Vardas, pavardė: Johnas Fitzgeraldas Kennedy.
Gimimo data, vieta: 1917 05 29, Bruklinas, Masačusetso valstija, JAV. (1917–1963).
Mirties data, vieta: 1963 11 22, Dalasas, Teksaso valstija, JAV.
Šeima, kurioje gimė: tėvas – verslininkas, politikas, milijonierius; motina – žymaus politiko Johno Fitzgheraldo dukra; be Johno, Kenedy šeimoje augo dar aštuoni broliai ir seserys.
Šeiminė padėtis: 1953 m. vedė Jacqueline Lee Bouvier (1929–1994); vaikai: Arabella (1956 m. gimė negyva), Caroline (51), Johnas jaunesnysis (1960–1999) ir Patricas (1963 08 07–1963 08 09) .
Pasiekimai: 35-asis JAV prezidentas.
Jauniausias JAV prezidentas atrodė linksmas, nenuilstantis ir absoliučiai sveikas žmogus. Tačiau ankstyvą mirtį gydytojai jam pranašavo dar vaikystėje.
Kai silpnumas – gėda
Johnas Kennedy sunkiai sirgo visą gyvenimą. Tačiau savo kančias jis vyriškai slėpė ne tik nuo elektorato, bet ir nuo artimųjų. Taip Johnas buvo auklėjamas nuo mažų dienų šeimoje, kurioje bet kokia silpnybė buvo didelė gėda.
Johnas Fitzgeraldas – antras iš devynių vaikų turtingoje išeivių iš Airijos šeimoje. Jo tėvas Josephas turtus susikrovė „sausojo įstatymo“ laikais versdamasis alkoholio kontrabanda ir sėkmingai lošdamas finansų biržoje. Būdamas 25 metų, Josephas jau vadovavo bankui, o sulaukęs 35-erių, tapo multimilijonieriumi. Vėliau pasinėrė į politiką ir užėmė JAV pasiuntinio postą Didžiojoje Britanijoje. Josephas niekino silpnumą ir iš savo vaikų reikalavo, kad jie visur būtų geriausi. Būtent jis praskynė savo sūnums kelią į aukščiausias valdžios viršūnes. Johnas nemažai skolingas savo tėvui už tai, kad jis tapo Jungtinių Valstijų prezidentu. Ilgą laiką tėvas į Johną nedėjo jokių vilčių – pernelyg liguistas buvo jo antrasis sūnus.
Švirkštas sekretorei
Per gimdymą Kennedy buvo pažeistas stuburas. Kad įtiktų tėvui, berniukas stengėsi būti lygiai toks pat judrus, kaip ir kiti sveiki jo broliai bei seserys.
Žaisdamas futbolą, mažasis Johnas patyrė dar vieną traumą. Sakoma, kur trumpa, ten trūksta – nesisekė būsimam JAV prezidentui, nes jis nuolat patirdavo stuburo traumas.
1941 m. pavasarį Johno nepriėmė į kariuomenę dėl sveikatos, bet tų pačių metų rudenį jis vis dėlto įsiprašė į karo laivyną. 1943 m. japonų laivas taranavo katerį, kuriame tarnavo Kennedy, o iššokę į vandenį jūreiviai buvo apšaudyti iš kulkosvaidžio. Johnui vėl sužeista nugara.
Po karo Kennedy ištverė keletą sudėtingų operacijų. Iš pradžių jam į nugarą buvo įstatyta nerūdijančio metalo plokštelė, bet organizmas ją atmetė ir plokštelę reikėjo išimti. 1955 m. po vienos iš operacijų Johnas vos nemirė nuo kraujo užkrėtimo. Būdamas kongreso nariu, jis dvejus metus vaikščiojo su ramentais, o likusį gyvenimą Kennedy dėvėjo standų korsetą, miegojo ant kieto lyg akmuo ortopedinio čiužinio ir negalėjo pasijudinti iš vietos be nuskausminamųjų. 1962 m. rudenį, per Karibų krizę, Kennedy ne vieną parą neišėjo Ovalinio kabineto ir į jį nebuvo įleidžiami pašaliniai asmenys. Tad prezidento sekretorei teko išmokti leisti vaistus – dukart per parą po 10 dūrių, tiksliau – po 5 iš abiejų stuburo pusių.
