Modelio ir TV laidų vedėjos Jurgitos Tvarijonaitės akys spindi. Jauna moteris neslepia džiaugsmo: „Esu be galo laiminga. Šiuo metu nereikia man jokių vakarėlių, linksmybių ir nuotykių, nes turiu patį didžiausią gyvenimo stebuklą – sūnų.“
Atrodote laiminga kaip niekada. Sūnaus gimimas smarkiai pakeitė jūsų gyvenimą?
Labai. Nors visada galvojau, kad vaiką turėti yra malonu, niekada nemaniau, kad šis jausmas bus toks saldus. Jei būčiau tai žinojusi, tikriausiai anksčiau būčiau „susisukusi“ (juokiasi). Visada stebėdavausi, kai kitos moterys kalbėdavo, jog gimus vaikui gimsta ir nauji jausmai. Dabar jas suprantu. Vaiko gimimas – tikras stebuklas.
Daugeliui sunku įsivaizduoti gražuolę manekenę Jurgitą, per dienų dienas sėdinčią namuose, keičiančią sauskelnes, verdančią košeles ir tokia veikla dar labai besidžiaugiančią...
Man pačiai sunku patikėti, kad ruošiu maistą. Iš tiesų gaminti išmokau tik gimus Tomukui. Niekur juk nesidėsi (juokiasi). Visgi turiu prisipažinti, kad man tai patinka. Maisto gaminimas – tikra kūryba. Eksperimentuoti virtuvėje taip smagu. Tikrai džiaugiuosi tuo, kaip dabar gyvenu. Mėgaujuosi kiekviena akimirka, praleista su sūnumi. Džiaugiuosi gyvenime atsiradusiais naujais tikslas, nauja atsakomybe. Jau nebeįsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi be vaiko. Atrodo, net nebemokėčiau. Kaip nuobodu būtų grįžti į tuščius, kad ir iščiustytus namus, kuriuose negirdėti vaiko krykštavimo.
Nepatikėsiu, kad ta euforija tęsiasi kiaurą parą...
Būna ir sunkesnių, ir lengvesnių valandėlių. Tačiau galiu užtikrinti – dėl tokio stebuklo kaip vaikas tikrai verta šiek tiek pavargti. Džiaugsmo akimirkų būna keleriopai daugiau. Man net naktimis prie jo nesunku keltis, nors anksčiau buvau miegalė, po dvylika valandų per parą išmiegodavau.
Jūsų draugas Edgaras taip pat džiaugiasi naujomis – tėčio pareigomis?
Jis negali atsitraukti nuo Tomuko. Sūnų auginame patys, be auklių pagalbos. Net neįsivaizduoju, kaip kitos mamos vos kelių savaičių kūdikėlius gali palikti auklių priežiūrai. Taip pat nesuprantu, kaip su tokio amžiaus vaikais galima leistis į tolimą kelionę. Paaukoti metus vaiko labui juk tikrai nesunku.
Visgi nemanykite, jog pati nuo ryto iki vakaro sėdžiu namuose. Bent porą valandų per dieną stengiuosi skirti sau. Važiuoju pas kirpėją, nueinu pasidaryti masažo, pedikiūro, kitų grožio procedūrų. Tuo metu vaiką prižiūri Edgaras.
Dėl sūnaus auklėjimo sutariate?
Apie tai kalbamės. Kai laukiausi, daug knygų perskaičiau. Apie vaikų auklėjimą sužinojau tikrai nemažai. Dėl vieno dalyko su Edgaru esame tvirtai nutarę – vaikui girdint šeimos ginčų niekada nespręsime. Esu įsitikinusi, kad abu tėvai augindami vaiką turi laikytis vieningos nuomonės.
O kada jūs su Edgaru randate laiko pasidžiaugti vienas kitu?
Deja, tokio laiko kol kas nėra. Turiu pripažinti, kad gimus sūnui vienas kitam dėmesio skiriame daug mažiau. Žinoma, pasiilgau buvimo tik dviese. Malonu būtų kokį savaitgalį ištrūkti su Edgaru prie jūros ar į Druskininkus. Tačiau dabar pagrindinė ašis, apie kurią sukasi visas mūsų gyvenimas,– Tomas Juozapas.
Esate suplanavusi, kiek laiko pati auginsite vaikelį?
Niekada jokio konkretaus plano neturiu. Pastebėjau, kad kai gyvenimo kruopščiai neplanuoji, netenka ir nusivilti, kad planas nepavyko. Iš pradžių maniau, kad paauginsiu Tomuką pusę metų ir galbūt imsiuosi kokios veiklos, bet jau ir septintas mėnuo praėjo. O man vis dar taip pat gera, vis dar tokia pat euforija apėmusi.
Be to, dirbti man nėra būtinybės. Galiu sau leisti prabangą būti namų šeimininke. Žinoma, jei sulauksiu kokio itin gero pasiūlymo, apsvarstysiu.
