Šiais metais lapkričio 14 dieną Jurga Ivanauskaitė švęstų 47-ąjį gimtadienį. Pernai vasario mėnesį Lietuva neteko šios talentingos asmenybės. Kad ir kaip rašytoja kovojo, sunki liga ją įveikė. Žmonių prisiminimuose Jurga Ivanauskaitė liko kaip be galo talentinga, reikli sau, maištinga, žavi, charizmatiška ir nusistovėjusias gyvenimo normas laužanti asmenybė.
Vardas, pavardė: Jurga Ivanauskaitė.
Gimė-mirė: 1961 11 14-2007 02 17; rašytoja palaidota Antakalnio kapinėse.
Šeima, kurioje užaugo: tėvai išsiskyrė, kai Jurga buvo maža; mama - menotyrininkė.
Šeiminė padėtis: buvo laisva moteris.
Veikla: prozininkė, eseistė, dramaturgė, dailininkė, filosofė, žurnalistė, keliautoja, visuomenės veikėja.
Laimėjimai: 2005 metais rašytoja apdovanota Lietuvos nacionaline meno ir kultūros premija; jos romanas „Miegančių drugelių tvirtovė“ - geriausia 2005-ųjų knyga, 2007 metais žurnalas „Moteris“ Jurgą išrinko „Metų moterimi“.
Išleistos knygos: novelių rinkiniai: „Pakalnučių metai“, „Kaip užsiauginti baimę“, „Diena, kurios nebuvo“; pasakos: „Stebuklinga spanguolė“, „Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo“; romanai: „Pragaro sodai“, „Agnijos magija“, „Kelionė į Bambalą“, „Prarasta pažadėtoji žemė“, „Sapnų nublokšti“, „Ragana ir lietus“, „Placebas“, „Mėnulio vaikai“, „Miegančių drugelių tvirtovė“; eilėraščių rinkiniai: „Šokis dykumoje“, „Odė džiaugsmui“; esė: „Kelionių alchemija“, „Viršvalandžiai“; publicistika: „Ištremtas Tibetas“, „Interviu Švelnūs tardymai“.
Įdomūs faktai:
1994 metais pirmą kartą išvyko į Indiją. Dharamsaloje studijavo Tibeto budizmą.
Vadinama labiausiai provokuojančia lietuvių rašytoja, nes savo kūryboje nevengė atviros jausmų raiškos ir šokiruojančių sekso scenų.
Originalių daiktų mėgo ieškoti „antrų rankų“ parduotuvėse; Jurga ypač mėgo įvairius šalikus ir skaras.
Rašytojos telefonas dažniausiai būdavo išjungtas, nes menininkė nemėgo, kai jai kas nors trukdydavo.
2002 metai: kai į Lietuvą turėjo atvykti tuometis Kinijos prezidentas Jiang Zeminis, rašytoja protestavo prieš Tibeto okupaciją prie Prezidentūros. Už tai policijos pareigūnai ją suėmę laikė apie vieną valandą.
2005 metai: Jurgai Ivanauskaitei diagnozuotas vėžys.
2006 metai: buvo išrinkta „Metų moterimi“.
2007 metai: pagal Jurgos Ivanauskaitės romanus „Ragana ir lietus“, „Placebas“, „Sapnų nublokšti“ režisierius Algimantas Puipa sukūrė filmą „Nuodėmės užkalbėjimas“. Lietuvoje šis kino filmas uždirbo 686 000 litų.
Jau vaikystėje buvo menininkė
Jurga Ivanauskaitė užaugo menininkų šeimoje: senelis buvo literatūrologas ir poetas, močiutė - rašytoja, mama - menotyrininkė. „Senelių bute buvo begalė knygų. Savo senelį ir močiutę nuolat matydavau skaitančius, todėl nuo vaikystės žmogaus buvimas su knyga man atrodė nepaprastai svarbus dalykas. Mamos namuose buvo daugybė meno albumų, kai kurie iš jų man darė milžinišką įspūdį. Ir senelių, ir mamos namuose lankydavosi daug rašytojų bei dailininkų. Net nesuprasdama, apie ką jie kalba, žavėjausi ypatinga tų žmonių aura“, - taip apie savo vaikystę kalbėjo rašytoja. Baigusi vidurinę mokyklą, Jurga Ivanauskaitė įstojo į Dailės institutą ir studijavo grafiką, nors arčiau moters širdies buvo tapyba. Akademinis piešimas menininkei kėlė siaubą. Idėjų ji turėjo begalę, bet tuometėje akademinėje terpėje negalėjo jų įgyvendinti, todėl Jurga pradėjo rašyti. Ji net nesitikėjo, kad vėliau tai bus jos pagrindinė veikla. Rašytoja visada pabrėždavo, kad iš vaikystės atsimena ne bohemišką atmosferą, o ypatingą namiškių darbštumą. Dėl to ji visą gyvenimą buvo nepataisoma darbomanė. Jurga Ivanauskaitė niekada nelaikė savęs bohemos atstove. Ji buvo labai reikli ir griežta sau, kruopščiai planuodavo visus darbus, nemėgo, kai dirbo metu jai kas nors trukdydavo. Greičiausiai dėl šios priežasties menininkės telefonai būdavo išjungti. „Nemėgstu tuščių pokalbių, juo labiau - irzlių savo pačios purkštavimų, kai kas nors ne laiku įsibrauna į privačią erdvę. Kai noriu su kuo nors iš širdies pakalbėti, pati paskambinu, o jei kam nors iš bičiulių reikia SOS pagalbos, tai dažniausiai pajuntu dar nesuskambus telefonui. Tuščios trumposios žinutės ar tušti paplepėjimai trukdo ne tik dirbti - visa tai užteršia ir taip perkrautą mūsų gyvenimų erdvę“, - buvo įsitikinusi menininkė.