Ne visos Kennedy ligos buvo susijusios su nugara. Jaunystėje keliaujant po Europą, Johnas nusipirko taksų veislės šuniuką ir vos nenumirė nuo anafilaksinio šoko. Paaiškėjo, kad jis alergiškas šuns vilnai. Vėliau politikas persirgo pačia sunkiausia maliarijos forma.
Amžinas berniukas
Bet sunkiausia Kennedy liga buvo reta Adisono liga, kuria susergama esant nepakankamai antinksčių žievės veiklai. Dažniausiai šia liga suserga žmonės, peržengę 40 metų slenkstį. Johnui Adisono liga diagnozuota, kai jam buvo 17 metų. Sergant šia liga, žmogų nuolat kamuoja nuovargis, susilpnėja raumenys, krinta svoris, sumažėja apetitas, išsivysto distrofija. Jauniausias JAV prezidentas visa tai kentė. Pakanka tik peržvelgti jo ankstyvos jaunystės nuotraukas: Johnas pernelyg liesas ir atrodo daug jaunesnis už bendraamžius... Net vestuvių nuotraukose šalia Jacqueline Kennedy atrodo tarsi berniūkštis. Nuotaka nuotraukose vyresnė, nors iš tikrųjų ji net 12 metų jaunesnė už jaunikį. Kadangi Adisono liga sergantiems žmonėms būdinga patamsėjusi odos pigmentacija, ši liga dar vadinama ,,bronzine“. Tokių žmonių oda greitai ir tolygiai įdega. Todėl madingas tuo metu rusvas Kenedy odos atspalvis buvo toli gražu ne sveikata trykštančio žmogaus požymis.
Dėl ligos Johnui teko palikti pirmąjį koledžo kursą. Jei 40-ųjų pradžioje farmacininkai nebūtų atradę kortizono (steroidinis antinksčių žievės hormonas), Kennedy būtų miręs dar jaunystėje. Josephas Kennedy darė viską, kad sūnui niekad netrūktų tuo metu ypač brangių vaistų. Tėvas pasirūpino, jog visų didžiausių Amerikos miestų bankų saugyklose būtų laikomos kortizono atsargos. Kad ir kur benuvyktų, sūnus visuomet buvo apdraustas – jei baigtųsi jo asmeninės kortizono atsargos, Johnas visuomet vaistų galėdavo gauti per trumpiausią laiką. Dėl to Kennedy galėjo gyventi ir išlikti energingas. JAV prezidento energija buvo netgi per didelė. Dauguma istorikų mano, jog Johno padidintam seksualumui įtakos turėjo kortizono preparatas, kuris skatina žmogaus libido.
Ak, tos moterys!
Milijonieriaus sūnus nuo mažų dienų suprato, kokia maloni gali būti moterų draugija. Jo tėvas nebuvo ištikimas žmonai – dažnai ją išduodavo su kitomis moterimis. Būtent tėvas ir pravėrė duris Johnui į saldų moteriškos meilės pasaulį.