Už tai, kad galite nedirbti, esate dėkinga savo draugui Edgarui?
Aš ir pati dirbdama modeliu nemažai užsidirbau. Įsigijau butą ir viską, ko man reikėjo. Dabar taip pat pragyventi galėčiau ir be Edgaro. O darbą rinkčiausi tik tokį, kuris man būtų mielas. Juk dirbdamas tai, kas tau yra nemalonu, ne gyveni, o tik egzistuoji. Jau geriau gėles ar braškes auginčiau nei į darbą kasdien eičiau sukandusi dantis.
Visada turite galimybę daryti tai, kas yra malonu?
Gyvenime teko dirbti pačių įvairiausių darbų. Kadangi pedagoginiame universitete esu baigusi lietuvių filologijos studijas, yra tekę dirbti ir pagal specialybę. Pamenu, dar studijuodama dirbau vieno Lietuvos dienraščio stiliste. Įgijau nemažai patirties, daug ko išmokau. Kai pajutau, jog tobulėti nebėra kur, darbą mečiau.
Buvau susiradusi ir kitų panašių darbų. Kadangi nesijaučiau gerai dirbdama „sausą kabinetinį“ darbą, ieškojau įdomesnės veiklos. Tačiau ranką prie širdies pridėjusi galėčiau pasakyti: tikrai dėl nieko gyvenime nesigailiu. Ir nieko nenorėčiau keisti.
O kokia veikla jums teikė didžiausią pasitenkinimą?
Su didžiausia nostalgija prisimenu laiką, kai Milane dirbau modeliu. Man patiko ne tik darbas, bet ir aplinka, žmonės. Perpratau itališkas tradicijas, mane žavėjo ir tebežavi italų temperamentas, gerai suprantu to krašto žmones. Nors gyvenimo tempas Italijoje buvo be galo aktyvus, taip gyventi man labai patiko. Be to, ir pinigų gerai užsidirbau.
Į Lietuvą parviliojo meilė?
Ne tik. Sulaukiau įdomių darbo pasiūlymų. Aktorės profesija visada mane labai viliojo. Kai gavau pasiūlymą vaidinti televizijos seriale, negalėjau nesutikti. Tai buvo mano svajonės išsipildymas.
O koks darbo pasiūlymas šiuo metu jums atrodytų patrauklus?
Mane vis dar traukia kinas, televizija. Jaučiausi save realizuojanti ne tik vaidindama televizijos seriale „Saulius ir Jurga“, bet ir vesdama TV laidą.
Patinka man ir modelio darbas. Jau kalbėjausi su modelių agentūros Milane atstovais dėl galimų darbo pasiūlymų. Juk mano kūno formos jau beveik tokios pat kaip ir prieš gimdymą (šypsosi).
Per nėštumą buvote priaugusi net 30 kilogramų. Kaip pasisekė taip greitai jų atsikratyti?
Iš tiesų nieko specialiai nedariau. Kaip valgiau saldumynus, taip ir tebevalgau (juokiasi). Esu šventai įsitikinusi, kad tos, kurios buvo lieknos prieš nėštumą, netaps storulėmis ir susilaukusios vaikelio. Per nėštumą priaugti kilogramai ištirpo nepastebimai. Specialiai nesportavau, bet greitai svoriui kristi įtakos tikriausiai turėjo ir lakstymas su vaiku iš vieno namo aukšto į kitą (juokiasi).
Savo erdvius namus tvarkote pati?
Taip. Namų šeimininkės neturime. Nesakau, kad visada taip ir bus. Kol kas man patinka tvarkytis. Be to, namai dar visai nauji. Smagu pagalvoti, kur kabinti vieną ar kitą paveikslą, kaip dar papuošti interjerą. Kai visa tai nusibos, nebedarysiu.
O sesės Tomukui padovanoti greitai neketinate?
Antro vaiko tikrai noriu. Apie dukrelę, kaip ir kiekviena mama, taip pat pasvajoju. Tačiau mano intuicija kužda, kad jos neturėsiu. Jaučiau, kad ir pirmas bus sūnus. Vidinis balsas neapgavo. O antrą vaiką norėčiau turėti tada, kai man bus apie keturiasdešimt. Kol kas džiaugiuosi Tomuku.
Su Edgaru jūs drauge jau penkiolika metų. Apie vestuves negalvojate?
Apie dideles vestuves su pulku giminių prie stalo tikrai ne, tačiau šventę sau sukursime. Tomukas šiek tiek ūgtelės, ir galbūt draugus sukviesime į kokią kelionę laivu.
O kokių dar svajonių gyvenime turite?
