„Nors esame gamtos vaikai, labai nuo jos nutolome, tapome pernelyg dideli vartotojai. O iš tiesų gyvenime žmogui reikia tiek nedaug", - kuo nuoširdžiausiai sako TV laidos apie ekologiją „Ratu" vedėjas Jonas Tumasonis.
Esate baigęs ekologijos studijas. Kaip kilo mintis mokytis tokios specialybės?
Sakoma, kad specialybę renkamės pagal savo tėvus. Mano mama - muzikologė, tėvas - dailininkas. Tiesa, nuo vaikystės ir grojau, ir piešiau: ilgai lankiau „Ąžuoliuko" chorą, norėjau stoti į Dailės institutą... Vis dėlto pasirinkau biologijos studijas Pedagoginiame universitete, vėliau dirbau biologijos mokytoju. Supratau, kad šiuolaikinėje mokykloje mokytojas neturi galimybių tobulėti, nes tam tiesiog nebelieka laiko, ir įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti ekologijos. Ši specialybė labai plati, ji apima ir dailę, ir muziką...
Vedate laidą apie ekologiją. Ar jūs pats gyvenate ekologijos ritmu?
Iš tiesų gyventi ekologiškai labai paprasta. Ekologija prasideda nuo paprasčiausių kasdienių dalykų, pavyzdžiui, pasirinkimo į darbą važiuoti ne automobiliu, bet dviračiu.
Kasdienė jūsų transporto priemonė - dviratis?
Taip, kasdien važinėju dviračiu. Automobiliu vykstu tik į užmiestį ir naktį. Tamsiu paros metu važiuoti dviračiu nesaugu.
Judriomis sostinės gatvėmis važinėtis šia transpoto priemone taip pat nelabai saugu...
Tiesa, prieš keletą mėnesių buvau patyręs avariją. Judrioje gatvėje neapdairus vairuotojas staiga atidarė automobilio dureles ir mane parbloškė. Rimtai susižalojau. Bet baisiausia, kad gulinčiam vidury gatvės niekas neskubėjo padėti. Tiek vairuotojas, tiek visi aplinkiniai žiūrėjo į mane kaip į eksponatą. Kai šiaip ne taip atsigavau, pats išsikviečiau greitąją pagalbą.
Tąkart nustebino žmonių abejingumas. Jei būčiau važiavęs automobiliu, tikriausiai dėmesio būčiau sulaukęs daugiau.
Po tokio įvykio kitas jumis dėtas į dviratį nė nenorėtų pažvelgti...
O aš pagijęs vėl minu dviračio pedalus (šypsosi). Net smarkiai nukentėjęs nuomonės nepakeičiau: dviratis - geriausia transporto priemonė. Važiuodamas juo neteršiu aplinkos, į susitikimo vietą, priešingai nei vykdamas automobiliu, niekada nevėluoju, be to, kvėpuoju grynesniu oru. Įrodyta, kad automobilio salone per didžiausią spūstį oro tarša daug didesnė nei gatvėje.
Kur pasisuksi, tik ir kalbama apie ekologiją. Ar šiuo žodžiu nėra pernelyg dažnai spekuliuojama?
Ekologija pastaruoju metu - išties populiari tema. Daugelis verslininkų tuo naudodamiesi žmones smarkiai apgaudinėja. Ant neekologiško produkto užklijuoja patrauklią, bet pirkėją klaidinančią etiketę, ir produkto perkamumas išauga keliskart. O ar iš tiesų produktas toks jau natūralus, kaip rašoma ant pakuotės, ne kiekvienas pasidomi.
Taigi gyventi ekologiškai ne taip paprasta?
Norėdami gyventi ekologiškiau, kiekvienas turime pradėti nuo savęs. Juk kažką naudinga galime padaryti visi. Pavyzdžiui, pabandykime rūšiuoti šiukšles. Tai nelabai sudėtinga. Arba, prieš įsigydami naują daiktą, kiekvienąkart pagalvokime, ar iš tiesų jis žūtbūt reikalingas. Kiek prisiperkame nereikalingų ar trumpo vartojimo laiko prekių, kurias greitai metame lauk taip teršdami aplinką. O taršą sumažinti galima tik mažinant vartojimą. Mažiau vartosime - mažiau išmesime. Atrodo, viskas taip logiška.
Lietuviai, palyginti su kitų valstybių gyventojais, - dideli vartotojai?
Deja, taip. Šią liūdną tiesą atskleidė atlikti tyrimai. Tačiau nereikia nė tyrimų - užtenka pažiūrėti, kaip žmonės rengiasi, kaip leidžia laisvalaikį, kaip pramogauja...
