Paradoksas, bet prieš beveik du dešimtmečius Sigutį Jačėną (45) Lietuva labiau žinojo ne kaip aktorių ir režisierių, o kaip Saulės Zuikučio - keturmetės dainininkės ir vaikiškos to paties pavadinimo TV laidos vedėjos Julijos Jačėnaitės (23) - tėtį. Šešiolikos pasirinkusi džiazą, prieš kurį laiką mergina rengė ir vedė TV laidą „Tas džiazuojantis pasaulis". Šiuo metu ji dainuoja, studijuoja ir su sužadėtiniu roko gitaristu Pauliumi Jaskūnu (26) stačia galva yra panirusi į kūrybą.
Į susitikimą iš repeticijos atlėkusi Julija netveria džiaugsmu: „Pagaliau pildosi sena svajonė pristatyti autorines savo dainas!" Naujoji grupė „Julija Jačėnaitė & NO COMMENT" Teatro dieną pakvies į pirmąjį koncertą „Happy Rock Day" ir simboliškai paminės Julijos gimtadienį „Champagne bar". „Esu žinoma kaip džiazo dainininkė, o šis koncertas - roko, - pasakoja atlikėja. - Na, nuo džiazo vis vien neišsisukau. Su gitaristais Romu Rainiu, Robertu Semeniuku, būgnininku Mariumi Savicku ir savo draugu bosistu Pauliumi Jaskūnu, manau, gana sėkmingai sujungėme šiuos du elementus. Juokinga, su Pauliumi pasižadėjome drauge negroti: tu būk savo stovykloje - roko, aš savo - džiazo. Bet kai namie įsirengėme mini studiją, pasirodė labai smagu kartu muzikuoti, nes vienas kitą galime ir smarkiai pakritikuoti, ir įvertinti."
Su Pauliumi jus suvedė muzika?
Mus suvedė bendri roko laikotarpio draugai. Taip taip, buvo toks etapas, kai klausiausi sunkiojo roko, nešiojau džemperį su užrašu „Metallica" ir teigiau, kad tai - jėga! Paskui jis buvo užmirštas, bet draugai liko. Dabar galvoju: draugas groja roką, bičiuliai - iš tos aplinkos, vėl pradėjau jo klausytis, matyt, tai turėjo įtakos, kad naujasis mano projektas - džiazroko stiliaus.
Pasigirdo kalbų, kad su Pauliumi nusprendėte susituokti. Bet jūs dar tokie jauni!
Mes nesusituokėme! Susižadėjome.
Tačiau dabar madinga gyventi be jokių įsipareigojimų...
Tokia mano gyvenimo nuostata. Stebėdavausi, kodėl žmonės pirma vaikų susilaukia, tik tada tuokiasi. Pasakiau: šitaip nebus. Man labai gražus susižadėjimo etapas - tarsi palipi vienu laipteliu aukščiau. Leidi sau būti laisvai, bet kartu širdy žinai, kad yra tas žmogus ir jei viskas bus gerai - toliau būsime kartu, žengsime tą dar vieną laiptelį, skubėti nėra kur.
To kito „laiptelio" data jau parinkta?
Ne ne. Gavau dovanų žiedą, paklausiau: tai reiškia ką nors daugiau? Paulius atsakė: „Taip." Tai ženklas, kad ne be reikalo trejus metus esame drauge.
Mes viską darome pasitardami. Būna, kai sąmoningai nusileidžiu, nes žinau, kad jis teisus ir nėra čia ko „aviniškų" savo principų rodyti. Kartais jam tenka Vėžio žnyplutes suspausti ir paklausyti „avytės". Esu „sužuvėjęs" Avinas, gimiau ties riba, juokiuosi, kad labai sąžiningai: mama - Avinas, tėtis - Žuvys, aš - per vidurį. Kai „užsišėlsta" manyje Avinas, panardau panardau - ir lengviau... Kai pajuntu, kad „žuviškai" dugne užmigau, prasiveržia ugnis - pradedu šuoliuoti, veikti.
Atsimeni laiką, kai pabodo būti Saulės Zuikučiu?
Nebėgau nuo šito. Kaip gali atsižadėti to, kuo gyvenai kurį laiką? Juk jei nebūtų Saulės Zuikučio, nesėdėtume čia ir nesikalbėtume!
Saulės Zuikutis išaugo į džiazo dainininkę Juliją, kuri sąmoningai afišose nerašė savo pavardės. Norėjote nuo jos pabėgti?