Didžiosios mano svajonės jau išsipildė. Pačia didžiausia – sūneliu vis neatsidžiaugiu, todėl naujų prisikurti dar anksti. Tikrai nieko neplanuoju, o iš visos širdies džiaugiuosi tokiu gyvenimu, kokį gyvenu dabar.
Atrodote laiminga kaip niekada. Sūnaus gimimas smarkiai pakeitė jūsų gyvenimą?
Labai. Nors visada galvojau, kad vaiką turėti yra malonu, niekada nemaniau, kad šis jausmas bus toks saldus. Jei būčiau tai žinojusi, tikriausiai anksčiau būčiau „susisukusi“ (juokiasi). Visada stebėdavausi, kai kitos moterys kalbėdavo, jog gimus vaikui gimsta ir nauji jausmai. Dabar jas suprantu. Vaiko gimimas – tikras stebuklas.
Daugeliui sunku įsivaizduoti gražuolę manekenę Jurgitą, per dienų dienas sėdinčią namuose, keičiančią sauskelnes, verdančią košeles ir tokia veikla dar labai besidžiaugiančią...
Man pačiai sunku patikėti, kad ruošiu maistą. Iš tiesų gaminti išmokau tik gimus Tomukui. Niekur juk nesidėsi (juokiasi). Visgi turiu prisipažinti, kad man tai patinka. Maisto gaminimas – tikra kūryba. Eksperimentuoti virtuvėje taip smagu. Tikrai džiaugiuosi tuo, kaip dabar gyvenu. Mėgaujuosi kiekviena akimirka, praleista su sūnumi. Džiaugiuosi gyvenime atsiradusiais naujais tikslas, nauja atsakomybe. Jau nebeįsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi be vaiko. Atrodo, net nebemokėčiau. Kaip nuobodu būtų grįžti į tuščius, kad ir iščiustytus namus, kuriuose negirdėti vaiko krykštavimo.
Nepatikėsiu, kad ta euforija tęsiasi kiaurą parą...
Būna ir sunkesnių, ir lengvesnių valandėlių. Tačiau galiu užtikrinti – dėl tokio stebuklo kaip vaikas tikrai verta šiek tiek pavargti. Džiaugsmo akimirkų būna keleriopai daugiau. Man net naktimis prie jo nesunku keltis, nors anksčiau buvau miegalė, po dvylika valandų per parą išmiegodavau.
Jūsų draugas Edgaras taip pat džiaugiasi naujomis – tėčio pareigomis?
Jis negali atsitraukti nuo Tomuko. Sūnų auginame patys, be auklių pagalbos. Net neįsivaizduoju, kaip kitos mamos vos kelių savaičių kūdikėlius gali palikti auklių priežiūrai. Taip pat nesuprantu, kaip su tokio amžiaus vaikais galima leistis į tolimą kelionę. Paaukoti metus vaiko labui juk tikrai nesunku.
Visgi nemanykite, jog pati nuo ryto iki vakaro sėdžiu namuose. Bent porą valandų per dieną stengiuosi skirti sau. Važiuoju pas kirpėją, nueinu pasidaryti masažo, pedikiūro, kitų grožio procedūrų. Tuo metu vaiką prižiūri Edgaras.
Dėl sūnaus auklėjimo sutariate?
Apie tai kalbamės. Kai laukiausi, daug knygų perskaičiau. Apie vaikų auklėjimą sužinojau tikrai nemažai. Dėl vieno dalyko su Edgaru esame tvirtai nutarę – vaikui girdint šeimos ginčų niekada nespręsime. Esu įsitikinusi, kad abu tėvai augindami vaiką turi laikytis vieningos nuomonės.
O kada jūs su Edgaru randate laiko pasidžiaugti vienas kitu?
Deja, tokio laiko kol kas nėra. Turiu pripažinti, kad gimus sūnui vienas kitam dėmesio skiriame daug mažiau. Žinoma, pasiilgau buvimo tik dviese. Malonu būtų kokį savaitgalį ištrūkti su Edgaru prie jūros ar į Druskininkus. Tačiau dabar pagrindinė ašis, apie kurią sukasi visas mūsų gyvenimas,– Tomas Juozapas.
Esate suplanavusi, kiek laiko pati auginsite vaikelį?
Niekada jokio konkretaus plano neturiu. Pastebėjau, kad kai gyvenimo kruopščiai neplanuoji, netenka ir nusivilti, kad planas nepavyko. Iš pradžių maniau, kad paauginsiu Tomuką pusę metų ir galbūt imsiuosi kokios veiklos, bet jau ir septintas mėnuo praėjo. O man vis dar taip pat gera, vis dar tokia pat euforija apėmusi.
Be to, dirbti man nėra būtinybės. Galiu sau leisti prabangą būti namų šeimininke. Žinoma, jei sulauksiu kokio itin gero pasiūlymo, apsvarstysiu.
Už tai, kad galite nedirbti, esate dėkinga savo draugui Edgarui?
