Neseniai pasirodė pirmasis Lietuvoje finansų romanas „Pinigų medis“. Jo autorė finansų analitikė Julita Varanauskienė sako žinanti, kaip elgtis su pinigais, ir nori tuo pasidalyti su kitais ne tik paskaitose ir straipsniuose.
Kada ir kaip kilo mintis rašyti knygą?
Prieš daugiau nei metus po vienos mano paskaitos priėjo mergina ir paklausė, kur galima būtų paskaityti apie finansų valdymą. Tegalėjau atsakyti: „Verslo žiniose“, bet ten viskas labai sudėtinga ir koncentruota. Tada supratau, kad reikia knygos apie finansus žmonėms, kurie niekada gyvenime nesimokė ekonomikos ar finansų valdymo, bet kasdien priima sprendimus dėl savo pinigų, ir kuri būtų tarsi atsvara visiems „vadovėliams“ „Kaip per metus uždirbti milijoną“, „Kaip per trejus metus uždirbti visam likusiam gyvenimui“ ir pan.
Kodėl?
Šios knygos – tarsi greito praturtėjimo receptai. Jos parašytos labai įtaigiai. Tačiau vien perskaityti nepakanka. Ten pateikiami nurodymai ir rekomendacijos labai paviršutiniški, ne visada pagrįsti realia tikrove. Nenoriu pasakyti, kad negali pasisekti. Gali. Bet tai dažniausiai atsitiktinumas.
Ko savo knygoje mokote jūs?
Per visą laiką, kol dirbau banke, turėjau galimybę gerai pažinti žmonių taupymo, skolinimosi ir kitus elgesio su pinigais įpročius. Mano nuomone, kasdieniame gyvenime dažnai visiškai be reikalo ignoruojame elementarias finansų valdymo taisykles.
Ar „Pinigų medis“ paaiškina skaitytojams tas taisykles?
„Pinigų medį“ galima skaityti ir kaip smagų, puikiai vasaros atostogoms tinkantį romaną, ir kaip šeimos finansų žinyną. Tarp intriguojančių moteriško romano siužeto linijų įpyniau ir elementarias asmeninių pinigų valdymo taisykles.
Sudėtinga...
Visai ne. Siužetas ir finansų valdymo taisyklės knygą dalija į dvi dalis, kad norint po kurio laiko pritaikyti savo buityje vieną ar kitą patarimą nereikėtų iš naujo skaityti viso romano, galima iškart atsiversti teorinę dalį.
Kam skirta ši knyga?
Mano draugei (šypsosi). Arba tiesiog žmonėms, kurie nori geriau tvarkytis su finansais, tačiau neturi ekonominio, finansinio išsilavinimo, kuriems sunku visavertiškai dalyvauti pokalbiuose apie pinigus ir jų tvarkymą.
Labiau moterims?
Galbūt dėl siužeto linijos šią knygą sunkiau skaitytų vyrai, nes romane bandžiau „paliesti“ vyro ir moters santykius į juos žiūrėdama iš moters pusės ir kai ką net šaržuodama (šypsosi). Kai kurios vietos gali pasirodyti mažiau priimtinos vyresnio amžiaus žmonėms. Nors iš mano artimųjų visi, kas skaitė, jokių priekaištų nepareiškė.
O kokia buvo jų reakcija?
Kur aprašomi tam tikrų kartų konfliktai, vyro ir moters stereotipiniai pamąstymai ir poelgiai, artimieji bandė įžvelgti save ir kitus šeimos narius (šypsosi).
Kiek laiko rašėte knygą?
Nuo tada, kai supratau, kad reikėtų parašyti būtent tokio pobūdžio knygą, iki jos pasirodymo knygynuose praėjo metai ir vienas mėnuo.
Ar ilgai „draugaujate“ su finansais?
Mano studijos buvo susijusios su ekonomika ir finansais. Būdama ketvirtakursė, pradėjau dirbti banke. Taip ir likau (šypsosi). Jau dvylikti metai...
O ką pasakytumėte vyrams, kurie įsitikinę, kad tik jie moka tinkamai elgtis su pinigais?
Yra daug stereotipų, kurie valdo žmones, bet jie neteisingi ir nepatikrinti. Tai, kad moterys nemoka tvarkytis su pinigais, tėra mitas ir stereotipas. Taip pat ir dėl įvairiausių prietarų, ką daryti ir ko nedaryti, kad pinigai ateitų arba neišeitų. Tai tikrai ne pats tiesiausias kelias užsitikrinti finansinį saugumą, kad pinigų visada būtų tiek, kiek reikia.
