Nors ji dar tik dvyliktokė, jau vaikščiojo Milano mados namų podiumu, fotografavosi užsienio žurnalų viršeliams, o šiemet tapo „Mis Fashion TV“. „Sėkmė, dideli honorarai ir populiarumas –nelengvas išbandymas kiekvienam“, – atvirai pasakoja manekenė Justė Juozapaitytė.
Nors Justė tik šiemet laikys brandos egzaminus ir baigs vidurinę mokyklą, jos galvoje kirba daugybė sumanymų. Palangoje gimusi ir užaugusi mergina svajoja apie modelio karjerą užsienyje. Puiki pradžia jau yra. „Sėkmė man nusišypsojo ne iš karto, – pasakoja Justė, visai nesipuikuodama iškovotais laurais. − Viskas prasidėjo nuo to, kad sumaniau dalyvauti konkurse „Mis Lietuva 2007“. Deja, nugalėtoja netapau, bet buvau išrinkta „Mis foto“. Pamenu, per šio konkurso generalinę repeticiją mane pastebėjo „Modilinos“ modelių agentūros vadovė Jolanta Sadauskienė. Tada ji pasiūlė tapti jų modeliu. Mano nusiųsta fotografija sudomino italus ir jie pasiūlė atvykti į susitikimą. Labai jaudinausi. Žinoma, tada mane lydėjo mama, nes tėvai baiminosi išleisti vieną, kad kas nors nenutiktų. Natūralu, nes spaudoje nemažai tenka skaityti šiurpių istorijų apie į užsienį išvežtas ir į sekso vergiją patekusias gražias merginas. Vis dėlto vykau su patikima modelių agentūra, todėl viskas vyko sklandžiai. Žinoma, rimtų pasiūlymų negavau, bet ten įvyko pirmosios fotosesijos. Kad galėtum „plaukti į tolesnius vandenis“, reikia turėti reprezentacinį nuotraukų albumą. Kai patenki ant vieno kito žurnalo viršelio, kuo daugiau fotografijų tavo albume, tuo daugiau atsiveria galimybių. Civilizuotame pasaulyje viskas vyksta pagal griežtą tvarką. Pasiūla tokia didelė, kad išsikovoti vietą po saule nėra paprasta.“
Nori būti išskirtinė
Antrą kartą Justė į Milaną buvo pakviesta demonstruoti jaunimo drabužių kolekcijos. „Matyt, kažkuo patikau italams, o jie išrankūs. Dabar modeliui svarbiausia – ne vien figūra. Modelių namai ieško individualybių, merginų, turinčių išskirtinių bruožų, kažką savito ir nepakartojamo. Todėl paklausta, į kokią garsią pasaulio manekenę norėčiau būti panaši, atsakau, kad į jokią. Tiesiog noriu būti išskirtinė, neprarasti individualumo. Jei tapsi į ką nors panaši, kopijuosi, nebebūsi įdomi.“ O šiaip man patinka modelis Heidi Clum.“
Grįžusi iš Italijos Justė ėmė gauti užsakymų ir Lietuvoje. „Prasidėjo fotosesijos žurnalų viršeliams, – pasakoja ji. – Vaikystėje kartais pasvajodavau, kad būtų šaunu išmėginti modelio karjerą. Pavydžiai žiūrėdavau į podiumu vaikščiojančias manekenes. Tai mane viliojo. Tas dėmesys, aplodismentai, būrys aplinkui zujančių fotografų – nenusakomas pojūtis. Ir vieną dieną viskas išsipildė. Patyriau tą saldų jausmą. Man patinka būti dėmesio centre, nekompleksuoju prieš didelę auditoriją, puikiai moku anglų kalbą, todėl nekyla bendravimo barjero. Be to, šis darbas gerai mokamas, žinoma, jei dirbi užsienyje. Todėl baigusi mokyklą norėčiau padirbėti modeliu svetur. Pažiūrėsiu, kaip seksis, o paskui galbūt nuspręsiu studijuoti ir susitelksiu į mokslus. Suprantu, kad modelio karjera trunka neilgai, dažniausiai iki 25-erių, todėl nenorėčiau praleisti savo šanso. Nors… yra daug garsių manekenę, kurios sėkmingai tęsia karjerą ir perkopusios į ketvirtąją dešimtį. Kad ir Naomi Campbell.”
