Vardas, pavardė: Larisa Kalpokaitė.
Gimimo data, vieta: 1958 01 27, Vilnius.
Šeiminė padėtis: ištekėjusi, vyras – aktorius Jonas Braškys; užaugino sūnų Joną.
Pasiekimai: Muzikos akademijoje baigė parengiamuosius dainavimo kursus, įgijo aktorės specialybę; dešimt metų dirbo Valstybiniame akademiniame dramos teatre; su režisieriumi Rimu Tuminu įkūrė Valstybinį Vilniaus mažąjį teatrą; dalyvavo LNK muzikiniame projekte „Žvaigždžių duetai“, rengia romansų vakarus; šiuo metu vaidina televizijos seriale „Nekviesta meilė“ ir humoro laidoje „Laba diena“.
Neseniai aktorė atšventė 51-ąjį gimtadienį. „Tai daug ar mažai?“ – klausiu Larisos. Smagiai nusijuokusi, aktorė sako, kad tai toks amžius, kai norai nebesutampa su galimybėmis.
Krizę jau išgyvenau
„Vieną dieną laidos „Laba diena“ komanda susiruošė važiuoti į pirtį – ten žadėjo nufilmuoti laidą, o paskui visi draugiškai pailsėti. Toje laidoje man filmuotis nereikėjo, tačiau komandos nariai mane pakvietė prisijungti, žinodami, kad aš labai mėgstu pirtelę. Iš pradžių šį pasiūlymą priėmiau su džiaugsmu, tačiau paskui susimąsčiau: „Et, jie jauni, išsimaudys, bendraus visą naktį, o aš išsimaudysiu ir tuoj norėsiu eiti miegoti!“ Galvoju, ne, nevažiuosiu. Tai va, taip ir yra su tuo mano amžiumi: visko nori, visur leki, o ryte, kai atsikeli, galvoji, kam šito reikėjo, dabar taip negera...“ – sako Larisa Kalpokaitė.
Aktorė teigia, kad šis laikotarpis jai savotiškai gražus. „Tikrai nenorėčiau dar kartą būti dvidešimtmete. Tačiau jei pavyktų grįžti į 35 metus, elgčiausi visiškai kitaip: drąsiau rengčiausi, drąsiau reikščiau savo nuomonę, kur kas paprasčiau žiūrėčiau į gyvenimą. Aš visada buvau labai atsakingas žmogus ir, manau, tai mane varžė. Atsimenu, tais laikais gyvenimas buvo labai sunkus, ir aš didelę savo laiko dalį praleisdavau tam, kad susikurčiau kuo geresnį materialinį pagrindą. Tuo metu teatre būdavo mažai darbo – vos 3–4 spektakliai per mėnesį, todėl tekdavo griebtis papildomų darbų. Atsimenu, kaip dvejus metus lyginau dėvėtus drabužius. Nuo ryto iki vakaro. Lyginimas – pats sunkiausias moteriškas darbas, todėl vakare norėdavau tik į lovą griūti. Tačiau dėkojau Dievui, kad turėjau galimybę papildomai užsidirbti. Mūsų šeimos draugai turėjo dėvėtų drabužių parduotuvę, todėl pamatę, kaip sunkiai verčiamės, pasiūlė darbą“, – pasakoja Larisa.
Nenoriu būti kaip visos
Kai vienoje televizijos laidoje aktorė prisipažino, kad jai krizė nebaisi, mat išgyveno kur kas baisesnius laikus, ji sulaukė įvairios žmonių reakcijos. „Pasiskaičiau komentarų internete: „Ai, jai labai lengva kalbėti. Turi darbą, tai nenuostabu, kad tos krizės ir nebijo.“ Štai tiems skaitytojams aš noriu pasakyti, kad jei darbo netekčiau, aš nesėdėčiau rankų sudėjusi. Ką gali dirbti aktorius? Jis gali plauti grindis, valyti langus. Aš nebijau jokio fizinio darbo. Ir man nebūtų gėda dirbti tokį darbą. Aš ir tualetus galėčiau plauti! Nebijau pasakyti, kad buvo tokie laikai, kai Lenkijos turguje prekiavau. Dvylika valandų prastovėti ir negauti galimybės net į tualetą nubėgti – tikrai ne juokų darbas. Nemažai mėnesių valgydavome tik bulves – visą geriausią maistą atiduodavome sūnui“, – sunkius laikus prisimena Larisa.
