptų visi – ir rokeriai, ir brokeriai, ir „popsistai“, ir velniai žino kas. Toje scenoje tokių dalykų galima padaryti! Sakau kaip rokeris egoistas“, – įspūdžiai per kraštus liejosi J. Miliaus mokytojui Povilui Meškėlai.
Ar liko sužavėtas „Eurovizijos“ blizgesio ir pompastikos? Senas rokeris liko subtilus: „Žmonės atvažiavo į šventę, todėl neturiu teisės, kad ir kokia muzika man patiktų, jos gadinti. Nereikia trukdyti džiaugtis. Svarbiausia – neužsimiršti, kas esi, ko atvažiavai ir kas tave siuntė.“
Nors spaudoje rašoma, kad lietuviai ypač susidraugavo su kolegomis rokeriais iš Suomijos, Povilas tik nusijuokia ir prisipažįsta, jog labiausiai Lietuvos delegacija susibičiuliavo su apsaugininku. „Su kitais bendravo Jeronimas, bet kai kas nors į mane kreipdavosi, patikėkite, atsilaikydavau. Moku pasakyti, suprantu, ką kalba, bet labai mėgstu poetinius nukrypimus, todėl su visais stengiausi bendrauti kuo trumpiau ir visomis kalbomis, kokiomis tik įmanoma: nuo ufonautų iki taisyklingos lietuvių. „Lituania“, „friendship“, „duša“ – tiko viskas. Sakė, kad galėčiau dirbti ambasadoriumi kokioje nors Afrikos šalyje“, – geros nuotaikos neprarado dainininkas.
TIK FAKTAI:
• Rengdamasis „Eurovizijos“ konkursui jos nugalėtojas Dima Bilanas išleido milijoną eurų, nors jam talkinusios pasaulinio garso žvaigždės – „Emmy“ apdovanotas smuikininkas Edvinas Martonas ir olimpinis čempionas Jevgenijus Pliuščenka – už pasirodymą honorarų negavo. Bene daugiausia pinigų buvo investuota į koncertų turą prieš konkursą.
• Savotišką rekordą pasiekė su D. Bilanu pasirodęs J. Pliuščenka – 1,74 metro ūgio čiuožėjas pasirodymą surengė ant vos puspenkto metro pločio „ledinės“ scenos.
• Ukrainietė Ani Lorak vien už numerį veidrodiniame kambaryje paklojo nei daug, nei mažai – 500 tūkstančių eurų. Dar 200 tūkstančių JAV dolerių kainavo specialiai jai sukurta Roberto Cavalli suknelė ir šokėjų kostiumai. Drabužius dainininkei padovanojo dosnusis Filipas Kirkorovas.
• Anot gandų, „Eurovizijoje“ debiutavę Azerbaidžano atstovai septynis milijonus eurų išleido vien reklamos kampanijai. Visame Belgrade buvo iškabinti milžiniški plakatai su dueto atvaizdais.
• Jeronimo Miliaus pasirengimas konkursui kainavo ne daugiau kaip 100 tūkstančių litų.
Penkiasdešimt trejus metus „Eurovizijos“ dainų konkurse dalyvaujanti Rusija pagaliau triumfavo. Lietuva? Mūsų stovykloje – nieko nauja: mes ir vėl tarp atsilikusiųjų, bet ūpo neprarandame. Daugelis ūžia: esant tokiai balsavimo sistemai, Vakarų Europos šalių galimybės laimėti lygios nuliui. O štai jums ir įrodymas: į geriausiųjų dešimtuką šiemet pateko tik Norvegija, pernai jame neliko vietos nė vienai Vakarų valstybei.
Rusijos triumfas su politiniu atspalviu
Taigi pirmą kartą per 53-ejus metus „Eurovizijos“ dainų konkursą laimėjo Rusija. Pasirodo, kai kam tai nebuvo jokia naujiena – britų dienraštis „The Times“ paskelbė, kad apie šios šalies pergalę BBC pranešė likus penkioms dienoms iki balsavimo pradžios. Negana to, balsavimą per „Euroviziją“ dienraštis palygino su procedūra, būdinga „seniems geriems sovietų rinkimams“.
Jau trisdešimt metų per BBC konkursą komentuojantis Terri Voganas pareiškė, kad „politinė balsavimo sistema „Euroviziją“ verčia farsu“. Pasak jo, iš Sovietų Sąjungos pasitraukusios valstybės ir toliau lieka glaudžiai susijusios (daugiausia balų Rusijai atidavė Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina, Baltarusija, Armėnija ir Izraelis), o esant tokiai padėčiai Vakarų Europos šalys neturi šansų laimėti. „Rodos, tarptautinis „Eurovizijos“ konkursas mus turėtų suartinti, tačiau jis tik dar kartą parodo, kokie esame nutolę vieni nuo kitų“, – pareiškė T. Voganas ir paskelbė atsistatydinąs iš „Eurovizijos“ komentatoriaus pareigų.
„Sąžiningai prisipažinsiu: buvo šiek tiek apmaudu, kad balsavome už Dimą, – prisipažino konkursą Lietuvai komentavęs Darius Užkuraitis. – Tačiau labai džiaugiuosi, kad net aštuonis balsus atidavėme prancūzui. Jis man patiko ne kaip komentatoriui, o kaip paprastam žmogui. Prancūzų dainos galėčiau klausytis ir automobilyje, o štai Bilano – tikrai ne. Man atrodo, prancūzui davėme daugiausiai balų, todėl turbūt net pats Jeanas Paulis Gaultier žemėlapyje pasižiūrėjo, kur ta Lietuva.“
Sutiktas kaip didvyris
Gimtojoje Rusijoje D. Bilanas buvo sutiktas kaip didvyris, o jo triumfas lyginamas su dar trimis Rusijos pergalėmis gegužės mėnesį: krepšinio klubo CSKA laimėjimu „Eurolygoje“, „Zenit“ futbolo klubo – UEFA taurės finale ir Rusijos ledo ritulininkų – pasaulio čempionate. „Nugalėti norėjosi dukart labiau“, – tikino D. Bilanas.
