Kovo 11-ąją, Nacionalinės filharmonijos scenoje jiems apdovanoti buvo paskelbtos septynios nominacijos: „Metų viltis“, „Metų pareiga“, „Metų drąsos vaikai“, „Metų gelbėtojas“, „Metų kaimynas“, „Metų lietuviai svetur“, „Metų pasiekimas“.
Švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną, gražius ir kilnius darbus atlikusiems herojams plojo gausus būrys garsių žmonių bei visa Lietuva kitapus televizijos ekranų.
Štai tų didvyrių istorijos:
„Metų viltis“ - Justyna Avgul (17 m. Vilnius).
Justyna nepaisant savo jauno amžiaus aukojasi dėl senjorų. Vedama pareigos ir pagarbos senatvei slaugo ne bet kokius senus žmones, o onkologinėmis ligomis sergančius. Jos neeiliniu pasiaukojimu žavisi net aukščiausi bažnyčios hierarhai.
Atrodytų, kam jaunam žmogui, kai aplinkui tiek įdomios veiklos, keliauti pas nepagydamomis ligomis sergančius į Mykolo Sapočkos slaugos namus? Į vietą, kurioje sukaustyti sunkios ligos gali oriai, prižiūrint specialistams, išeiti iš gyvenimo, nes dažniausiai paskutinės jų dienos būna ypač skausmingos.
Išgirdus apie dukros norą padėti tokiems žmonėms didžiausias nerimas atiteko Justynos mamai Liucijai. Tačiau Justyna ne tik pati padeda, bet ir prisijungti prie tokios neeilinės savanorystės paskatina drauges.
„Metų pareiga“ - Mantas Narbutas (30 m. Didžioji Britanija).
Vyras puolė gelbėti užpultą žmogų. Pasirodė, kad jis padėjo civiliais rūbais vilkinčiam policininkui sulaikyti jį puolusį žinomą vietos nusikaltėlį. Vietiniai įsitikinę – tai neeilinis įvykis. Nes paprastai pamačius nusikaltimą, anglai skambina policijai, patys tikrai nepuola į muštynių vidurį.
Lemtingąją dieną Mantas ėjo aplankyti tame pačiame miestelyje gyvenančio brolio, kai staiga prie jo namų jis pamatė vyrų grumtynes. Lietuvis nedvejojęs puolė į pagalbą, tačiau net įtarti negalėjo jog netrukus nusikaltėlio rankose atsiras švirkštas. Rizika didelė, tačiau lietuviui Mantui tai ne priežastis nepadėti. Jeigu ne Mantas, kuo grumtynės būtų pasibaigusios vietos policininkui dabar galime tik spėlioti. Nusikaltėlis dar bandė bėgti, tačiau rajoną jau buvo apsupę net šeši policijos ekipažai.
Mantas Britanijos miestelyje tapo legenda. Specialiai surengtame policijos padėkos vakare, jam įteiktas padėkos diplomas, aidėjo šimtų policininkų plojimai.
„Metų drąsos vaikai“ - Emanuelė Bankauskaitė (11 m.), Viktorija Bankauskaitė (9 m.), Bernardas Bankauskas (6 m.), Laura Ruslavičiūtė (10 m.), Lentvaris.
Vaikai lankė mokykloje vasaros stovyklą, pasibaigus dienos pramogoms keturiese žingsniavo namo. Vos priėjus gatvės galą netikėtai priešais vaikus iš už krūmų iššoko šuo. Pamatę šunį vakai sustojo į ratą, tačiau mažasis Bernardas nesuspėjo. Šuo šoko ant Bernardo ir mažojo berniuko galva atsidūrė agrsyvaus gyvūno nasruose.
Visos trys mergaitės nė per žingsnį neatsitraukė nuo puolančio šuns, o atvirkščiai bandė riksmais jį nuvyti nuo įkliuvusio Bernardo. Kai tik šuo atitraukė nuo vaiko dėmesį – mažametės mergaitės savo vaikiškais kūnais apstojo Bernardą ratu.
Sekanti auka buvo Bernardo sesė Viktorija, kadangi ji savo brolį gynė atsukusi nugarą, nevaldomas šuo kando būtent ten. Netrukus nukentėjo ir kita sesuo – Emanuelė. Jau kai šuo kėsinosi į sesučių draugę Laurą iš namų galų gale išėjo šeimininkas ir nuvarė agresyvų, nevaldomą ir svarbiausiai nepririštą savo šunį.
Šiandien savo mergaitėmis tėvai tikrai gali didžiuotis. Kai berniuko galva šuns nasruose, nereikia būti mediku kad nuspėtum kas būtų atsitikę, jeigu ne mergaitės, kurios nė per žingsnį neatsitraukė, kovojo dėl Bernardo iki galo.
„Metų gelbėtojas“ - Danguolė Kundelienė (50 m.), Giedrė Pilkauskienė (37 m.) Panevėžys.
Dvi drąsios panevežietės nepabūgo „plikomis rankomis“ užgesinti gaisro benzino kolonėlėje ir taip išgelbėti viso kvartalo nuo didelės nelaimės.