Aš ir pati dirbdama modeliu nemažai užsidirbau. Įsigijau butą ir viską, ko man reikėjo. Dabar taip pat pragyventi galėčiau ir be Edgaro. O darbą rinkčiausi tik tokį, kuris man būtų mielas. Juk dirbdamas tai, kas tau yra nemalonu, ne gyveni, o tik egzistuoji. Jau geriau gėles ar braškes auginčiau nei į darbą kasdien eičiau sukandusi dantis.
Visada turite galimybę daryti tai, kas yra malonu?
Gyvenime teko dirbti pačių įvairiausių darbų. Kadangi pedagoginiame universitete esu baigusi lietuvių filologijos studijas, yra tekę dirbti ir pagal specialybę. Pamenu, dar studijuodama dirbau vieno Lietuvos dienraščio stiliste. Įgijau nemažai patirties, daug ko išmokau. Kai pajutau, jog tobulėti nebėra kur, darbą mečiau.
Buvau susiradusi ir kitų panašių darbų. Kadangi nesijaučiau gerai dirbdama „sausą kabinetinį“ darbą, ieškojau įdomesnės veiklos. Tačiau ranką prie širdies pridėjusi galėčiau pasakyti: tikrai dėl nieko gyvenime nesigailiu. Ir nieko nenorėčiau keisti.
O kokia veikla jums teikė didžiausią pasitenkinimą?
Su didžiausia nostalgija prisimenu laiką, kai Milane dirbau modeliu. Man patiko ne tik darbas, bet ir aplinka, žmonės. Perpratau itališkas tradicijas, mane žavėjo ir tebežavi italų temperamentas, gerai suprantu to krašto žmones. Nors gyvenimo tempas Italijoje buvo be galo aktyvus, taip gyventi man labai patiko. Be to, ir pinigų gerai užsidirbau.
Į Lietuvą parviliojo meilė?
Ne tik. Sulaukiau įdomių darbo pasiūlymų. Aktorės profesija visada mane labai viliojo. Kai gavau pasiūlymą vaidinti televizijos seriale, negalėjau nesutikti. Tai buvo mano svajonės išsipildymas.
O koks darbo pasiūlymas šiuo metu jums atrodytų patrauklus?
Mane vis dar traukia kinas, televizija. Jaučiausi save realizuojanti ne tik vaidindama televizijos seriale „Saulius ir Jurga“, bet ir vesdama TV laidą.
Patinka man ir modelio darbas. Jau kalbėjausi su modelių agentūros Milane atstovais dėl galimų darbo pasiūlymų. Juk mano kūno formos jau beveik tokios pat kaip ir prieš gimdymą (šypsosi).
Per nėštumą buvote priaugusi net 30 kilogramų. Kaip pasisekė taip greitai jų atsikratyti?
Iš tiesų nieko specialiai nedariau. Kaip valgiau saldumynus, taip ir tebevalgau (juokiasi). Esu šventai įsitikinusi, kad tos, kurios buvo lieknos prieš nėštumą, netaps storulėmis ir susilaukusios vaikelio. Per nėštumą priaugti kilogramai ištirpo nepastebimai. Specialiai nesportavau, bet greitai svoriui kristi įtakos tikriausiai turėjo ir lakstymas su vaiku iš vieno namo aukšto į kitą (juokiasi).
Savo erdvius namus tvarkote pati?
Taip. Namų šeimininkės neturime. Nesakau, kad visada taip ir bus. Kol kas man patinka tvarkytis. Be to, namai dar visai nauji. Smagu pagalvoti, kur kabinti vieną ar kitą paveikslą, kaip dar papuošti interjerą. Kai visa tai nusibos, nebedarysiu.
O sesės Tomukui padovanoti greitai neketinate?
Antro vaiko tikrai noriu. Apie dukrelę, kaip ir kiekviena mama, taip pat pasvajoju. Tačiau mano intuicija kužda, kad jos neturėsiu. Jaučiau, kad ir pirmas bus sūnus. Vidinis balsas neapgavo. O antrą vaiką norėčiau turėti tada, kai man bus apie keturiasdešimt. Kol kas džiaugiuosi Tomuku.
Su Edgaru jūs drauge jau penkiolika metų. Apie vestuves negalvojate?
Apie dideles vestuves su pulku giminių prie stalo tikrai ne, tačiau šventę sau sukursime. Tomukas šiek tiek ūgtelės, ir galbūt draugus sukviesime į kokią kelionę laivu.
O kokių dar svajonių gyvenime turite?
Didžiosios mano svajonės jau išsipildė. Pačia didžiausia – sūneliu vis neatsidžiaugiu, todėl naujų prisikurti dar anksti. Tikrai nieko neplanuoju, o iš visos širdies džiaugiuosi tokiu gyvenimu, kokį gyvenu dabar.
