„Kęstuti, apsivilkai Ramunės džemperį?" - nustembu ant verslininko Kęstučio Verslovo apdaro pamačiusi jo širdies draugės dizainerės Ramunės Piekautaitės (39) mados namų logotipą. Iki šiol daugiau nei dešimt metų ji siuvo tik moterims!
Ramune, pamenu, prieš keletą metų viename interviu sakei, kad nekursi kolekcijos vyrams. Kas nors pasikeitė?
Pasitvirtino taisyklė „Niekada nesakyk „niekada". Kai sugalvojau kurti laisvalaikio drabužius, Kęstutis labai apsidžiaugė, nes ne kartą buvo užsiminęs, kad norėtų tokių.
Žinant Kęstučio perfekcionizmą, turėjo būti nelengva įtikti jo skoniui...
Per tiek metų perpratau, ko jis nori, kas jam patinka, o ko visiškai netoleruoja. Kai kūriau vyrišką laisvalaikio kostiumą, jis davė labai daug gerų patarimų. Ir buvo pirmas mano klientas (juokiasi).
Laisvalaikio kostiumas - tavo mados namų naujiena. Kaip ji atsirado?
Kaip ir daugelis dalykų, kurių negalėjau įsigyti parduotuvėje. Ilgai ieškojau sau tinkančio ir patinkančio sportinio kostiumo, kurį būtų patogu, malonu vilkėti namuose ir net sportuoti. Nemėgstu namuose vaikščioti su chalatu: nebent iš vonios nueiti iki lovos. Todėl svarsčiau, koks rūbas būtų patogiausias, kai žiūri televizorių, tvarkaisi virtuvėje, pagaliau, ką greitai apsivilkti ryte, kai į mokyklą reikia išleisti dukrą. Kostiumai, kurių rasdavau parduotuvėse, būdavo per ryškūs, su šviečiančiomis juostomis, gausybe detalių, užtrauktukų, sagų. Žodžiu, perkrauti. Man patinka švarus stilius. Vienintelė išskirtinė detalė mano kostiume yra ganėtinai masyvus balto metalo užtrauktukas.
Šie drabužiai tau - naujiena, todėl reikėjo ieškoti specialių audinių, apdailos detalių. Kaip sprendei, pavyzdžiui, kokios spalvos turi būti laisvalaikio apdarai?
Svarbiausia, kad audinys maloniai liestųsi prie kūno. Tam puikiai tinka šlifuota medvilnė su trupučiu elastano. Toks audinys gerai dėvisi, neišsisėdi, lengvai skalbiamas. Kad ir kaip būtų, mums labiausiai patinka juoda spalva, todėl vyriški kostiumai - prislopintos juodos, o moterims dar parinkau ir kakavos atspalvių. Jie - vieni mano mėgstamiausių (šypsosi). Žinau, kad yra drąsių moterų, mėgstančių ryškias spalvas, nes jos, sako, pakelia nuotaiką, suteikia energijos. Todėl žadu siūti prislopintos raudonos ir gaivios žalios spalvų kostiumus. Pažiūrėsime, ar moterys nori ir moka būti ryškios. Jeigu bus poreikis, atsiras ir daugiau spalvų. Turiu minčių sukurti modelį su gobtuvu. Ateityje galbūt kostiumai bus ir iš kitokio audinio.
Jau sukurtas kostiumas vyrui, moteriai. O vaikams? Nejaugi jie bus nuskriausti? Ar dukra Ula nepareiškė noro rengtis taip pat, kaip tėtis ir mama?
Žinoma, pareiškė. Bus drabužių ir vaikams.
Užsiminėte, kad naujieji kostiumai yra tik dalis laisvalaikio kolekcijos. Ko dar joje bus?
Planuoju sukurti pledus. Juk vakarais ilgesnį laiką sėdit prie televizoriaus ar skaitant knygą smagu ką nors šilta, švelnaus ir lengva užsimesti. Pagaliau savaitgaliais po pietų skaitant knygą ar žurnalą norisi snustelėti grožio miego. Todėl labai patogu, kai šiltas daiktas yra čia pat, ant sofos ar fotelio. Manau, kad pledai turėtų būti iš lengvučio kašmyro. Tačiau apie tai dar ankstoka kalbėti.
Krizės metu žmonės daugiau būna namie. Panašu, kad laisvalaikio kolekciją sukūrei pačiu laiku.
Galbūt. Bet mintį kurti tokius drabužius puoselėjau jau senokai. Tik vis pritrūkdavo laiko. Pagaliau pas mus dar nėra namų drabužių kultūros. Dar neatrastos erdvės. Mėginsiu jas išnaudoti (šypsosi). Seniai svajoju sukurti arbatos servizą, kurį puoštų mano mados namų logotipas. Girdėjau, kažkada porceliano indais garsėjęs „Jiesios" fabrikas atsigauna, gal ir šią svajonę paversiu tikrove.
Tavo širdies draugas Kęstutis prasitarė, kad jau užsisakė laisvalaikio kostiumą iš aksomo...
Džiaugiuosi, kad jam patiko tai, ką sukūriau, kad turi daugiau norų. Ieškosime tinkamo audinio. Manau, to drabužio ir modelį šiek tiek pakeisime.