Neseniai teko stebėti žmones Norvegijoje. Žinome, kad norvegai uždirba keleriopai daugiau nei mes ir gali įsigyti visko kur kas daugiau, bet daugelis gyvena paprastuose, neištaiginguose būstuose, perka būtiniausius namų apyvokos daiktus ir drabužius. Jų apranga niekuo neišsiskiria, atrodo, jokios mados jiems neegzistuoja. O gal norvegai laikosi ekologinės mados tendencijų? Gal jų drabužiai brangūs, iš geros kokybės audinių ir dėvimi labai ilgai?
O štai lietuvaičiai savo apranga tikrai išsiskiria. Jaunimas žino, kas yra madinga, ir stengiasi nuo mados neatsilikti. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad mada keičiasi labai greitai. Jei ja seksi aklai, nespėsi pirkti vis naujų apdarų, avalynės, aksesuarų. Kur paskui viską dėti? Tenka išmesti.
Ar tik mes, lietuvaičiai, tokie nesąmoningi?
Žinoma, visur yra visokių žmonių (šypsosi). Taip pat ir lietuvių, kurie stengiasi gyventi ekologiškai. Dideliais kiekiais įpratę vartoti ir kitų valstybių atstovai, ypač amerikiečiai, slavų tautos. Pažiūrėkime, kaip sparčiai keičiasi technologijos, elektronika. Žmonėms tiesiog kalama į galvas, kad viską reikia keisti naujesne, pažangesne technika. Didesnį vartojimą skatina ir verslininkai, taip pat didžiuliai žmonių turtiniai skirtumai. Turintieji mažiau nori lygiuotis į turtinguosius. Kaipgi atsiliksi nuo kaimyno, nusipirkusio „gerą" daiktą (juokiasi)?
Manote, kad daugelis turto turi prikaupę daugiau, nei jiems iš tiesų reikia?
Žinoma. Žmogui šiame gyvenime reikia tiek nedaug! Neskatinu tapti asocialiais, bet labai raginu prieš įsigyjant kiekvieną daiktą atsakyti į du svarbius klausimus: ar man to daikto tikrai reikia ir ar jis laikys gana ilgai? Juk prisiperkame tiek nereikalingo šlamšto! O mada - kaip saldainis. Kuo daugiau valgai, tuo daugiau ir norisi. Be to, nepagalvojame, kad nuo saldainių ir sveikata prastėja (juokiasi).
Iš tiesų, jei pakeistume kai kuriuos įpročius, ne tik prisidėtume prie ekologijos, bet ir būtume daug sveikesni. Pavyzdžiui, į šalia namų esančią parduotuvę, užuot važiavę automobiliu, juk galime nueiti ir pėsčiomis. Pasivaikščioti labai sveika (šypsosi).
O kur pats perkate maisto produktus?
Žinau, kad sveikiau maisto produktus būtų pirkti iš ūkininkų, idealiausia - iš pažįstamų, bet dažnai lankytis turgeliuose neturiu laiko. Tikiu, kad sukūręs šeimą juose tikrai būsiu dažnas svečias (šypsosi). Rūpinimasis savimi dažnai gimsta iš rūpinimosi kitu. Kai turėsiu šeimą, ir pats maitinsiuosi sveikiau.
Gal netrukus ketinate ją kurti?
Ne, aš niekur neskubu. Ir nemėgstu, kai mane „spaudžia". Tegul viskas vyksta natūraliai, nesinori niekur ristis stačia galva.
Svajojate kada nors gyventi ramioje vietoje, toliau nuo miesto šurmulio?
Tai tikrai įeina į mano planus. Su šeimyna norėčiau gyventi ne mieste. Turiu žemės, galėsiu įsikurti gamtos prieglobstyje. Gyvenimas užmiestyje mane labai vilioja. Kiekvienas renkasi tai, ko jam reikia. Vieni žmonės renkasi miestą, kiti - gamtą. Pažiūrėjus iš bendruomeninės pusės, miestas nuostabu - visi į krūvą gali susiburti per keliolika minučių, tačiau jis nešvarus, labai užterštas. Tos taršos gali net nepastebėti. Ji gali būti ir akustinė, ir psichologinė. Vienus traukia didmiesčio šurmulys, triukšmas, kitus labiausiai žavi melodinga paukščių simfonija. Vieni labiau mėgsta valgyti sumuštinį kavinėje, o man užkandžiauti daug maloniau sėdint ant akmens įmerkus kojas į upelį.