Johnas Kennedy buvo patrauklus vyras – visuomet tvarkingas, gražiai apsirengęs ir susišukavęs. Be to, jaunuolis savo iškalba apžavėdavo bet kurią moterį. Pirmomis pergalėmis su moterimis lovoje politikas jau ėmė mėgavosi gana anksti. Su draugais jis lankydavosi viešnamiuose, kuriuose linksmai laiką leisdavo su prostitutėmis. Po kariuomenės Kennedy pradėjo gilintis į politiką, dažnai keitė meilužes. Šio lovelaso ir mergišiaus įpročiai nepasikeitė ir po santuokos su Jacqueline. Moteris nuo pat pradžių žinojo, kad jos vyras – donžuanas, todėl nė nesvajojo apie vyro ištikimybę. Jaunasis senatorius Jacqueline nupirko atskirą namą, į kurį dažnai išsiųsdavo žmoną tam, kad galėtų pasilinksminti su kitomis moterimis. Vėliau paaiškėjo, kad Johnas, kuris lengvai užkariauja moterų širdis ir kūnus, lovoje nepatenkindavo sutuoktinės. „Jis greitai baigia mylėtis ir paskui užmiega“, – kažkada liūdnai artimam draugui prasitarė Jacqueline. Tačiau žmona, nepaisydama vyro trūkumų, vis tiek teigė mylinti savo Johną. Nepaisant to, kad Kennedy labai sirgo, fantazijos lovoje jam tikrai netrūko. Dažnai į lovą jis pasiguldydavo net kelias moteris. Tokie pasismaginimai JAV prezidentui buvo lyg sportas, savotiškos rungtynės. Tarp Johno meilužių buvo pačios žinomiausios to meto Holivudo aktorės. Jam pakakdavo ištarti vos kelis žodžius, jog užkariautų moters širdį. Nė viena iš jų negalėjo atsispirti jaunojo politiko žavesiui. Net ir kuriam laikui stipriai prisirišęs prie moters, Kennedy vis tiek žvalgydavosi į kitas. Johno meiluže ilgai buvo ir Marilyn Monroe (1926–1962), kuri dėl savo liguisto prieraišumo greitai prezidentui nusibodo. Johnas meilės medų kopinėjo su tokiomis žvaigždėmis, kaip Elizabeth Taylor (77), Jane Mansfield (1933–1967), Kim Novak (76) ir kt.
Kalbama, kad naktį prieš inauguraciją Kennedy praleido su viena iš meilužių, o prieš garsiuosius debatus su Richardu Nixonu (1913–1994) Johną „apšildė“ prostitutė.
Prezidentui sekėsi, nes apie žmonos apsilankymus Baltuosiuose rūmuose jį iš anksto įspėdavo apsaugos darbuotojai ir Johnas visuomet spėdavo paslėpti meilės pėdsakus.
Pasak CŽV, Baltuosiuose rūmuose Kenedy dažnai būdavo girtas. Kartais jis pasimėgaudavo ir narkotikais: marihuana, kokainu, hašišu ar net LSD.
Nužudymo istorija
Johnui gydytojai nuolat kartojo, kad dėl prastos sveikatos jis vargu ar išgyvens iki 45 metų. O prezidentas juokaudavo: „Jei kada nors apie mane parašys knygą, ji vadinsis „Johnas Kennedy. Ligos istorija“. Iš tikrųjų 35-asis JAV prezidentas nesulaukė senatvės: dvi kulkos, skirtos 46-erių metų Johnui, nutraukė jo gyvenimo siūlą.
Kennedy iki šiol laikomas populiariausių Amerikos prezidentu. Apie jį parašyta daugiau nei 1 000 knygų, beje, nemažai iš jų pavadintos „Johnas Kennedy. Nužudymo istorija“.
Jei ne korsetas
Kai kurie istorikai mano, kad Johną pražudė jo... nugara. Tam, kad palengvintų stuburo darbą, Kennedy dėvėjo standų korsetą. Per pasikėsinimą pirmoji kulka pataikė prezidentui į gerklę. Johnas pradėjo kosėti ir niekas, net ir šalia sėdėjusi Jacqueline, ne iš karto suprato, kas įvyko. Jei jo kūno nebūtų veržęs korsetas, prezidentas greičiausiai būtų pasilenkęs arba bent jau pasviręs į priekį, tačiau standi liemens juosta neleido kūnui susmukti ir Kennedy liko sėdėti. Antroji kulka sudarkė pusę Johno galvos. Tik vėliau privažiavęs prezidento asmens sargybinis paguldė vyro paguldė kūną ant automobilio sėdynės ir uždengė prezidento galvą savo švarku tam, kad aplink susirinkę amerikiečiai nepamatytų, kaip krauju plūsta Johnas Fitzgeraldas Kennedy.