Galite tai pagrįsti?
Labai domiuosi finansine psichologija, finansine elgsena, kaip žmogus priima finansinius sprendimus. Tyrimai rodo, kad moterys yra daug atsargesnės. Jei jos ir švaisto pinigus, tai dažniausiai ne savo. Kalbant apie investicijas, net labiausiai linkusi rizikuoti moteris neinvestuos visko rizikingai, ji pasiliks atsargai, o pats konservatyviausias vyras greičiausiai vis tiek pabandys bent šiek tiek surizikuoti...
O kas jūsų šeimoje tvarko finansus?
Šeimoje svarbiausia – susitarimas. Mes su vyru žinome, kuris už ką yra atsakingas, ir kasdienius ar mažus dalykus perkame savarankiškai. Bet dėl rimtesnio pirkinio visada sprendžiame drauge. Juk nesitarsi dėl pirkinių vakarienei, tačiau dėl automobilio, atostogų, baldų ar buitinių prietaisų visada tariamės.
Ar vaikus taip pat mokote protingo finansų valdymo?
Noriu, kad jie mokėtų elgtis su pinigais. Sugebėjimas elgtis su finansais racionaliai arba neracionaliai ateina iš šeimos. Mes kopijuojame tėvų elgseną, todėl tikiuosi, kad sekdami mūsų pavyzdžiu vaikai mokės tvarkytis su finansais.
Kaip reikėtų to mokyti vaikus?
Duoti kišenpinigių ir pasakyti, kad jie gali tą pačią dieną viską išleisti saldainiams arba kasdien po litą kitą atsidėti ir susitaupyti, pavyzdžiui, išsvajotam „Lego“ konstruktoriui. Gerai, kai vaikas gali pinigus užsidirbti ir planuojamus pirkinius pamatuoti savo darbu – kiek dienų, savaičių ar mėnesių tektų padirbėti (kiek kartų išplauti indus, išnešti šiukšles ar nušluoti laiptus) dėl vieno ar kito žaisliuko ar kito daikto.
Jūs daug patariate, kaip pradėti gyventi geriau. Bet ką daryti žmonėms, kurie jau įkrito į gilią finansinę duobę?
Šeima turi susėsti ir ant lapo susirašyti visas skolas nieko neslėpdama ir nešvelnindama situacijos. Ant kitos lapo pusės rašyti, su kuo įmanoma susitarti ir atidėti įmokas. Esant kritinei situacijai, pagalvoti, ar galima ką nors parduoti ar kitaip „atidirbti“ skolas. Svarbiausia yra nepanikuoti ir nesėdėti sudėjus rankų. Aišku, skolas reikės grąžinti. Galbūt teks keisti gyvenamąją vietą, gyvenimo būdą, atsisakyti jau įprastais tapusių patogumų. Bet kai situaciją vertini realistiškai, paaiškėja, kad problemos išsprendžiamos.
Kaip manote, ar ekonomikos krizė išmokys mus taupumo?
Tikrai ne visus (juokiasi). Tiesiog dabar pasiteisinimai dėl nereikalingo pirkinio tapo „racionalūs“. Anksčiau už 1000 litų nusipirkusi n-tąją rankinę moteris sakydavo: „Ji tokia nuostabi, negalėjau praeiti pro šalį.“ Dabar ji tikina, jog „ši rankinė labai patvari, o ir modelis klasikinis, drąsiai ją nešiosiu ketverius metus“. Vyrai anksčiau naujo automobilio įsigijimą pateisindavo gražiu moters įgeidžiu, dabar vardija ypatingas variklio ir salono savybes, ekonomiškumą ir pan. O pirkiniai kaip buvo, taip ir yra ne visada reikalingi.
Kita vertus, tie, kas dabar pirmą kartą susiduria su situacija, kad pajamos gali ne tik didėti, bet ir mažėti, kurie dabar supranta, kaip nesaugu likti be pinigų, ateityje, kai šis sunkmetis baigsis, greičiausiai visada turės bent šiek tiek santaupų juodai dienai.
Kaip reikėtų išmokti pirkti racionaliai?