Eilinė darbo diena, tuo metu, kai atsitiko nelaimė, kolonėlės vadovė Danguolė ir jos pavaduotoja Giedrė kabino vėliavas kolonėlės lauke. Privažiavo automobilis prisipildyti dujų ir vos po kelių minučių pasimatė pirmieji ugnies liežuviai. Būdamos lauke Danguolė ir Giedrė nedvejojo, tačiau pradėjusio liepsnoti automobilio savininkas elgiasi kitaip.
Faktas vienas – gęsinti deganti automobilį, tai lyg pačiam atsistoti ant parako statinės. Kiekvieną sekundę galėjo įvykti tai, kas būtų didelė nelaimė ne vienam, o šimtams. Vienas pabėgo, kitas skambino į gaisrinę, o moterys tiesiog net nesusimąsčiusios dirbo.
Šiandien Panevėžio gyventojai gali tik džiaugtis ir didžiuotis.
„Metų kaimynas“ - Ritė Gernienė (52 m. Antanašė, Obelių sen., Rokiškio r. sav.).
Moteris savo noru, savo namuose priglaudė norėtą panaikinti visą kaimo biblioteką ir taip išsaugojo kultūros židinį savo kaimynams. Lietuvos bibliotekininkų sąjungos vadovybės tvirtinimu, tai vienintelė Lietuvoje bibliotekininkė, kuri dirbo neišeidama iš namų.
Prieš keturiolika metų pardavus dvarą, Antanašės neteko ne tik medicinos punkto, bet ir kultūros židinio, kuris buvo miestelio širdis. Bibliotekai grėsė panaikinimas. Bibliotekininkė Ritė su tuo, tiesiog susitaikyti negalėjo.
Net 6000 knygų įvairiausiais būdais keliavo į Ritės namų mažą kambarėlį, kuriame šis neįkainojamas lobis buvo saugomas net trylika metų. Miestelyje yra šeši šimtai gyventojų, iš jų maždaug pusė bibliotekos lankytojai. Per dieną Ritės namus aplankydavo maždaug apie dvidešimt žmonių.
Ir visa tai ne veltui, vos prieš metus gavus struktūrinių fondų paramą, biblioteka iš Ritės namų buvo perkelta į bendruomenės namus. Knygos šios moters dėka, vėl guli ten kur ir joms priklauso.
„Metų pasiekimas“ - Rita Sudikienė, Virgilijus Tarutis, Gintaras Kalinauskas, Kęstutis Ručinskas (Vilnius).
Kardiochirurgai ir kardiologai šį rudenį pirmi pasaulyje padarė unikalią širdies operaciją Lietuvoje.
Po ilgus metus trukusio kruopštaus pasiruošimo ir mokymosi, pasaulio medicinos agentūros šiam darbui nusprendė pasirinkti būtent Lietuvos gydytojų komandą. Šiandien jau apie dvidešimt pacientų gali ištarti ačiū už padovanotą antrą gyvenimą.
Rudenį pirmoji operacija alikta 61-erių metų pacientui. Po patirto infarkto pirmą kartą pasaulyje operuota širdis neatveriant krūtinės ląstos ir nestabdant pačios širdies. Pacientas sveikas ir džiaugiasi gyvenimu.
„Metų lietuviai svetur“ - Donata Delikatna (33 m.), Vsevolod Popov – (31 m.), Ukraina, Kijevas.
Du lietuviai – Donata ir Vsevolodas. Abu gyvena Kijeve – kaip ir dar beveik šimtas Ukrainos lietuvių. Jie turbūt niekada nebūtų tapę Lietuvos garbės didvyriais, jei ne įvykiai prikaustę viso pasaulio dėmesį.
Jauna mergina tik prasidėjus įvykiams Maidane suprato, jog visi čia per šaltas ilgas žiemos naktis ir įtemptas dienas budintys žmonės yra ypatingi. Jie meta savo darbus, šiltus namus, saugumą, palieka namuose artimuosius ir stovi Maidane. Visą ilgą žiemą. Sušalę, bauginami, pasiilgę artimųjų. Stovi už savo šalį, už laisvę, už savo vaikus.
Tik atėjusi į Maidaną Donata suprato ką turi daryti. Ji gavo tris didžiulius puodus ir ėmė savo namuose virti barščius, košes, saldžią arbatą ir kartu su draugėmis vešdavo visa tai į Maidaną.
Kiekvieną dieną maždaug penki, šeši dideli puodai iškeliaudavo iš jos namų. Net du mėnesius, dieną iš dienos Donata pasipuošusi Lietuvos trispalve nesaugiomis gatvėmis traukę į Maidaną. Vsevolodui užteko vos vienos karštos žinutės ir jis būdamas Baltarusijoje, tuoj pat sugrįžo į Kijevą. Jis subūrė kitus lietuvius, pastatė Maidane palapinę. Joje lietuviai budi pamainomis. Ši palapinė, tai Maidano lietuvių namai. Virš jos išdidžiai plėvesuoja Trispalvė. Čia mūsų šalies ambasada.