Svarbiausia – sveikas protas
Nors dar nėra pasaulinio garso modelis, palangiškė neslepia, kad darbas užsienyje yra labai pelningas. „Kai Milane pirmą kartą gavau honorarą už drabužių demonstravimą, apstulbau: Tokių didelių pinigų dar nebuvau laikiusi savo rankose.“ Tačiau Justė nepuolė pirmojo atlyginimo švaistyti niekams. „Nors dabar, galima sakyti, esu finansiškai nepriklausoma nuo tėvų (šypsosi), nepamečiau galvos. Tik atsinaujinau drabužinę, nusipirkau džinsus ir dar kelis būtiniausius daiktus, o visus likusius pinigus taupau mokslams užsienyje. Nors pagundų daug, svarbiausia – neprarasti sveiko proto.“ Justė norėtų suderinti ir modelio darbą, ir mokslus. Ji svajoja studijuoti interjero dizainą arba drabužių rinkodarą. Mergina įsitikinusi, kad geriausią aukštąjį išsilavinimą galima įgyti tik užsienyje. „Dirbdama modeliu, galėčiau save išlaikyti, nes pragyvenimas užsienyje labai brangus.“
Tėvai – geriausi patarėjai
Nors Justei aštuoniolika sukaks tik šį balandį, mergina labai rimtai galvoja apie ateitį, žino, ko nori iš gyvenimo, ir kryptingai siekia tikslo.
„Džiaugiuosi, kad mane palaiko ir tėvai, ir vyresnysis brolis. Jie geriausi mano patarėjai. Svarbiausia, kad neprieštaravo mano pasirinkimui ir tiki mano sėkme.“
Mergina neslepia, kad priešingu atveju būtų paklususi tėvų valiai ir atsisakiusi svajonės tapti modeliu. Kai Justei nusišypsojo fortūna, teko patirti, kas yra lietuviškas pavydas. „Iširo ne viena draugystė. Gaila, kad yra žmonių, pavydinčių kitiems sėkmės. Tai tiesiog padėjo patikrinti, kurie yra tikrieji draugai.“ Dvyliktokei rūpesčių kartais kyla ir mokykloje: „Geranoriškai nusiteikę ne visi mokytojai. Tenka praleisti nemažai pamokų, o egzaminai ant nosies. Bet yra tokių, kurie supranta ir sako, kad reikia save išmėginti.“
Konkurencijos nejaučia
Justė jau spėjo aplankyti nemažai šalių. „Visada svajojau pakeliauti po pasaulį, pamatyti, kaip ten gyvena žmonės. Dirbdama modeliu tokią galimybę turiu. Fotosesijos vyko ir Tailande, ir Kinijoje, ir Vietname, ir Honkonge. Svarbiausia, tarp manekenių nesijaučia jokios konkurencijos. Visos merginos labai draugiškos. Atsirado daug naujų pažįstamų.“ Mergina neslepia, kad yra ir kita medalio pusė. „Modeliams negalima priaugti svorio. Milane mus matuodavo kone kasdien (juokiasi). Kai iš turnė po Aziją grįžau pasitaisiusi (norėjosi paskanauti kiekvienos šalies patiekalų), reikėjo susigriebti. Laikiausi dietos. Mano ūgis – 181 cm, o svoris – 62 kilogramai. Daugiausia svoris gali svyruoti dviem kilogramais. Kartais, kai ranka tiesiasi pyragaičio, sudrausmina ir mama. Šiaip nėra jokių tabu, valgau viską, bet po truputį. Nepusryčiauju, nes labai mėgstu pamiegoti, todėl amžinai nespėju. Ir nevalgau vėliau kaip po šešių vakaro. Jei jau pasirinkai modelio karjerą, reikia puoselėti ir kūną, ir sielą.