Pirmą kartą į parduotuvę eiti be piniginės. Rimtai. Be skubėjimo apsižiūrėti, kas kiek kainuoja ir ko reikia bei kas kur sudėta, o apsipirkti galima kitą dieną. Rytas už vakarą protingesnis: po nakties gali paaiškėti, kad kai kurių planuojamų pirkinių gal net ir nereikia. Eidami į parduotuvę, žinosite, ko reikia, ir ramiai praeisite pro nereikalingas, bet viliojančias prekes, taip pat žinosite, kur tokią pat ar labai panašią prekę galima nusipirkti pigiau.
Ar tikite prietarais, susijusiais su pinigais?
Žinau jų nemažai, bet netikiu, kad vien tinkama kryptimi šluostant nuo stalo duonos trupinius galima susikrauti turtus.
Rankinę dedate ant žemės?
Tiesą sakant, nededu (šypsosi). Bet tik dėl švaros. Ir mano piniginė raudona, bet tik dėl to, kad ji man labai graži... Savo knygoje taip pat stengiuosi įtikinti žmones, kad reikia ne prietarais tikėti, o protingai tvarkytis su turimais pinigais ir žiūrėti bei galvoti į priekį.
Ar galvojate apie antrą knygą?
Nesu rašytoja, net išsilavinimas mano ekonominis (šypsosi). Kol kas apie antrą knygą negalvoju, tačiau tokios galimybės neatmetu. Nenorėčiau, kad tai būtų knyga tik dėl to, kad mano tikslas yra antra knyga. Reikia turėti ką pasakyti. Juk aš nesu menininkė, kuri rašo, nes negali nerašyti (šypsosi).
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Nesu ekstremalių nuotykių mėgėja, man patinka poilsis su šeima, geros knygos, labai mėgstu prižiūrėti gėlynus prie namų.
Ar auginti gėles taip pat lengva kaip ir tvarkytis su finansais?
Tiesą sakant, kol kas mažumėlę stinga įgūdžių – gimiau ir augau mieste, esu asfalto vaikas. Žinoma, pomidoro šaknimis į viršų nesodinu, bet... Laimė, padeda anyta.
Ar finansų analitikai turi nematerialių svajonių?
Žinoma. Svajoju apie laiką, kai ramiai gyvensiu sodyboje ir galėsiu daug būti gamtoje.
Pasakykite atvirai, ar paprastam žmogui įmanoma užsidirbti likusiam gyvenimui?
Protingai tvarkant pinigus, taip.
Kada ir kaip kilo mintis rašyti knygą?
Prieš daugiau nei metus po vienos mano paskaitos priėjo mergina ir paklausė, kur galima būtų paskaityti apie finansų valdymą. Tegalėjau atsakyti: „Verslo žiniose“, bet ten viskas labai sudėtinga ir koncentruota. Tada supratau, kad reikia knygos apie finansus žmonėms, kurie niekada gyvenime nesimokė ekonomikos ar finansų valdymo, bet kasdien priima sprendimus dėl savo pinigų, ir kuri būtų tarsi atsvara visiems „vadovėliams“ „Kaip per metus uždirbti milijoną“, „Kaip per trejus metus uždirbti visam likusiam gyvenimui“ ir pan.
Kodėl?
Šios knygos – tarsi greito praturtėjimo receptai. Jos parašytos labai įtaigiai. Tačiau vien perskaityti nepakanka. Ten pateikiami nurodymai ir rekomendacijos labai paviršutiniški, ne visada pagrįsti realia tikrove. Nenoriu pasakyti, kad negali pasisekti. Gali. Bet tai dažniausiai atsitiktinumas.
Ko savo knygoje mokote jūs?
Per visą laiką, kol dirbau banke, turėjau galimybę gerai pažinti žmonių taupymo, skolinimosi ir kitus elgesio su pinigais įpročius. Mano nuomone, kasdieniame gyvenime dažnai visiškai be reikalo ignoruojame elementarias finansų valdymo taisykles.
Ar „Pinigų medis“ paaiškina skaitytojams tas taisykles?
„Pinigų medį“ galima skaityti ir kaip smagų, puikiai vasaros atostogoms tinkantį romaną, ir kaip šeimos finansų žinyną. Tarp intriguojančių moteriško romano siužeto linijų įpyniau ir elementarias asmeninių pinigų valdymo taisykles.
Sudėtinga...
Visai ne. Siužetas ir finansų valdymo taisyklės knygą dalija į dvi dalis, kad norint po kurio laiko pritaikyti savo buityje vieną ar kitą patarimą nereikėtų iš naujo skaityti viso romano, galima iškart atsiversti teorinę dalį.