Gimimo data, vieta: 1917 05 29, Bruklinas, Masačusetso valstija, JAV. (1917–1963).
Mirties data, vieta: 1963 11 22, Dalasas, Teksaso valstija, JAV.
Šeima, kurioje gimė: tėvas – verslininkas, politikas, milijonierius; motina – žymaus politiko Johno Fitzgheraldo dukra; be Johno, Kenedy šeimoje augo dar aštuoni broliai ir seserys.
Šeiminė padėtis: 1953 m. vedė Jacqueline Lee Bouvier (1929–1994); vaikai: Arabella (1956 m. gimė negyva), Caroline (51), Johnas jaunesnysis (1960–1999) ir Patricas (1963 08 07–1963 08 09) .
Pasiekimai: 35-asis JAV prezidentas.
Jauniausias JAV prezidentas atrodė linksmas, nenuilstantis ir absoliučiai sveikas žmogus. Tačiau ankstyvą mirtį gydytojai jam pranašavo dar vaikystėje.
Kai silpnumas – gėda
Johnas Kennedy sunkiai sirgo visą gyvenimą. Tačiau savo kančias jis vyriškai slėpė ne tik nuo elektorato, bet ir nuo artimųjų. Taip Johnas buvo auklėjamas nuo mažų dienų šeimoje, kurioje bet kokia silpnybė buvo didelė gėda.
Johnas Fitzgeraldas – antras iš devynių vaikų turtingoje išeivių iš Airijos šeimoje. Jo tėvas Josephas turtus susikrovė „sausojo įstatymo“ laikais versdamasis alkoholio kontrabanda ir sėkmingai lošdamas finansų biržoje. Būdamas 25 metų, Josephas jau vadovavo bankui, o sulaukęs 35-erių, tapo multimilijonieriumi. Vėliau pasinėrė į politiką ir užėmė JAV pasiuntinio postą Didžiojoje Britanijoje. Josephas niekino silpnumą ir iš savo vaikų reikalavo, kad jie visur būtų geriausi. Būtent jis praskynė savo sūnums kelią į aukščiausias valdžios viršūnes. Johnas nemažai skolingas savo tėvui už tai, kad jis tapo Jungtinių Valstijų prezidentu. Ilgą laiką tėvas į Johną nedėjo jokių vilčių – pernelyg liguistas buvo jo antrasis sūnus.
Švirkštas sekretorei
Per gimdymą Kennedy buvo pažeistas stuburas. Kad įtiktų tėvui, berniukas stengėsi būti lygiai toks pat judrus, kaip ir kiti sveiki jo broliai bei seserys.
Žaisdamas futbolą, mažasis Johnas patyrė dar vieną traumą. Sakoma, kur trumpa, ten trūksta – nesisekė būsimam JAV prezidentui, nes jis nuolat patirdavo stuburo traumas.
1941 m. pavasarį Johno nepriėmė į kariuomenę dėl sveikatos, bet tų pačių metų rudenį jis vis dėlto įsiprašė į karo laivyną. 1943 m. japonų laivas taranavo katerį, kuriame tarnavo Kennedy, o iššokę į vandenį jūreiviai buvo apšaudyti iš kulkosvaidžio. Johnui vėl sužeista nugara.
Po karo Kennedy ištverė keletą sudėtingų operacijų. Iš pradžių jam į nugarą buvo įstatyta nerūdijančio metalo plokštelė, bet organizmas ją atmetė ir plokštelę reikėjo išimti. 1955 m. po vienos iš operacijų Johnas vos nemirė nuo kraujo užkrėtimo. Būdamas kongreso nariu, jis dvejus metus vaikščiojo su ramentais, o likusį gyvenimą Kennedy dėvėjo standų korsetą, miegojo ant kieto lyg akmuo ortopedinio čiužinio ir negalėjo pasijudinti iš vietos be nuskausminamųjų. 1962 m. rudenį, per Karibų krizę, Kennedy ne vieną parą neišėjo Ovalinio kabineto ir į jį nebuvo įleidžiami pašaliniai asmenys. Tad prezidento sekretorei teko išmokti leisti vaistus – dukart per parą po 10 dūrių, tiksliau – po 5 iš abiejų stuburo pusių.