Esu labai laiminga, pasirinkusi tokį gyvenimo kelią. Kaip bus toliau, parodys ateitis. Dabar didžiausia mano svajonė – padirbėti modeliu JAV, madų sostinėje Niujorke“.
Nors Justė tik šiemet laikys brandos egzaminus ir baigs vidurinę mokyklą, jos galvoje kirba daugybė sumanymų. Palangoje gimusi ir užaugusi mergina svajoja apie modelio karjerą užsienyje. Puiki pradžia jau yra. „Sėkmė man nusišypsojo ne iš karto, – pasakoja Justė, visai nesipuikuodama iškovotais laurais. − Viskas prasidėjo nuo to, kad sumaniau dalyvauti konkurse „Mis Lietuva 2007“. Deja, nugalėtoja netapau, bet buvau išrinkta „Mis foto“. Pamenu, per šio konkurso generalinę repeticiją mane pastebėjo „Modilinos“ modelių agentūros vadovė Jolanta Sadauskienė. Tada ji pasiūlė tapti jų modeliu. Mano nusiųsta fotografija sudomino italus ir jie pasiūlė atvykti į susitikimą. Labai jaudinausi. Žinoma, tada mane lydėjo mama, nes tėvai baiminosi išleisti vieną, kad kas nors nenutiktų. Natūralu, nes spaudoje nemažai tenka skaityti šiurpių istorijų apie į užsienį išvežtas ir į sekso vergiją patekusias gražias merginas. Vis dėlto vykau su patikima modelių agentūra, todėl viskas vyko sklandžiai. Žinoma, rimtų pasiūlymų negavau, bet ten įvyko pirmosios fotosesijos. Kad galėtum „plaukti į tolesnius vandenis“, reikia turėti reprezentacinį nuotraukų albumą. Kai patenki ant vieno kito žurnalo viršelio, kuo daugiau fotografijų tavo albume, tuo daugiau atsiveria galimybių. Civilizuotame pasaulyje viskas vyksta pagal griežtą tvarką. Pasiūla tokia didelė, kad išsikovoti vietą po saule nėra paprasta.“
Nori būti išskirtinė
Antrą kartą Justė į Milaną buvo pakviesta demonstruoti jaunimo drabužių kolekcijos. „Matyt, kažkuo patikau italams, o jie išrankūs. Dabar modeliui svarbiausia – ne vien figūra. Modelių namai ieško individualybių, merginų, turinčių išskirtinių bruožų, kažką savito ir nepakartojamo. Todėl paklausta, į kokią garsią pasaulio manekenę norėčiau būti panaši, atsakau, kad į jokią. Tiesiog noriu būti išskirtinė, neprarasti individualumo. Jei tapsi į ką nors panaši, kopijuosi, nebebūsi įdomi.“ O šiaip man patinka modelis Heidi Clum.“
Grįžusi iš Italijos Justė ėmė gauti užsakymų ir Lietuvoje. „Prasidėjo fotosesijos žurnalų viršeliams, – pasakoja ji. – Vaikystėje kartais pasvajodavau, kad būtų šaunu išmėginti modelio karjerą. Pavydžiai žiūrėdavau į podiumu vaikščiojančias manekenes. Tai mane viliojo. Tas dėmesys, aplodismentai, būrys aplinkui zujančių fotografų – nenusakomas pojūtis. Ir vieną dieną viskas išsipildė. Patyriau tą saldų jausmą. Man patinka būti dėmesio centre, nekompleksuoju prieš didelę auditoriją, puikiai moku anglų kalbą, todėl nekyla bendravimo barjero. Be to, šis darbas gerai mokamas, žinoma, jei dirbi užsienyje. Todėl baigusi mokyklą norėčiau padirbėti modeliu svetur. Pažiūrėsiu, kaip seksis, o paskui galbūt nuspręsiu studijuoti ir susitelksiu į mokslus. Suprantu, kad modelio karjera trunka neilgai, dažniausiai iki 25-erių, todėl nenorėčiau praleisti savo šanso. Nors… yra daug garsių manekenę, kurios sėkmingai tęsia karjerą ir perkopusios į ketvirtąją dešimtį. Kad ir Naomi Campbell.”