Kam skirta ši knyga?
Mano draugei (šypsosi). Arba tiesiog žmonėms, kurie nori geriau tvarkytis su finansais, tačiau neturi ekonominio, finansinio išsilavinimo, kuriems sunku visavertiškai dalyvauti pokalbiuose apie pinigus ir jų tvarkymą.
Labiau moterims?
Galbūt dėl siužeto linijos šią knygą sunkiau skaitytų vyrai, nes romane bandžiau „paliesti“ vyro ir moters santykius į juos žiūrėdama iš moters pusės ir kai ką net šaržuodama (šypsosi). Kai kurios vietos gali pasirodyti mažiau priimtinos vyresnio amžiaus žmonėms. Nors iš mano artimųjų visi, kas skaitė, jokių priekaištų nepareiškė.
O kokia buvo jų reakcija?
Kur aprašomi tam tikrų kartų konfliktai, vyro ir moters stereotipiniai pamąstymai ir poelgiai, artimieji bandė įžvelgti save ir kitus šeimos narius (šypsosi).
Kiek laiko rašėte knygą?
Nuo tada, kai supratau, kad reikėtų parašyti būtent tokio pobūdžio knygą, iki jos pasirodymo knygynuose praėjo metai ir vienas mėnuo.
Ar ilgai „draugaujate“ su finansais?
Mano studijos buvo susijusios su ekonomika ir finansais. Būdama ketvirtakursė, pradėjau dirbti banke. Taip ir likau (šypsosi). Jau dvylikti metai...
O ką pasakytumėte vyrams, kurie įsitikinę, kad tik jie moka tinkamai elgtis su pinigais?
Yra daug stereotipų, kurie valdo žmones, bet jie neteisingi ir nepatikrinti. Tai, kad moterys nemoka tvarkytis su pinigais, tėra mitas ir stereotipas. Taip pat ir dėl įvairiausių prietarų, ką daryti ir ko nedaryti, kad pinigai ateitų arba neišeitų. Tai tikrai ne pats tiesiausias kelias užsitikrinti finansinį saugumą, kad pinigų visada būtų tiek, kiek reikia.
Galite tai pagrįsti?
Labai domiuosi finansine psichologija, finansine elgsena, kaip žmogus priima finansinius sprendimus. Tyrimai rodo, kad moterys yra daug atsargesnės. Jei jos ir švaisto pinigus, tai dažniausiai ne savo. Kalbant apie investicijas, net labiausiai linkusi rizikuoti moteris neinvestuos visko rizikingai, ji pasiliks atsargai, o pats konservatyviausias vyras greičiausiai vis tiek pabandys bent šiek tiek surizikuoti...
O kas jūsų šeimoje tvarko finansus?
Šeimoje svarbiausia – susitarimas. Mes su vyru žinome, kuris už ką yra atsakingas, ir kasdienius ar mažus dalykus perkame savarankiškai. Bet dėl rimtesnio pirkinio visada sprendžiame drauge. Juk nesitarsi dėl pirkinių vakarienei, tačiau dėl automobilio, atostogų, baldų ar buitinių prietaisų visada tariamės.
Ar vaikus taip pat mokote protingo finansų valdymo?
Noriu, kad jie mokėtų elgtis su pinigais. Sugebėjimas elgtis su finansais racionaliai arba neracionaliai ateina iš šeimos. Mes kopijuojame tėvų elgseną, todėl tikiuosi, kad sekdami mūsų pavyzdžiu vaikai mokės tvarkytis su finansais.
Kaip reikėtų to mokyti vaikus?
Duoti kišenpinigių ir pasakyti, kad jie gali tą pačią dieną viską išleisti saldainiams arba kasdien po litą kitą atsidėti ir susitaupyti, pavyzdžiui, išsvajotam „Lego“ konstruktoriui. Gerai, kai vaikas gali pinigus užsidirbti ir planuojamus pirkinius pamatuoti savo darbu – kiek dienų, savaičių ar mėnesių tektų padirbėti (kiek kartų išplauti indus, išnešti šiukšles ar nušluoti laiptus) dėl vieno ar kito žaisliuko ar kito daikto.
Jūs daug patariate, kaip pradėti gyventi geriau. Bet ką daryti žmonėms, kurie jau įkrito į gilią finansinę duobę?