Aktorė neslepia, kad jaučia baltą pavydą žiūrėdama į gražias ir lieknas moteris. „Aš nei ypač graži, nei liekna. Tačiau komplimentus baisiai mėgstu. Mes, moterys, esame kaip vaikai, tikime, kai giria mūsų išvaizdą, tikime, kai giria mūsų pagamintą maistą. Gatvėje sutikti žmonės man dažnai sako: „O jūs ne tokia stora kaip ekrane!“ Tiesą sakant, aš visą gyvenimą buvau labai liekna, niekada nesilaikiau jokių dietų. Kai metusi rūkyti sustorėjau, ko tik aš neišbandžiau... Ir įvyniojimus į purvą, ir maisto netoleravimo testą dariausi, ir žarnyną valiausi. Tokius pinigus išmečiau į balą! – piktinasi Larisa. – Bet juk Lietuvoje nėra daugiau tokių kaip aš aktorių. Visos lieknos, visos gražios, aš viena stora. Aišku, norėčiau ir aš būti grakšti, bet juk dramblys negali tapti pelyte. Be to, bijau, tapti tokia, kaip visos. Neįdomu“.
Nesityčiokite iš moterų!
Piktų žodžių Larisa negaili dizaineriams: „Jie tyčiojasi iš moterų. Aš nesuprantu, ar jiems medžiagos gaila, kad ant podiumo išleidžia permatomas manekenes?! Tegul jie patys pabando penkiolikos centimetrų aukštakulniais paeiti podiumu. Aprenkite pagaliau normalaus sudėjimo moterį! Kodėl pagal jūsų reikalavimus moteris turi maitintis vien kopūstais ir brokoliais, o paskui vaikščioti alkanomis akimis?“
Laisvalaikiu Larisa mėgsta prie brendžio taurės pabendrauti su draugėmis. „Pasiskundžiame, kokius prastus vyrus turime, kokius gerus vaikus užauginome, aptariame „skudurus“, pasidalijame sveikatos problemomis, būtinai pašnekame apie dietas, nors nė viena iš mūsų jų nesilaikome“, – smagiai vardija Larisa.
„Ar tikrai toks prastas jūsų vyras, kad juo skųstis draugėms reikia?“ – klausiu aktorės. O ji nusišypso: „Visko buvo: ir konfliktų, ir minčių apie skyrybas. Kaip ir kiekvienoje šeimoje. Aprimusi supratau, kad šalia manęs – padorus, sąžiningas žmogus.“
„O kaip gerbėjai? Meilės laiškų nerašo?“ – teiraujuosi pašnekovės „Oi, gerbėjų aš niekada neturėjau. Net jaunystėje niekas manęs gatvėje nekalbindavo. Manau, ant mano kaktos parašyta: „Nesiartinkite, esu nuodinga“, – juokiasi Larisa.
Gimimo data, vieta: 1958 01 27, Vilnius.
Šeiminė padėtis: ištekėjusi, vyras – aktorius Jonas Braškys; užaugino sūnų Joną.
Pasiekimai: Muzikos akademijoje baigė parengiamuosius dainavimo kursus, įgijo aktorės specialybę; dešimt metų dirbo Valstybiniame akademiniame dramos teatre; su režisieriumi Rimu Tuminu įkūrė Valstybinį Vilniaus mažąjį teatrą; dalyvavo LNK muzikiniame projekte „Žvaigždžių duetai“, rengia romansų vakarus; šiuo metu vaidina televizijos seriale „Nekviesta meilė“ ir humoro laidoje „Laba diena“.
Neseniai aktorė atšventė 51-ąjį gimtadienį. „Tai daug ar mažai?“ – klausiu Larisos. Smagiai nusijuokusi, aktorė sako, kad tai toks amžius, kai norai nebesutampa su galimybėmis.
Krizę jau išgyvenau
„Vieną dieną laidos „Laba diena“ komanda susiruošė važiuoti į pirtį – ten žadėjo nufilmuoti laidą, o paskui visi draugiškai pailsėti. Toje laidoje man filmuotis nereikėjo, tačiau komandos nariai mane pakvietė prisijungti, žinodami, kad aš labai mėgstu pirtelę. Iš pradžių šį pasiūlymą priėmiau su džiaugsmu, tačiau paskui susimąsčiau: „Et, jie jauni, išsimaudys, bendraus visą naktį, o aš išsimaudysiu ir tuoj norėsiu eiti miegoti!“ Galvoju, ne, nevažiuosiu. Tai va, taip ir yra su tuo mano amžiumi: visko nori, visur leki, o ryte, kai atsikeli, galvoji, kam šito reikėjo, dabar taip negera...“ – sako Larisa Kalpokaitė.