Ne visos Kennedy ligos buvo susijusios su nugara. Jaunystėje keliaujant po Europą, Johnas nusipirko taksų veislės šuniuką ir vos nenumirė nuo anafilaksinio šoko. Paaiškėjo, kad jis alergiškas šuns vilnai. Vėliau politikas persirgo pačia sunkiausia maliarijos forma.
Amžinas berniukas
Bet sunkiausia Kennedy liga buvo reta Adisono liga, kuria susergama esant nepakankamai antinksčių žievės veiklai. Dažniausiai šia liga suserga žmonės, peržengę 40 metų slenkstį. Johnui Adisono liga diagnozuota, kai jam buvo 17 metų. Sergant šia liga, žmogų nuolat kamuoja nuovargis, susilpnėja raumenys, krinta svoris, sumažėja apetitas, išsivysto distrofija. Jauniausias JAV prezidentas visa tai kentė. Pakanka tik peržvelgti jo ankstyvos jaunystės nuotraukas: Johnas pernelyg liesas ir atrodo daug jaunesnis už bendraamžius... Net vestuvių nuotraukose šalia Jacqueline Kennedy atrodo tarsi berniūkštis. Nuotaka nuotraukose vyresnė, nors iš tikrųjų ji net 12 metų jaunesnė už jaunikį. Kadangi Adisono liga sergantiems žmonėms būdinga patamsėjusi odos pigmentacija, ši liga dar vadinama ,,bronzine“. Tokių žmonių oda greitai ir tolygiai įdega. Todėl madingas tuo metu rusvas Kenedy odos atspalvis buvo toli gražu ne sveikata trykštančio žmogaus požymis.
Dėl ligos Johnui teko palikti pirmąjį koledžo kursą. Jei 40-ųjų pradžioje farmacininkai nebūtų atradę kortizono (steroidinis antinksčių žievės hormonas), Kennedy būtų miręs dar jaunystėje. Josephas Kennedy darė viską, kad sūnui niekad netrūktų tuo metu ypač brangių vaistų. Tėvas pasirūpino, jog visų didžiausių Amerikos miestų bankų saugyklose būtų laikomos kortizono atsargos. Kad ir kur benuvyktų, sūnus visuomet buvo apdraustas – jei baigtųsi jo asmeninės kortizono atsargos, Johnas visuomet vaistų galėdavo gauti per trumpiausią laiką. Dėl to Kennedy galėjo gyventi ir išlikti energingas. JAV prezidento energija buvo netgi per didelė. Dauguma istorikų mano, jog Johno padidintam seksualumui įtakos turėjo kortizono preparatas, kuris skatina žmogaus libido.
Ak, tos moterys!
Milijonieriaus sūnus nuo mažų dienų suprato, kokia maloni gali būti moterų draugija. Jo tėvas nebuvo ištikimas žmonai – dažnai ją išduodavo su kitomis moterimis. Būtent tėvas ir pravėrė duris Johnui į saldų moteriškos meilės pasaulį.
