„Aš vis tiek tikrosios savo nuomonės neatskleisiu. Pasakysiu tik tai, ką noriu, kad žinotumėte", - spaudos konferencijoje, surengtoje tarptautinio menų festivalio „Slavianskij bazar" metu, pareiškė žymioji Laima Vaikulė (55). Akivaizdu, kad šią taisyklę ji taiko visur ir visada, nes apie asmeninį scenos karalienės gyvenimą sklando geriausiu atveju tik gandų ir niekuo nepatvirtintų nuomonių.
„Manieringa dainininkė", „Ledi Šarmas", „Aksominio balso savininkė" - kaip tik ji per savo karjerą nebuvo vadinama. Bet meilikavimams atlikėja abejinga. Geriausiu atveju priima juos su šypsena ir autoironiškais komentarais. „Pastaraisiais metais aš smarkiai pasikeičiau. Daugybė dalykų, kurie anksčiau atrodė svarbūs, dabar man prarado vertę", - neslepia Laima. Ji pasinėrusi tik į muziką ir gyvūnų teisių gynimo akcijas. Beje, dabar aktyvi žalioji kadaise svajojo būti gydytoja. Tiksliau - chirurgė. Įstojo į medicinos mokyklą ir įsidarbino greitojoje pagalboje. Tačiau valstybinių egzaminų neišlaikė, nes teko mesti mokslus ir važiuoti gastrolių. Jau nuo dvylikos metų ji koncertavo su Rygos radijo ir televizijos orkestru. Muzika sugriovė visus kitus - žemiškus planus ir svajones.
Metėte mediciną, nes pagailo pjaustyti varles?
Ne, tuo metu mąsčiau visai kitaip nei dabar. Man atrodė, kad svarbiausia esu aš, o varlės - paskui. Dabar atrodo, kad ir varlės, ir aš - vienodai svarbūs šioje žemėje.
Tiesiog kai pasinėriau į muziką, natūraliai pasitraukiau iš medicinos.
Vėliau žymiajame GITIS (Valstybiniame teatro institute Maskvoje) įgijote režisieriaus specialybę. Dabar, kai turite vardą, pinigų, nenorėtumėte imtis teatro ar kino?
Kinas mano gyvenime jau buvo. Patikėkite, vaidinti prieš kamerą kur kas lengviau, nei dirbti mano profesijos srityje. Taip, aš dažnai apie tai galvoju, nes kaskart filmavimo aikštelėje susidūrusi su kokiu nors režisieriumi būtinai konfliktuoju. Kas būna paskui? Režisierius manęs nemėgsta, o aš darau taip, kaip noriu. Galbūt kada nors iš tiesų prisiminsiu savo profesiją ir režisuosiu pati.
Esate labai kaprizinga? Sako, jūsų reikalavimų koncerto rengėjams sąrašas būna nelabai kuklus...
Jis labiau susijęs su profesiniais dalykais. Jame nėra nieko, kas galėtų erzinti kitus. Dažnai painiojami reikalavimai ir kaprizai. Aš - reikli, todėl sąraše tik tai, kas būtina. Tai, kas susiję su apšvietimu ir garsu, nes mano orkestras groja gyvai. O asmeninis reikalavimų sąrašas... ai, visokios kvailystės... Pavyzdžiui, mano viešbučio kambaryje neturi būti gėlių, nes man nepatinka skintos. Turi būti vandens, ledo, citrinų, žvakių... ir šiaip visokių smulkmenų. Koks automobilis? Geriausias, koks yra tame mieste. Man patinka mersedesai.
Norėčiau įsivaikinti visą vaikų darželį!
Tikėjimas dainininkę aplankė jau brandžiame amžiuje. Nors visi artimieji - katalikai, ji pasikrikštijo stačiatikių cerkvėje. „Buvo laikas, kai labai sirgau. Manęs paklausė, kokią knygą atnešti paskaityti. Paprašiau Biblijos, - prisimena moteris. - Sako, kad gimstame ir mirštame vieni. Dabar žinau, kad mirti lengviau, kai tiki." Apie kadaise išgyventą onkologinę ligą Laima pasakoti nemėgsta. Buvo ir praėjo. Bet pabrėžia, kad būtent po jos tapo tokia, kokia yra dabar.