Knyga, pakeitusi rašytojos gyvenimą
1993 metais pasirodęs rašytojos romanas „Ragana ir lietus“ apie kūną ir sielą, meilę ir nuodėmę, skausmingą jaunos moters aistrą kunigui Lietuvoje sukėlė tikrą audrą - kritikai ir dorovės sergėtojai pasmerkė šį kūrinį, o rašytoją apkaltino pornografija. Būtent šis romanas ir buvo ta lemtinga kryžkelė, paskatinusi rašytoją pabėgti iš Lietuvos. „Po skandalo buvau tokia sukrėsta, jaučiausi tokia pažeminta, kad norėjau dingti kuo toliau nuo Lietuvos. Taip atsidūriau Himalajuose“, - sakė Rytuose troškusi surasti dvasinę ramybę Jurga Ivanauskaitė. Pirmą kartą rašytoja į Indiją planavo išvykti trim mėnesiams, tačiau ten praleido beveik penkerius metus.
Beje, vėliau Jurgos romanas „Ragana ir lietus“ sulaukė didžiulės sėkmės Frankfurto knygų mugėje - viena didžiausių Vokietijos leidyklų išvertė ir išleido šį rašytojos kūrinį. „Ragana lietus“ buvo išverstas į anglų, italų, čekų kalbas; knyga išleista Kroatijoje, Latvijoje bei Estijoje.
Gyvenimo prasmės ieškojo Rytuose
Ši garsi Lietuvos moteris visada sakydavo, kad Rytai joje glūdėjo nuo vaikystės. Pirmą kartą į Indiją ji išvyko 1994 metais. Dharamsaloje studijavo Tibeto budizmą, vėliau persikėlė į Buriatiją - budizmo Meką. Ten rašytoja bandė atrasti save, daug meditavo, skaitė. Rytuose praleisti metai padarė didelę įtaką Jurgos Ivanauskaitės kūrybai. Ji pradėjo rašyti eseistinius, publicistinius rinkinius. Po pirmos kelionės rašytoja pakeitė religiją ir visaip koneveikė katalikybę. Tačiau vėliau Jurga abi šias religijas pradėjo vienodai gerbti, nors nė vienos iš jų nepraktikavo taip, kaip to reikalauja kanonai. „Svarbiausias dalykas, kurio per penkerius metus išmokau gyvendama Himalajuose, yra sugebėjimas gerbti kitų įsitikinimus, niekam per jėgą nebrukti savo pažiūrų, o religinius jausmus priskirti prie pačių intymiausių dalykų, gal net intymesnių už meilę“, - sakė menininkė. Rytuose rašytoją pribloškė spalvų gausa. Himalajuose ji prisipirko dažų ir pradėjo piešti mandalas. Grįžusi į Vilnių, Jurga nutarė tapyti. Menininkė surengė net dvi parodas, taip pat pristatė fotografijų parodą. Po kelerių metų Jurga Ivanauskaitė visus nustebino nepaprastai trapia dvylikos angelų paroda „Angelariumas“.
Gyvendama Lietuvoje, moteris visada ilgėjosi Tolimųjų Rytų. „Kai draugai telefonu man pranešdavo, kad per televizorių rodo Nepalą, Indiją ar Tibetą, atsisakydavau žiūrėti, nes iš ilgesio man plyšdavo širdis. Prisiminimų aibė... Nuo kvapų, žmonių veidų iki snieguotų Himalajų viršūnių“, - pasakojo moteris. Menininkė dažnai sakydavo, kad Rytai - tai vieta, kurioje ji norėtų sulaukti senatvės.