Ne pabėgti... Kas turi žinomesnę pavardę, susiduria su problema, kad pirmiausia jo darbas pradedamas vertinti nuo pavardės. Iš pradžių klausytojai būtų vertinę, ne kokią muziką ir kaip dainuoju, o tai, kad atlieka Jačėnaitė. Norėjau kitokio efekto - klausytojai nežino, kas esu, tegu jų bus mažiau, bet atėję ir mane išgirdę tik vėliau pagalvos: pala pala, juk čia ta pati Jačėnaitė. „No Comment" pavadinimu ir norime pasakyti: pirma išgirskite, o jau tada komentuokite.
Kodėl pasirinkai džiazą? Juk yra ir paauglystėje mėgtas rokas, „popsas", klasika...
Į klasiką jau buvau pasinėrusi. Po vadinamojo Saulės Zuikučio etapo atėjo 1996-ieji, kai reikėjo rinktis: arba dar ir dainuoju, arba tik groju. Pasirinkau pastarąjį variantą, nes mokiausi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje ir blaškytis nebuvo laiko. Patyriau malonumą mokytis pas Justą Dvarioną. Jis paklausė: „Ar tikrai žinai, kad to nori? Ar nesigailėsi, kad gyvenime liks tik fortepijonas ir keturios sienos? Tikram pianistui to turi pakakti." Tą dieną gerai gerai apmąsčiau ir supratau, kad nepakaks, kad man nuolat reikia žmonių. O pianistas labai daug dirba vienas. Yra tik akimirka, kai išeina į sceną pasidalyti muzika su klausytojais, paskui vėl užsidaro tarp keturių sienų. Apsisprendžiau - šešiolikos įstojau į konservatorijos džiazo fortepijono klasę su sąlyga, kad gausiu ir džiazo vokalo pamokų. Tad natūraliai perėjau į džiazą. Be to, ši tėvų mėgstama muzika visuomet skambėjo namuose.
Kada ir kas pastebėjo trejų metukų dainuojančią Julytę?
Mama pasiėmė mane į repeticiją konservatorijoje (dabar - Muzikos ir teatro akademija). Jos su Neringa Čereškevičiene iš „Tele bim-bam" studijavo viename TV režisierių kurse. Buvau smalsi, bendraudavau be baimės. Neringa, tuo metu rinkusi vaikus savo diplominiam darbui „Peliuko Mikio smagumai", tai pastebėjo. O kažkuriam vaikui vis nesisekė dainuoti. Neringa pasiūlė man pamėginti ir... pavyko! Taip viskas prasidėjo. Aišku, tėvai žinojo apie mano polinkį dainuoti - yra išlikusių audiokasečių, kur įrašyta, kaip dvejų metukų dainuoju „La kukarača", „Triušiai, paukščiai, vabalai"... Nuo vaikystės jie, vėliau ir Neringa, ir Ilona Balsytė, prieš dvidešimt metų rengusi mane „Dainų dainelei", padėjo patarimais, lavino balsą.
Buvo metas, kai Sigutis Jačėnas buvo labiau žinomas ne kaip aktorius, bet kaip Saulės Zuikučio tėtis...
...o paskui aš atsiėmiau būdama „Aukso puodo" ir „Skambučio" dukra! Kad ir kur eidavau, už nugaros šnabždėdavosi, mokykloje kabinėdavosi: „Kada laimėsime?!", „Pasakyk laimingus skaičius, gaila tau?" Visa tai buvo. Ir buvo smagu. Nereikia atsižadėti to, kas tavo. Iki šiol, nors beveik dešimt metų praėjo, tik pasirodo kokia antraštė ar paminėjimas, iškart komentaras: „Skambutis!" Juokiamės, kad „Teleloto" buvo sėkmingiausias mūsų šeimos projektas.
Vakar važiuodama troleibusu pagalvojau, kad paauglystėje ateina metas, kai norisi atsiplėšti nuo šeimos, būti savarankiškam, nerašyti pavardės afišose. Dabar rašau, nes supratau, kad mano šeima - mano stiprybė. Jaunesnė nesuvokiau, kokie mano tėvai patyrę: mama Nijolė - TV režisierė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro literatūrinės dalies vedėja, tėtis - aktorius, režisierius, TV laidų vedėjas. Einu, galima sakyti, tuo pačiu keliu, kiek patirties iš jų galiu pasisemti! Labai džiaugiuosi susiklosčiusiais santykiais ir žinau, kad niekas man taip atvirai nepasakys, ką turėčiau keisti, ir niekas taip nepalaikys kaip šeima.
Tėvai - vis dar patarėjai, kritikai ir sirgaliai?
Labai! Pavadinimo „No Comments" krikštatėvis, beje, - taip pat tėtis. Sukurtas dainas siunčiu tėvams pasiklausyti. Kokios technologijos dabar! Iki šiol stebina: parašai dainą, penkios minutės - ir ji jau Klaipėdoje! Nieko daryti nereikia, tik mygtukus suspaudyti! Pasiklausę tėvai pasako pastabų, tariamės, kaip, ką geriau padaryti. Nors žino, kad jei jau užsispirsiu, neperkalbės. Nebent gali pakreipti reikiama vaga. Šių nukreipimų nesibaidau, nes žinau, kad jie teisingi.