Aktorė teigia, kad šis laikotarpis jai savotiškai gražus. „Tikrai nenorėčiau dar kartą būti dvidešimtmete. Tačiau jei pavyktų grįžti į 35 metus, elgčiausi visiškai kitaip: drąsiau rengčiausi, drąsiau reikščiau savo nuomonę, kur kas paprasčiau žiūrėčiau į gyvenimą. Aš visada buvau labai atsakingas žmogus ir, manau, tai mane varžė. Atsimenu, tais laikais gyvenimas buvo labai sunkus, ir aš didelę savo laiko dalį praleisdavau tam, kad susikurčiau kuo geresnį materialinį pagrindą. Tuo metu teatre būdavo mažai darbo – vos 3–4 spektakliai per mėnesį, todėl tekdavo griebtis papildomų darbų. Atsimenu, kaip dvejus metus lyginau dėvėtus drabužius. Nuo ryto iki vakaro. Lyginimas – pats sunkiausias moteriškas darbas, todėl vakare norėdavau tik į lovą griūti. Tačiau dėkojau Dievui, kad turėjau galimybę papildomai užsidirbti. Mūsų šeimos draugai turėjo dėvėtų drabužių parduotuvę, todėl pamatę, kaip sunkiai verčiamės, pasiūlė darbą“, – pasakoja Larisa.
Nenoriu būti kaip visos
Kai vienoje televizijos laidoje aktorė prisipažino, kad jai krizė nebaisi, mat išgyveno kur kas baisesnius laikus, ji sulaukė įvairios žmonių reakcijos. „Pasiskaičiau komentarų internete: „Ai, jai labai lengva kalbėti. Turi darbą, tai nenuostabu, kad tos krizės ir nebijo.“ Štai tiems skaitytojams aš noriu pasakyti, kad jei darbo netekčiau, aš nesėdėčiau rankų sudėjusi. Ką gali dirbti aktorius? Jis gali plauti grindis, valyti langus. Aš nebijau jokio fizinio darbo. Ir man nebūtų gėda dirbti tokį darbą. Aš ir tualetus galėčiau plauti! Nebijau pasakyti, kad buvo tokie laikai, kai Lenkijos turguje prekiavau. Dvylika valandų prastovėti ir negauti galimybės net į tualetą nubėgti – tikrai ne juokų darbas. Nemažai mėnesių valgydavome tik bulves – visą geriausią maistą atiduodavome sūnui“, – sunkius laikus prisimena Larisa.
Aktorė neslepia, kad jaučia baltą pavydą žiūrėdama į gražias ir lieknas moteris. „Aš nei ypač graži, nei liekna. Tačiau komplimentus baisiai mėgstu. Mes, moterys, esame kaip vaikai, tikime, kai giria mūsų išvaizdą, tikime, kai giria mūsų pagamintą maistą. Gatvėje sutikti žmonės man dažnai sako: „O jūs ne tokia stora kaip ekrane!“ Tiesą sakant, aš visą gyvenimą buvau labai liekna, niekada nesilaikiau jokių dietų. Kai metusi rūkyti sustorėjau, ko tik aš neišbandžiau... Ir įvyniojimus į purvą, ir maisto netoleravimo testą dariausi, ir žarnyną valiausi. Tokius pinigus išmečiau į balą! – piktinasi Larisa. – Bet juk Lietuvoje nėra daugiau tokių kaip aš aktorių. Visos lieknos, visos gražios, aš viena stora. Aišku, norėčiau ir aš būti grakšti, bet juk dramblys negali tapti pelyte. Be to, bijau, tapti tokia, kaip visos. Neįdomu“.
Nesityčiokite iš moterų!
Piktų žodžių Larisa negaili dizaineriams: „Jie tyčiojasi iš moterų. Aš nesuprantu, ar jiems medžiagos gaila, kad ant podiumo išleidžia permatomas manekenes?! Tegul jie patys pabando penkiolikos centimetrų aukštakulniais paeiti podiumu. Aprenkite pagaliau normalaus sudėjimo moterį! Kodėl pagal jūsų reikalavimus moteris turi maitintis vien kopūstais ir brokoliais, o paskui vaikščioti alkanomis akimis?“
Laisvalaikiu Larisa mėgsta prie brendžio taurės pabendrauti su draugėmis. „Pasiskundžiame, kokius prastus vyrus turime, kokius gerus vaikus užauginome, aptariame „skudurus“, pasidalijame sveikatos problemomis, būtinai pašnekame apie dietas, nors nė viena iš mūsų jų nesilaikome“, – smagiai vardija Larisa.
„Ar tikrai toks prastas jūsų vyras, kad juo skųstis draugėms reikia?“ – klausiu aktorės. O ji nusišypso: „Visko buvo: ir konfliktų, ir minčių apie skyrybas. Kaip ir kiekvienoje šeimoje. Aprimusi supratau, kad šalia manęs – padorus, sąžiningas žmogus.“
„O kaip gerbėjai? Meilės laiškų nerašo?“ – teiraujuosi pašnekovės „Oi, gerbėjų aš niekada neturėjau. Net jaunystėje niekas manęs gatvėje nekalbindavo. Manau, ant mano kaktos parašyta: „Nesiartinkite, esu nuodinga“, – juokiasi Larisa.