Kai paaiškėjo, kas skins laurus šiųmetėje „Eurovizijoje“, Rusijos atstovas iškart sulaukė bendravardžio valstybės vadovo – prezidento Dmitrijaus Medvedevo – skambučio. „Prezidentas pasakė, kad visa šalis manimi didžiuojasi, kad visa rusų tauta už mane sirgo. Pokalbis buvo trumpas – vos keturių minučių, bet man buvo labai malonu. Dabar aš – politikos žmogus“, – dėmesiu iki šiol negali atsidžiaugti dainininkas, sulaukęs ir šalies premjero Vladimiro Putino telegramos.
Negana to, nedideliame Karačiajų Čerkesijos miestelyje Ust-Džegutoje, kuriame gimė D. Bilanas, vienai gatvei ketinama suteikti jo vardą. Kalbama, kad taip pat bus pavadinta ir vietos muzikos mokykla.
Tikėtis laimėti – neverta
Daug kam nebekyla abejonių: kol balsavimo sistema nesikeis, viltis, kad artimiausiu metu galėtume laimėti, neverta net ir mums. „Dalyvauti reikia bent dėl reklamos šaliai, tačiau tikėtis, kad laimėsime, kol kas neverta“, – įsitikinęs muzikologas Darius Užkuraitis. Beje, interneto komentatorių jis taip pat buvo apkaltintas dėl Lietuvos nesėkmės. „Rašė, kad mudu su Vilimu (delegacijos vadovu Jonu Vilimu – red. past.) per mažai tikėjome pergale“, – nusijuokė jau aštuntą kartą Lietuvai „Euroviziją“ komentavęs D. Užkuraitis.
Tačiau vieno įspūdingiausio muzikinio renginio vardo, anot muzikologo, šis konkursas vis dėlto nusipelno: „Pernai scena atrodė stebėtinai gera, o šiemet – dar geresnė. Anot specialistų, jei sudėtume visą techniką, kokią turime mes ir latviai, Belgrado nepranoktume.“
„Sceną, kuri buvo įrengta Belgrade, norėčiau perkelti į roko koncertą Lietuvoje. Cyptų visi – ir rokeriai, ir brokeriai, ir „popsistai“, ir velniai žino kas. Toje scenoje tokių dalykų galima padaryti! Sakau kaip rokeris egoistas“, – įspūdžiai per kraštus liejosi J. Miliaus mokytojui Povilui Meškėlai.
Ar liko sužavėtas „Eurovizijos“ blizgesio ir pompastikos? Senas rokeris liko subtilus: „Žmonės atvažiavo į šventę, todėl neturiu teisės, kad ir kokia muzika man patiktų, jos gadinti. Nereikia trukdyti džiaugtis. Svarbiausia – neužsimiršti, kas esi, ko atvažiavai ir kas tave siuntė.“
Nors spaudoje rašoma, kad lietuviai ypač susidraugavo su kolegomis rokeriais iš Suomijos, Povilas tik nusijuokia ir prisipažįsta, jog labiausiai Lietuvos delegacija susibičiuliavo su apsaugininku. „Su kitais bendravo Jeronimas, bet kai kas nors į mane kreipdavosi, patikėkite, atsilaikydavau. Moku pasakyti, suprantu, ką kalba, bet labai mėgstu poetinius nukrypimus, todėl su visais stengiausi bendrauti kuo trumpiau ir visomis kalbomis, kokiomis tik įmanoma: nuo ufonautų iki taisyklingos lietuvių. „Lituania“, „friendship“, „duša“ – tiko viskas. Sakė, kad galėčiau dirbti ambasadoriumi kokioje nors Afrikos šalyje“, – geros nuotaikos neprarado dainininkas.
TIK FAKTAI:
• Rengdamasis „Eurovizijos“ konkursui jos nugalėtojas Dima Bilanas išleido milijoną eurų, nors jam talkinusios pasaulinio garso žvaigždės – „Emmy“ apdovanotas smuikininkas Edvinas Martonas ir olimpinis čempionas Jevgenijus Pliuščenka – už pasirodymą honorarų negavo. Bene daugiausia pinigų buvo investuota į koncertų turą prieš konkursą.
• Savotišką rekordą pasiekė su D. Bilanu pasirodęs J. Pliuščenka – 1,74 metro ūgio čiuožėjas pasirodymą surengė ant vos puspenkto metro pločio „ledinės“ scenos.
• Ukrainietė Ani Lorak vien už numerį veidrodiniame kambaryje paklojo nei daug, nei mažai – 500 tūkstančių eurų. Dar 200 tūkstančių JAV dolerių kainavo specialiai jai sukurta Roberto Cavalli suknelė ir šokėjų kostiumai. Drabužius dainininkei padovanojo dosnusis Filipas Kirkorovas.
• Anot gandų, „Eurovizijoje“ debiutavę Azerbaidžano atstovai septynis milijonus eurų išleido vien reklamos kampanijai. Visame Belgrade buvo iškabinti milžiniški plakatai su dueto atvaizdais.
• Jeronimo Miliaus pasirengimas konkursui kainavo ne daugiau kaip 100 tūkstančių litų.