Tikėjo, kad meilė trunka trejus metus
Apie asmeninį gyvenimą Jurga Ivanauskaitė niekada nekalbėdavo, o nuo itin asmeniškų klausimų, ypač apie meilę, visada išsisukdavo filosofiniais pamąstymais. „Mano gyvenime buvo ir yra daug žmonių, kurie užėmė ir užima ypatingą vietą. Šiaip jau pritariu Frederiko Beigbederio frazei, kad „Meilė trunka trejus metus“. Taigi, jei pirmą kartą rimtai įsimylėjau būdama aštuonerių, tai ir tų ypatingą vietą užėmusių žmonių buvau jau daugiau nei dešimt. Tiesiog apie juos viešai nepasakojau ir nepasakosiu“ - tvirtai savo nuomonės laikėsi rašytoja. 2004 metais pasirodžiusią Jurgos Ivanauskaitės poezijos knygą „Šokis dykumoje“ daugelis priėmė kaip autobiografinę išpažintį ir pradėjo kalbėti apie aistringą rašytojos ir tibetiečio romaną. Tačiau meniškos sielos moteris į visus klausimus atsakydavo kūrybingai. „Didžiulę meilę esu patyrusi ne tik Rytuose (o ir ten ne vieną kartą!), bet ir čia Lietuvoje. Susižavėjimų būta aibė! Aš esu greitai susižavintis ir įsiplieskiantis žmogus. O jeigu būčiau sutikusi tą vienintelį žmogų, dabar su juo ir gyvenčiau. Meilėje niekada nenorėjau savęs apgaudinėti ir susisieti savo gyvenimą su kažkuo man svetimu vien dėl to, kad taip reikia“, - sakė Jurga Ivanauskaitė. Kodėl rašytoja nepasiliko Himalajuose, o jos mylimasis nesiryžo gyventi Vilniuje - neaišku. Tačiau menininkė į viską žvelgė filosofiškai. „Kaip atsakymas galėtų būti Kiplingo frazė - „Rytai yra Rytai, Vakarai yra Vakarai. Jie niekada nesusijungs“. Mums daug kas sutrukdė: skirtingas auklėjimas, skirtinga religija, skirtinga kalba, skirtinga pasaulėjauta, skirtinga sąmonė ir skirtinga pasąmonė. Kuo tvirtesnis buvo išorinis ar fizinis ryšys, tuo daugėjo tų vidinių skirtumų ir psichologinių problemų, kurios, galų gale, pasirodė nebeišsprendžiamos. Be to, jis, viešėdamas Vilniuje, jautėsi blogai. Jam Lietuvoje trūko kalnų, saulės, mėlyno dangaus, pagarbių ir atvirų žmonių tarpusavio santykių, aibės dalykų, prie kurių buvo pratęs gimtoje erdvėje“, - asmeninių detalių neslėpė garsi menininkė.
Vienatvę pasirinko pati
Sunku pasakyti, kodėl šalia Jurgos Ivanauskaitės nebuvo jokio vyro. Gal ji bėgo nuo įsipareigojimų, o gal visą laiką troško būti laisva moteris? Maištingoji menininkė dažnai sakydavo, kad vienatvė - jos pačios pasirinkimas. „Tai, kad šiuo metu esu laisva moteris, tikriausiai lėmė ne tik likimas, bet ir mano apsisprendimas. Nemanau, jog verta priešintis likimui. Laisvė man visada buvo ir yra svarbiausia. Kartais sakau, kad laisvė yra tas didžiausią komfortą bei prabangą teikiantis partneris“, - teigė rašytoja. Jurga Ivanauskaitė savo gyvenimą skyrė kūrybai, dvasiniam tobulėjimui ir gyvenimo prasmės ieškojimui. Tik rašydama, tapydama ir keliaudama ji jautė gyvenimo pilnatvę.
Negailestinga diagnozė
2005 metais Lietuvą sukrėtė žinia - vienai talentingiausių Lietuvos rašytojų diagnozuotas vėžys. Pirmuosius nugaros bei kojos skausmus Jurga Ivanauskaitė pajuto 2000-aisiais, tačiau medikai ilgai negalėjo nustatyti tikros diagnozės. 2005 metų lapkritį moteris buvo paguldyta į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Medikai iš menininkės kojos pašalino piktybinį auglį. Tačiau liga nesitraukė. Jurga išvyko gydytis į Švediją. Ten jai buvo atliktos dar kelios sudėtingos operacijos. 2006-ųjų balandžio pabaigoje rašytoja grįžo į Lietuvą ir dar pusę metų gydėsi. Ilgas ir sunkus gydymas pagaliau davė rezultatų - liga pasitraukė. Jurga Ivanauskaitė vėl džiaugėsi gyvenimu, kūrė naujus planus, bendravo su bičiuliais, netgi dalyvavo keliuose draugų susiėjimuose, lankėsi spektakliuose, fotografavosi ir dalijo interviu. Beje, viename iš jų rašytoja prasitarė, kad kuria naują romaną. Menininkės artimieji bei gerbėjai taip pat patikėjo, kad sunki liga jau praeityje. Tačiau 2007 metų pradžioje liga atsinaujino ir moteris vėl pasijuto blogai. Gydytojai nieko gera nežadėjo. Praėjusių metų vasario 17 dieną sarkoma įveikė talentingąją Jurgą Ivanauskaitę. Sirgdama ji parašė dvi knygas.