Mano paauglystė buvo labai maištinga. Džiaugiuosi, kad tai - jau praeityje. Svajoju, kad, duok Dieve, mano vaikas nebūtų toks, kokia aš buvau savo tėvams paauglystėje!
Todėl septyniolikos nutarei gyventi savarankiškai ir išėjai iš namų?
Taip. Dabar daryčiau visiškai kitaip. Bet negaliu pakeisti. Gal taip ir reikėjo... Jauna perėjau gerą mokyklą, dabar lengviau.
Mažasis Saulės Zuikutis, nuo trejų metų kaitinęsis šlovės spinduliuose, nebuvo susirgęs žvaigždžių liga?
Tuo metu? Mano tėvai tokie, kad ir norėdama jokiomis žvaigždžių ligomis nesusirgsi! Staigiai būsi „anitbakterizuota". Tėvai visuomet buvo labai reiklūs: jie palaikė, vertino, bet neleido užmigti ant laurų, turėjau eiti tik į priekį. Gal greičiau kiti galėtų pasakyti, ar tokia liga sirgau. Juk labai maža buvau. Man atrodo - ne.
Aš iki šiol neatsikratau Saulės Zuikučio šleifo. Tiesiog nusprendžiau to nedaryti! Juokauju, kad gal ir grupę reikėtų pavadinti „Saulės zuikučiai"!
Vaikystėje ir paauglystėje kiekvienas turime įvairiausių kompleksų. Savuosius jau „išaugai"?
Su viskuo susidraugaujama. Kompleksų buvo ir kartais išlenda - niekur nedingo. Su tėčiu ne kartą draugiškai griebėmės dietų - rimtų, trunkančių po mėnesį, duodančių teigiamų rezultatų. Bet laikui bėgant viskas grįždavo. Tėvai ir dabar eksperimentuoja. Paskambinu į Klaipėdą, o jie: „Mes dabar valgom tik sriubas." Arba: „Šią savaitę - tik grikius." Aš dabar ramiai, natūraliai - pajuntu, kad svoris padidėjo, mažiau kramsnoju. O kai į veiklą įsisuki, nieko daryti nereikia - kilogramai patys tirpsta. Žinoma, muzikantų gyvenimas nedėkingas: prieš eidamas į sceną nevalgai, tik - po. O tas „po" - dvyliktą nakties. Tai tokios tos dietos....
Reikia išmokti mylėti save tokį, koks esi, akcentuoti tai, kas gera. Kiekvienas savyje mato išvaizdos trūkumų, jau nekalbu apie charakterio. „Reikia iš savo trūkumų padaryti privalumų", - tai tėčio frazė. Perėjau gerą tėvų mokyklą. Turiu tokią jų išminties skrynelę: atveri, pasirenki sunkiai situacijai tinkamą įžvalgą, ir viskas stoja į vietas.
Ko savyje daugiau aptinki - mamos ar tėčio?
Nežinau... Dabar visi teigia, kad darausi labai panaši į mamą. Kartais pamatę kokį mano judesį jos kurso draugai ir sako: „Kaip Nijolė jaunystėje." Kalbėjimo maniera - labiau į tėtį, esu greitakalbė. Žinau ir ko blogo iš jų „prisigaudžiau" - esu itin savikritiška. Tačiau be šito netobulėsi.
Esu „juoda" optimistė! Manau, jei galvosi, kad viskas bus gerai, ir bus gerai. Paulius kartais nuleidžia mane ant žemės - nušviečia, kas vyksta, ir toliau galiu skraidyti (juokiasi). Manau, lengviausia bumbėti, kad viskas blogai. O ką tai pakeis? Nieko. Geriau teigiamai galvoti ir ieškoti išeičių!
Keli potėpiai portretui:
- Julija rimtai svarstė galimybę M. K. Čiurlionio menų gimanzijoje studijuoti grafiką.
- Septyniolikos paragavo grožio salono administratorės duonos. Nepatiko...
- Džiazo dainavimo mokėsi pas džiazo korifėjų Valdimirą Čekasiną ir Brigitą Bublytę.
- Kuria ne tik dainų tekstus, bet ir eilėraščius anagramas bei miniatiūras iš žodžių, prasidedančių ta pačia rade.
- Dirbo pokalbių laidos „Nomeda" redaktore.
- Per vienas Kalėdas buvo LNK televizijos Elfė ir keliavo po Lietuvą su Seniu EleNKeniu
- Debiutinį albumą „19... Live" įrašė ne studijoje, o „gyvai" per koncertą klube.