Svarbiausia – sveikas protas
Nors dar nėra pasaulinio garso modelis, palangiškė neslepia, kad darbas užsienyje yra labai pelningas. „Kai Milane pirmą kartą gavau honorarą už drabužių demonstravimą, apstulbau: Tokių didelių pinigų dar nebuvau laikiusi savo rankose.“ Tačiau Justė nepuolė pirmojo atlyginimo švaistyti niekams. „Nors dabar, galima sakyti, esu finansiškai nepriklausoma nuo tėvų (šypsosi), nepamečiau galvos. Tik atsinaujinau drabužinę, nusipirkau džinsus ir dar kelis būtiniausius daiktus, o visus likusius pinigus taupau mokslams užsienyje. Nors pagundų daug, svarbiausia – neprarasti sveiko proto.“ Justė norėtų suderinti ir modelio darbą, ir mokslus. Ji svajoja studijuoti interjero dizainą arba drabužių rinkodarą. Mergina įsitikinusi, kad geriausią aukštąjį išsilavinimą galima įgyti tik užsienyje. „Dirbdama modeliu, galėčiau save išlaikyti, nes pragyvenimas užsienyje labai brangus.“
Tėvai – geriausi patarėjai
Nors Justei aštuoniolika sukaks tik šį balandį, mergina labai rimtai galvoja apie ateitį, žino, ko nori iš gyvenimo, ir kryptingai siekia tikslo.
„Džiaugiuosi, kad mane palaiko ir tėvai, ir vyresnysis brolis. Jie geriausi mano patarėjai. Svarbiausia, kad neprieštaravo mano pasirinkimui ir tiki mano sėkme.“
Mergina neslepia, kad priešingu atveju būtų paklususi tėvų valiai ir atsisakiusi svajonės tapti modeliu. Kai Justei nusišypsojo fortūna, teko patirti, kas yra lietuviškas pavydas. „Iširo ne viena draugystė. Gaila, kad yra žmonių, pavydinčių kitiems sėkmės. Tai tiesiog padėjo patikrinti, kurie yra tikrieji draugai.“ Dvyliktokei rūpesčių kartais kyla ir mokykloje: „Geranoriškai nusiteikę ne visi mokytojai. Tenka praleisti nemažai pamokų, o egzaminai ant nosies. Bet yra tokių, kurie supranta ir sako, kad reikia save išmėginti.“
Konkurencijos nejaučia
Justė jau spėjo aplankyti nemažai šalių. „Visada svajojau pakeliauti po pasaulį, pamatyti, kaip ten gyvena žmonės. Dirbdama modeliu tokią galimybę turiu. Fotosesijos vyko ir Tailande, ir Kinijoje, ir Vietname, ir Honkonge. Svarbiausia, tarp manekenių nesijaučia jokios konkurencijos. Visos merginos labai draugiškos. Atsirado daug naujų pažįstamų.“ Mergina neslepia, kad yra ir kita medalio pusė. „Modeliams negalima priaugti svorio. Milane mus matuodavo kone kasdien (juokiasi). Kai iš turnė po Aziją grįžau pasitaisiusi (norėjosi paskanauti kiekvienos šalies patiekalų), reikėjo susigriebti. Laikiausi dietos. Mano ūgis – 181 cm, o svoris – 62 kilogramai. Daugiausia svoris gali svyruoti dviem kilogramais. Kartais, kai ranka tiesiasi pyragaičio, sudrausmina ir mama. Šiaip nėra jokių tabu, valgau viską, bet po truputį. Nepusryčiauju, nes labai mėgstu pamiegoti, todėl amžinai nespėju. Ir nevalgau vėliau kaip po šešių vakaro. Jei jau pasirinkai modelio karjerą, reikia puoselėti ir kūną, ir sielą.
Esu labai laiminga, pasirinkusi tokį gyvenimo kelią. Kaip bus toliau, parodys ateitis. Dabar didžiausia mano svajonė – padirbėti modeliu JAV, madų sostinėje Niujorke“.