Johnas Kennedy buvo patrauklus vyras – visuomet tvarkingas, gražiai apsirengęs ir susišukavęs. Be to, jaunuolis savo iškalba apžavėdavo bet kurią moterį. Pirmomis pergalėmis su moterimis lovoje politikas jau ėmė mėgavosi gana anksti. Su draugais jis lankydavosi viešnamiuose, kuriuose linksmai laiką leisdavo su prostitutėmis. Po kariuomenės Kennedy pradėjo gilintis į politiką, dažnai keitė meilužes. Šio lovelaso ir mergišiaus įpročiai nepasikeitė ir po santuokos su Jacqueline. Moteris nuo pat pradžių žinojo, kad jos vyras – donžuanas, todėl nė nesvajojo apie vyro ištikimybę. Jaunasis senatorius Jacqueline nupirko atskirą namą, į kurį dažnai išsiųsdavo žmoną tam, kad galėtų pasilinksminti su kitomis moterimis. Vėliau paaiškėjo, kad Johnas, kuris lengvai užkariauja moterų širdis ir kūnus, lovoje nepatenkindavo sutuoktinės. „Jis greitai baigia mylėtis ir paskui užmiega“, – kažkada liūdnai artimam draugui prasitarė Jacqueline. Tačiau žmona, nepaisydama vyro trūkumų, vis tiek teigė mylinti savo Johną. Nepaisant to, kad Kennedy labai sirgo, fantazijos lovoje jam tikrai netrūko. Dažnai į lovą jis pasiguldydavo net kelias moteris. Tokie pasismaginimai JAV prezidentui buvo lyg sportas, savotiškos rungtynės. Tarp Johno meilužių buvo pačios žinomiausios to meto Holivudo aktorės. Jam pakakdavo ištarti vos kelis žodžius, jog užkariautų moters širdį. Nė viena iš jų negalėjo atsispirti jaunojo politiko žavesiui. Net ir kuriam laikui stipriai prisirišęs prie moters, Kennedy vis tiek žvalgydavosi į kitas. Johno meiluže ilgai buvo ir Marilyn Monroe (1926–1962), kuri dėl savo liguisto prieraišumo greitai prezidentui nusibodo. Johnas meilės medų kopinėjo su tokiomis žvaigždėmis, kaip Elizabeth Taylor (77), Jane Mansfield (1933–1967), Kim Novak (76) ir kt.
Kalbama, kad naktį prieš inauguraciją Kennedy praleido su viena iš meilužių, o prieš garsiuosius debatus su Richardu Nixonu (1913–1994) Johną „apšildė“ prostitutė.
Prezidentui sekėsi, nes apie žmonos apsilankymus Baltuosiuose rūmuose jį iš anksto įspėdavo apsaugos darbuotojai ir Johnas visuomet spėdavo paslėpti meilės pėdsakus.
Pasak CŽV, Baltuosiuose rūmuose Kenedy dažnai būdavo girtas. Kartais jis pasimėgaudavo ir narkotikais: marihuana, kokainu, hašišu ar net LSD.
Nužudymo istorija
Johnui gydytojai nuolat kartojo, kad dėl prastos sveikatos jis vargu ar išgyvens iki 45 metų. O prezidentas juokaudavo: „Jei kada nors apie mane parašys knygą, ji vadinsis „Johnas Kennedy. Ligos istorija“. Iš tikrųjų 35-asis JAV prezidentas nesulaukė senatvės: dvi kulkos, skirtos 46-erių metų Johnui, nutraukė jo gyvenimo siūlą.
Kennedy iki šiol laikomas populiariausių Amerikos prezidentu. Apie jį parašyta daugiau nei 1 000 knygų, beje, nemažai iš jų pavadintos „Johnas Kennedy. Nužudymo istorija“.
Jei ne korsetas
Kai kurie istorikai mano, kad Johną pražudė jo... nugara. Tam, kad palengvintų stuburo darbą, Kennedy dėvėjo standų korsetą. Per pasikėsinimą pirmoji kulka pataikė prezidentui į gerklę. Johnas pradėjo kosėti ir niekas, net ir šalia sėdėjusi Jacqueline, ne iš karto suprato, kas įvyko. Jei jo kūno nebūtų veržęs korsetas, prezidentas greičiausiai būtų pasilenkęs arba bent jau pasviręs į priekį, tačiau standi liemens juosta neleido kūnui susmukti ir Kennedy liko sėdėti. Antroji kulka sudarkė pusę Johno galvos. Tik vėliau privažiavęs prezidento asmens sargybinis paguldė vyro paguldė kūną ant automobilio sėdynės ir uždengė prezidento galvą savo švarku tam, kad aplink susirinkę amerikiečiai nepamatytų, kaip krauju plūsta Johnas Fitzgeraldas Kennedy.
