„Tu nesusirgai - tik įsimylėjai", - į šią muziko Irvingo Berlino frazę šeši Lietuvos dizaineriai: Jolanta Rimkutė, Ieva Ševiakovaitė, Gabrielė Januškevičiūtė, Ramunė Strazdaitė, Daiva Urbonavičiūtė ir Seržas Gandžumianas, įsupo savo naują prekių ženklą „Swan Pharmaceutics". Ir sėkmingai jį pristatė Niujorko gatavų drabužių parodoje „The Train". Viena iš idėjos autorių - Jolanta Rimkutė atskleidžia „Vaistinės gulbės" fenomeną.
Lietuvos dizaineriai visada deklaravo autonomiškumą ir individualumą, bet kokios sąjungos, išskyrus judviejų tandemą su Ieva Ševiakovaite, greit iširdavo. Šiandien situacija tarsi apsivertė aukštyn kojomis...
Nacionalinės mados dizaino asociacijos branduolys - kasmet „Mados infekcijoje" dalyvaujantys dizaineriai. Mintis susiburti į asociaciją gimė iš nevilties: kai po „Infekcijos" susirinkdavome ir į dėžes sukraudavome kolekcijas, kone kiekvienas savęs klausdavome: „Kas toliau?" Palinksminome publiką, žurnalistams suteikėme peno užpildyti interneto, laikraščių bei žurnalų skiltis, išdalijome idėjas, emocijas, išleidome tūkstančius audiniams, siuvėjoms, modeliams, stilistams... O kas iš to? Pagaliau supratome: kai priklausai juridiškai pripažintai organizacijai, atsiranda daugiau galimybių gauti paramą, pasinaudoti įvairiais fondais, užmegzti tarptautinius ryšius. Visiems mados kūrėjams pastaraisiais metais atsivėrė tokia duobė, kad arogantiškai vaidinti, jog esi nesuprastas menininkas ir neigi bet kokias organizacijas, jog tau į viską nusispjauti, pasidarė naivu, tuščia ir nenaudinga. Ėmėme jausti kitokį gyvenimo ritmą ir kitokius poreikius, tad tapo akivaizdu: mūsų profesijai atėjo galas, nes su pramonės įmonėmis nerandame sąlyčio taškų, nuo sovietinių laikų egzistuojantys Vilniaus modelių namai virto tuščia vieta, o ant kulnų sėkmingai pradėjo lipti komerciškai veržlūs, tačiau deramo išsimokslinimo bei talento neturintys stilistai.
Kam iš jūsų kilo geniali idėja kažkada buvusį vienos sostinės Senamiesčio vaistinės simbolį - baltą gulbę - paversti prekių ženklu?
Visiems aišku, kad Lietuvoje nėra mados vadybininkų: muzikai, dailininkai, sportininkai juos jau seniai turi, o mes - ne. Pardavinėti mūsų idėjas pasiryžo Rūta Kaupinytė - mergina, įgijusi patirties, dirbdama su lengvosios pramonės įmonėmis. Rūta susisiekė su Niujorku, koordinavo pasirengimo eigą, ir mes laimėjome atranką būti tarp šimto dalyvių. Tada iškilo poreikis turėti prekių ženklą. „Gulbės" idėją pasiūlė kolegės Daivos Urbonavičiūtės vyras Skomantas Janonis, o patį ženklą bei įvaizdį sukūrė Vilniuje gyvenantis britų grafikos dizaineris Markas Splinteris.
Nesukyla individualizmo ambicijos, nesipjauna bendros stilistikos paieškos, kai tą pačią kolekciją kuriate šešiese?
Manau, jau išaugome iš tuščiagarbiško ego bei noro, kad kiekvienas būtume Jurgeliu Meistreliu, ir taip įsigyvenome į kolektyvinį darbą, jog labai tiksliai žinome savo indėlį. Dirbame lygiomis teisėmis ir be galo subtiliai jaučiame partnerystės niuansus. Net juokaujame: jeigu iš Niujorko grįžome nesusipykę, vadinasi, sambūvis pasitvirtino.
Kokį įspūdį paliko Niujorkas stebint ne turisto, o gatvės madą kuriančio dizainerio akimis?
Paroda senoje, jau neveikiančioje traukinių stotyje nustebino tuo, kad beveik visi išlaikė labai panašią kolekcijų dvasią ir atsivežė drabužius, skirtus šiuolaikiškai, originaliai, patraukliai, dinamiškai gyvenančiai ir gaunančiai daugiau nei vidutines pajamas moteriai. Tai nebuvo prabangos prekės, bet jos nenusileido ir iki jaunimo gatvės stiliaus.