Pramogų pasaulyje Vaikulę pažįsta kaip žavią, bet itin uždarą moterį. Geltonojoje spaudoje ji net vadinta „rožinės pakraipos"... Kalbėta, kad neteka, nes nekenčia vyrų... Netgi tokie komentarai asmeninio gyvenimo neviešinančios moters neprivertė atverti visuomenei širdies. Ji jau daug metų gyvena su savo prodiuseriu Andrejumi Latkovskiu. Bet daug kas netiki, kad jis - dainininkės vyras. Greičiau tik prodiuseris, kuris su populiaria atlikėja tiek metų sugebėjo išlaikyti profesinius santykius. „Susipažinome, kai man buvo šešiolika, Andrejui - devyniolika. Jis buvo muzikantas, kartu dirbome. Paskui kartu baigėme režisūros studijas GITIS, - sausus faktus žurnalistams įpratusi berti dainininkė. - Turbūt Andrejus geriausiai mane supranta. Jeigu jaučia, kad man reikia pabūti vienai, visada suteikia tokią galimybę. Kas stipriai moteriai padeda neprarasti moteriškumo? Tik vyras. Šalia stiprios moters turi būti tinkamas vyriškis. Atidaryti duris, pristumti kėdę, ištiesti ranką, atleisti kaprizus - tokios, atrodytų, smulkmenos moterį daro moterišką. Ar šalia manęs toks vyriškis? Taip. Kitaip ir būti negalėtų. Su netinkamu vyru aš tiesiog negyvenčiau."
Vienu metu geltonoji spauda spėliojo, kas tas jaunuolis, su kuriuo rodėtės viešumoje. Gerbėjas? Meilužis? O gal tai - tik viešųjų ryšių akcija norint vaikiną išpopuliarinti? Kaip buvo iš tiesų?
Žinote, aš niekada intymių savo ryšių viešai nedemonstruočiau. Jūs to nesužinotumėte. Taigi visi, kurie pasirodo šalia manęs ir kuriuos pamato spauda, - tik mano gerbėjai ir kavalieriai.
Pramogų pasaulyje dabar labai madinga įsivaikinti. Jūs taip pat ne kartą esate apie tai kalbėjusi. Kodėl vis dar to nepadarėte?
Puiki mada. Norėčiau įsivaikinti visą vaikų darželį! Bet svarbiausiems sprendimams visada prašau savo krikštatėvio - tėvo Viktoro - palaiminimo. Gal todėl man viskas ir sekasi. O šiam sprendimui - įsivaikinti - jis manęs nepalaimino. Todėl to ir nepadariau.
Kodėl nepalaimino?
Jis nekomentavo. Tiesiog nepalaimino.
Jūs - iš didelės šeimos: turite dvi seseris ir netikrą brolį. Tapusi žvaigžde ir turtinga moterimi padedate jiems?
Žinoma. Jie visi - ant mano pečių. Ir man pirmiausia rūpi šeimos reikalai. Vertinu Rytų tradicijas, nes ten gerbiama šeima ir kartų kartos. Labai naudinga gerbti vyresnius žmones, nes visi anksčiau ar vėliau tapsime pagyvenę. Man patinka, kai jaunas senam užleidžia vietą, kai šeimos ilgai gyvena po vienu stogu. Todėl amerikietiškas modelis, kai seni tėvai dienas baigia senelių namuose, o šešiolikmečio savo vaiko nebegali nieko pamokyti, man nepatinka. Šiuo požiūriu aš labai konservatyvi. Mano namuose - viskas po mano padu. Aš stengiuosi dėl savo artimųjų, o jie su manimi skaitosi.
Geriausia dieta - užsiūti burną!
Dainininkei per kiekvieną interviu ar spaudos konferenciją tenka atsakinėti į klausimus apie savo jaunatviškumo ir puikios išvaizdos paslaptis. Kalbama, kad ji nuolat laikosi dietų. „Ne visai. Tik kai priaugu keturis kilogramus. Man tai labai daug. Tada imuosi intensyvių priemonių: kelias dienas badauju. Geriu tik vandenį, arbatą, kavą. Jeigu ir tai nepadeda, imuosi devynių dienų dietos", - prisipažįsta moteris. Ji jau seniai yra vegetarė ir būtinai vieną dieną per savaitę badauja.
Kaip išlaikote tokias puikias formas?
Genai. Be to, iki dvidešimties ar dvidešimt penkerių gyvename į skolą savo organizmui. Vėliau turime tas skolas grąžinti. Iki tokio amžiaus gyvenau kaip vienuolė. O dabar matote, kokie rezultatai! Ir be plastinių operacijų!
Koks jūsų režimas?
Niekada tokio neturėjau: šiandien galiu iš lovos pakilti aštuntą ryto, rytoj - gultis aštuntą. Gyvenu be jokio režimo - kaip dauguma artistų. Padeda paprasčiausios priemonės: masažai, ledukai veidui, įvairios kaukės, kremai... Beje, stengiuosi naudoti gaminamus buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, nes nemėgstu, kad kremuose būtų daug konservantų.
Turite kokią nors savo dietą?
Taip, užsiūti burną! Pati veiksmingiausia dieta. Jeigu reikia greitai numesti šiek tiek svorio ir užtenka valios pastangų, tris dienas galima valgyti tik greipfrutus ir kiaušinio baltymus. Ryte - vieno virto kiaušinio baltymas. Po valandos - greipfrutas. Paskui - vėl baltymas ir vėl vaisius. Taip - dešimt kartų. Trys dienos ir rezultatas - garantuotas.
Kaip mėgstate ilsėtis ir kaip susikaupiate prieš koncertus?
