„Suplanavome kiekvieną vestuvių detalę, išskyrus lietų", - šypsosi TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė (28), praėjusį savaitgalį savo ranką ir širdį atidavusi advokatui Andriui Pranckevičiui (37). Pora draugavo dvejus metus, pernai spalį Andrius mylimajai pasipiršo, o šį spalį, kai naujasis televizijos sezonas jau bus įsibėgėjęs, jie ketina sutvirtinti santuoką povestuvine kelione į šiltuosius kraštus.
Penktadienį tėvai ir artimiausi draugai Laurą ir Andrių palydėjo į nuotakos gimtojo Kauno rotušę, kur pora sudarė civilinę santuoką. „Pagrindinį dėmesį skyrėme mūsų laukiančiai iškilmingai šventei Vilniuje, o ceremonija Kaune buvo trumpa, tyli ir rami", - apibūdino Laura, oficialiai ceremonijai pasirinkusi šviesią Roberto Cavalli suknelę, puoštą tamsiais mezginiais. Džinsus mūvintis jaunikis atrodė solidžiai paprastas, puošniais apdarais nesistengė nustebinti ir šventiškai nusiteikę poros liudininkai - buvęs futbolininkas Raimondas Žutautas su žmona Roma. Ši šeima - jaunųjų draugai. Pernai jie sykiu keliavo po Izraelį, ir Žutautai turėjo garbės tapti Andriaus piršlybų liudininkais. Kauno rotušėje sudėję parašus, jaunavedžiai su liudininkais išskubėjo namo rengtis kitos dienos iškilmėms.
Šeštadienį Laura atsidavė dizainerio Juozo Statkevičiaus valiai - ir liko labai patenkinta. „Buvau visiškai rami dėl savo išvaizdos. Tokią vestuvinę suknelę įsivaizdavau nuo vaikystės: subtilią, netradicinę ir būtinai neilgą, - prisipažįsta nuotaka, Juozui patikėjusi ir šukuoseną bei makiažą. - Išreiškiau dar vieną pageidavimą - kad mano stiliuje būtų šiek tiek ekstravagancijos. Juozas pasiūlė apsiauti ryškiaspalvius „Christian Louboutin" batelius. Man ši idėja labai patiko."
Į „Stiklių" viešbučio kiemelį, kur vyko iškilmės, nuotaka iš J. Statkevičiaus studijos atėjo pėsčiomis. Andrius, pasipuošęs juodu smokingu, atvažiavo iš namų. Į kiemelį, stebint maždaug šimtui svečių, jaunikis iškilmingai pakilo liftu, o raudonų celiozijų puokštę laikančią ir nuometu prisidengusią nuotaką už parankės atvedė tėtis Vytautas Blaževičius. Ceremonija buvo tiesiogiai transliuojama čia pat kiemelyje iškabintų televizorių ekranuose, tik kartkartėmis juos tekdavo pridengti dėl vis prapliumpančio lietaus. „Lietus pakoregavo ir pačią ceremoniją, - tarsteli Laura. - Bet įsiminiau bičiulės žodžius: „Jei tau kas nors ir pasirodys ne taip, žinok - mes to nepastebėjome." Faktas, kad kartais reikėjo išskleisti baltus skėčius, nė kiek nesugadino jaukių ir elegantiškų vestuvių įspūdžių: dvasingų dominikonų vienuolio brolio Pijaus žodžių, televizijos laidų vedėjo Gedimino Jauniaus pučiamo saksofono melodijų, Rositos Čivilytės, Donato Montvydo ir „Saulės kliošo" dainų. Ir, žinoma, trumpos, bet labai nuoširdžios jaunųjų priesaikos. Išgirdęs brolio Pijaus linkėjimą, kad jų gyvenimo kelias būtų rožėmis klotas - tačiau ne žiedlapiais, o pačiais žiedais, turinčiais ir meilę išbandančių spyglių, - Andrius tarė: „Rožės - tai žiedlapiai, spygliai ir vėl žiedlapiai. Myliu tave." „Nenoriu, kad šiandien būtų laimingiausia mūsų diena. Noriu, kad tai būtų viena iš laimingiausių mūsų dienų. Myliu tave", - ištarė Laura, ir jaunieji pasipuošė vestuviniais žiedais: jaunikio - iš platinos, nuotakos - iš baltojo aukso. „Žiedai identiški, o skirtingų metalų tik todėl, kad tokių mažų žiedų iš platinos negamina", - vėliau nusijuokė Laura.
Svečiai porai negailėjo bučinių ir originalių dovanų. Savo direktorę labai pradžiugino kolegos - įteikė jai dešimt kulinarijos knygų, parodė vaizdo klipą su pačių įrašyta sveikinimo daina, o po vestuvių išaušusios darbo dienos rytą nustebino orchidėjomis išpuoštu kabinetu. „Gavome mažytį ąžuoliuką, meno kūrinių, - džiaugiasi nuotaka. - Svečių buvome prašę, kad nesistengtų padengti pobūvio išlaidų vokeliais, todėl labai džiaugėmės, kad jų dovanos buvo apgalvotos, ypatingos ir skirtos būtent mums." Laikas pralėkė greitai - su svečiais pabendravę iki vakaro, pasivaišinę šampanu, užkandžiais ir nuostabiu tortu, jaunavedžiai su tėvais ir artimiausiais draugais nuėjo pavakarieniauti į DOMM restoraną. O sekmadienio rytą svečiai rinkosi į jaunųjų namus, kur terasoje buvo patiekti šventiniai pusryčiai. „Valgėme blynelius su braškėmis ir omletą", - nuotaka prisipažįsta, kad pati prie keptuvės šįkart nestovėjo, nors apskritai gaminti mėgsta, tad kolegų dovanotos kulinarijos knygos buvo ne šmaikštus pokštas, o gražus gestas su potekste: „Kad viskas drauge būtų skanu."