Šeima turi susėsti ir ant lapo susirašyti visas skolas nieko neslėpdama ir nešvelnindama situacijos. Ant kitos lapo pusės rašyti, su kuo įmanoma susitarti ir atidėti įmokas. Esant kritinei situacijai, pagalvoti, ar galima ką nors parduoti ar kitaip „atidirbti“ skolas. Svarbiausia yra nepanikuoti ir nesėdėti sudėjus rankų. Aišku, skolas reikės grąžinti. Galbūt teks keisti gyvenamąją vietą, gyvenimo būdą, atsisakyti jau įprastais tapusių patogumų. Bet kai situaciją vertini realistiškai, paaiškėja, kad problemos išsprendžiamos.
Kaip manote, ar ekonomikos krizė išmokys mus taupumo?
Tikrai ne visus (juokiasi). Tiesiog dabar pasiteisinimai dėl nereikalingo pirkinio tapo „racionalūs“. Anksčiau už 1000 litų nusipirkusi n-tąją rankinę moteris sakydavo: „Ji tokia nuostabi, negalėjau praeiti pro šalį.“ Dabar ji tikina, jog „ši rankinė labai patvari, o ir modelis klasikinis, drąsiai ją nešiosiu ketverius metus“. Vyrai anksčiau naujo automobilio įsigijimą pateisindavo gražiu moters įgeidžiu, dabar vardija ypatingas variklio ir salono savybes, ekonomiškumą ir pan. O pirkiniai kaip buvo, taip ir yra ne visada reikalingi.
Kita vertus, tie, kas dabar pirmą kartą susiduria su situacija, kad pajamos gali ne tik didėti, bet ir mažėti, kurie dabar supranta, kaip nesaugu likti be pinigų, ateityje, kai šis sunkmetis baigsis, greičiausiai visada turės bent šiek tiek santaupų juodai dienai.
Kaip reikėtų išmokti pirkti racionaliai?
Pirmą kartą į parduotuvę eiti be piniginės. Rimtai. Be skubėjimo apsižiūrėti, kas kiek kainuoja ir ko reikia bei kas kur sudėta, o apsipirkti galima kitą dieną. Rytas už vakarą protingesnis: po nakties gali paaiškėti, kad kai kurių planuojamų pirkinių gal net ir nereikia. Eidami į parduotuvę, žinosite, ko reikia, ir ramiai praeisite pro nereikalingas, bet viliojančias prekes, taip pat žinosite, kur tokią pat ar labai panašią prekę galima nusipirkti pigiau.
Ar tikite prietarais, susijusiais su pinigais?
Žinau jų nemažai, bet netikiu, kad vien tinkama kryptimi šluostant nuo stalo duonos trupinius galima susikrauti turtus.
Rankinę dedate ant žemės?
Tiesą sakant, nededu (šypsosi). Bet tik dėl švaros. Ir mano piniginė raudona, bet tik dėl to, kad ji man labai graži... Savo knygoje taip pat stengiuosi įtikinti žmones, kad reikia ne prietarais tikėti, o protingai tvarkytis su turimais pinigais ir žiūrėti bei galvoti į priekį.
Ar galvojate apie antrą knygą?
Nesu rašytoja, net išsilavinimas mano ekonominis (šypsosi). Kol kas apie antrą knygą negalvoju, tačiau tokios galimybės neatmetu. Nenorėčiau, kad tai būtų knyga tik dėl to, kad mano tikslas yra antra knyga. Reikia turėti ką pasakyti. Juk aš nesu menininkė, kuri rašo, nes negali nerašyti (šypsosi).
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Nesu ekstremalių nuotykių mėgėja, man patinka poilsis su šeima, geros knygos, labai mėgstu prižiūrėti gėlynus prie namų.
Ar auginti gėles taip pat lengva kaip ir tvarkytis su finansais?
Tiesą sakant, kol kas mažumėlę stinga įgūdžių – gimiau ir augau mieste, esu asfalto vaikas. Žinoma, pomidoro šaknimis į viršų nesodinu, bet... Laimė, padeda anyta.
Ar finansų analitikai turi nematerialių svajonių?
Žinoma. Svajoju apie laiką, kai ramiai gyvensiu sodyboje ir galėsiu daug būti gamtoje.
Pasakykite atvirai, ar paprastam žmogui įmanoma užsidirbti likusiam gyvenimui?
Protingai tvarkant pinigus, taip.