Žinote, net neįsivaizdavau, kad prieš pasirodymus būnu labai irzli. Man tai daug metų sakė artimieji ir kiti supantys žmonės. O kartą pati pastebėjau, kad koncerto dieną apie nieką negaliu kalbėtis. Mane domina tik tai, kas susiję su pasirodymu. Koncerto dieną negeriu alkoholinių gėrimų.
Ilsėtis mėgstu įvairiai. Svarbiausia, kad poilsio scenarijai nesikartotų. Mėgstu atsidurti Afrikoje, paskui - Japonijoje, o gal - kokioje saloje arba namie su savo šunimis ir artimaisiais. Kartais - ant ledkalnio Baltojoje jūroje Archangelske, o kitą kartą - kur daug saulės ir šilta.
Kuriai moteriai lengviau - gražiai ar negražiai?
Lengviau - talentingai. Ir turbūt savarankiškai. Svarbiausia - ne išvaizda, o sėkmė.
Duokite patarimą, kaip tapti tokiai sėkmingai kaip jūs?
Manau, žmogus turi daug dirbti, nes už kiekvieną darbą atlyginama. Tik turi būti visada pasirengęs atpildą priimti ir nepražiopsoti. Galbūt tai atsitiks vienintelį kartą gyvenime...
Kas jums yra laimė?
Akimirka. Manau, kad laimingas gali būti tik akimirką. Jeigu norėčiau ko nors palinkėti žmonėms, linkėčiau, kad jų gyvenimas susidėtų tik iš tų akimirkų.
Ko labiausiai norite?
Kad visi aplink mane būtų laimingi. Tai padarys laimingą ir mane.
Juk tai neįmanoma!
Bet aš šito noriu!
Ji abejinga brangakmeniams. Beveik neturi prašmatnių papuošalų ir jai jų netrūksta. Užtat mados naujienas dainininkė seka atidžiai. Įsitikinusi, kad darbas to reikalauja. Tačiau joks stilistas ar dizaineris neprivers apsivilkti to, kas, jos manymu, netinka ir nepatinka. „Drabužiai turi būti stilingi, bet paprasti, kad svarbiausia būčiau - AŠ. Juk man reikia, kad žiūrėtų ne į drabužius, o į mane. Vienintelį kartą gyvenime įsigijau „Chanel" suknelę. Ir pirma, ką padariau, - apsiuvau auksines sagas", - pasakoja Laima. Seniau ji iš proto ėjo dėl japonų dizainerių darbų, dabar širdis linksta prie europiečių. Brangūs ir stilingi drabužiai, moters įsitikinimu, jai reikalingi tik dėl scenos. O namuose kur kas smagiau įlįsti į minkštus, jaukius vilnonius drabužius.
„Savo sceninę aprangą kartkartėmis „pravalau" ir be jokio gailesčio išmetu net pačius brangiausius daiktus, - ne viename interviu yra prisipažinusi atlikėja. - Su praeitimi išsiskiriu lengvai. Aišku, prisimenu laiką, kai surinkdavau pilnus stadionus, o mano automobilį nešiojo ant rankų. Tačiau turiu tik vieną nuotrauką, kurioje esu aš ir tas stadionas. Būtų mano valia, dabar gyvenčiau miške, kur aplinkui būtų tik gyvūnai. Turbūt nuostabiausias dalykas - būti jogu. Tie žmonės iš tikrųjų laisvi, nepriklausomi nuo materialių daiktų. Sena mano svajonė - išvažiuoti į Indiją ir užsidaryti kokiame vienuolyne giliai džiunglėse."
Tačiau pabėgti į džiungles dainininkei dar ilgai neleis muzika, gerbėjai ir sėkmingai įsuktas verslas. Laima turi nuosavą grožio saloną ir parfumerijos liniją „Laima Lux". Tai - Kalifornijoje gaminami ir vienais geriausių pasaulyje vadinami aromaterapiniai plaukų ir kūno preparatai.
Ala Pugačiova vis skundžiasi, kad, nors ir kokio verslo ar investicijų imtųsi, vis nesiseka: ją kaskart apvagia, priveda prie bankroto... O jūs - griežta šeimininkė?
Matote, tarp mūsų su Ala - skirtumas. Man viskas visada išeina puikiai! Net nežinau, kaip tai paaiškinti. Pavyzdžiui, mano kieme prie namo auga daugybė augalų, net atvežtinės japoniškos pušaitės. Viskas, prie ko prisiliečiu, prigyja ir klesti: medžiai, žmonės, verslas... Aš labai turtingas žmogus. Man sekasi taip, kad net neturiu kuo skųstis.
Kaip įsivaizduojate koncertinės veiklos pabaigą? Bučiuosite sceną kaip Josifas Kobzonas ar leisitės į turą po buvusias Sovietų Sąjungos valstybes kaip Ala Pugačiova?..
Niekas nežino, kas bus rytoj. Bet kol negimė žmogus, kuris geriau nei aš atrodo, gražiau dainuoja ir yra didesnis profesionalas, tol aš būsiu scenoje.
