Coco Chanel (tikrasis vardas – Gabrielle Bonheur Chanel) – legendinė XX a. moteris, be kurios šiandien galbūt neturėtume mažų juodų suknelių, kūno įdegis vis dar būtų siejamas su žema kilme, o populiariausių pasaulyje kvepalų „Chanel N°5“ aromatas negaivintų damų. Coco Chanel pirmoji atskleidė juodos spalvos elegantiškumą, sukūrė rankines, kurias buvo galima užsidėti ant peties, o jūreiviško stiliaus drabužius pavertė madingu atostogų atributu.
Apranga – dar ne viskas
Ši viena pirmųjų prancūzų mados revoliucionierių, savo karjerą pradėjusių 1910 metais, žinoma ne tik dėl savo garsios frazės: „Moteris gali būti per daug apsirengusi, bet ji niekada nebus per daug stilinga. Stilius gimsta ne iš drabužių, stilius gimsta iš požiūrio.“ Nepaprastai stipri, reikli sau ir kitiems, bet moteriška Coco Chanel įkūrė mados imperiją, klestinčią iki šių dienų ir kuriančią drabužius, aksesuarus, kvepalus bei parfumeriją. Ši prancūzų kilmės moteris viena iš pirmųjų išdrįso sujungti moterišką ir vyrišką madą, bet sugebėjo išsaugoti eleganciją ir lyties pabrėžtinumą. Vienas svarbiausių šios berniukiško sudėjimo, tačiau visada originaliai atrodančios mados karalienės „arkliukų“ buvo į moters aprangą įpinta bižuterija bei juvelyriniai dirbiniai: apyrankės, masyvūs karoliai, pakabučiai... „Chanel“ mados namuose gimė juoda didelė rankinė su paauksuotomis rankenomis ir kasdien nešiojami perlų vėriniai ir t. t. Tačiau daug dėmesio skyrusi prabangai dizainerė visuomet akcentavo asmenybės grožį.
Coco sunki vaikystė
Garsi, turtinga, įtakinga ir nuolatos apkalbų centre buvusi Coco Chanel begal saugojo savo asmeninį gyvenimą.Gal tam įtakos turėjo sunki aukštosios mados kūrėjos vaikystė? Būdama šešerių, Coco liko našlaite. Tėvas dukros atsisakė ir paliko ją pas dvi senamades tetas, šventai tikėjusias, kad gera mergaitė turi būti labai drausminga, mandagi, mokėti gražiai siūti ir tiesiai sėdėti. Mažoji Coco demonstravo puikius siuvimo įgūdžius. Beje, jai be galo patiko jodinėti. Šis pomėgis suformavo raumeningą Coco Chanel berniukišką figūrą. Saulei patekėjus, ji dažnai jodinėdavo ant arklių, tad artimi draugai gabiąją bičiulę pravardžiuodavo Cocorico. Vėliau ši pravardė buvo sutrumpinta – taip iš Cocorico gimė Coco.
Elito pažiba
Vos šešiolikos Coco Chanel atvyko į Paryžių. Šiame mieste ji, padedant turtingam pareigūnui E. Balsanui, tapo garsia ir pasiturinčia panele. Kiek vėliau būsimoji pranzūcų mados pažiba atidarė skrybėlių ir jų papuošimų boutique.1914-aisiais Coco Paryžiuje atvėrė dar vienos savo parduotuvės duris. Paskui kūrybingos moters kelyje pasipainiojo Arthuras Capelis – didžioji Coco gyvenimo meilė.
Įdomu, jog kadaise Coco Chanel gyveno slaptą gyvenimą: mažai kas žinojo apie jos nenusisekusią naktinio klubo dainininkės karjerą ar ryšį su nacių režimu. Tačiau visuomenė visą laiką žinodavo, kas lankydavosi prancūzų dizainerės namuose, kurie šiandien yra Prancūzijos istorinis paveldas. Coco Chanel bičiuliai buvo šios garsenybės: Igoris Stravinsky, Pablas Picasso, Jeanas Cocteau, Jose Maria Sertas, Winstonas Churchillis, Grandas Duke’as, Raymondas Radiguetas, Jeanas Renoiras ir t. t. Beje, neįkainojama yra dizainerės sukaupta biblioteka ir fonoteka: ją moteris surinko iš savo draugų rašytojų ar muzikantų su jų užrašytomis dedikacijomis. Tiesa, Coco Chanel vos neištekėjo už vieno turtingiausių Europos vyrų – Vestminsterio hercogo. Neįvykusias jungtuves dizainerė pakomentavo taip: „Jau buvo keletą Vestminsterio hercogienių, o štai Coco Chanel – tik viena tokia.“
Raktas į sėkmę
„Chanel“ prekinis ženklas puošė visus sukurtus dizainerės gaminius. Beje, šį ženklą sugalvojo ne Coco, o Chateau de Cremat savininkas.
Garsioji prancūzė buvo feministinių idėjų šalininkė, ji pritarė ir palaikė nepriklausomas, netgi laisvamaniškas moteris. Beje, Coco Chanel buvo viena iš jų. Dienas drabužių modeliuotoja leido Paryžiaus Cambon gatvės 31-ajame name, o naktis – „Ritz“ viešbutyje. Ji visuomet buvo laisva ir, kaip dauguma garsių asmenybių, vieniša moteris. Coco Chanel kuriama mada turėjo didelės įtakos 1920 metais atsiradusiam naujam gyvenimo būdui ir stiliui, vadinamam flappers. Šį stilių mėgo nepriklausomos, protestuojančios prieš konservatyvų visuomenės požiūrį jaunos moterys, dėvinčios „trumpus“ sijonus, mėgstančios „bobo“ stiliaus šukuosenas, klausančios džiazą. Jos dažėsi, gėrė, rūkė, mėgavosi sekso malonumais, vairavo automobilius ir nesigėdijo rodyti kuo daugiau apnuoginto kūno. Kartą Coco Chanel, grįžusi iš kelionės laivu Viduržemio jūra, mados kritikus nustebino savo įdegusia oda. Iki tol tik blogu žodžiu minima rusavo atspalvio oda dėka dizainerės tapo mados klyksmu.
Populiariausi kvepalai pasaulyje
Ar žinojote, kad populiariausi kvepalai pasaulyje „Chanel N°5“ gimė „Ritz“ viešbutyje, kuriame Coco leido naktis. Būtent po šių kvepalų sukūrimo prancūzė tapo milijoniere. 1921-aisiais „Chanel N°5“ kvepalus sukūrė, Coco Chanel paprašius, Ernestas Beaux. Jis naująjį kvapą apibūdino kaip „moters kvepalus su moters kvapu“. Tiesa, „Chanel N°5“ buvo pirmieji sintetiniai kvepalai, pavadinti dizainerio vardu (dėl to ir dėl žavaus art deco stiliaus buteliuko kvepalai papuolė į Niujorko Moderniojo meno muziejų). Coco apie „Chanel N°5“ kvepalus yra pasakiusi: „Šie kvepalai nėra tiesiog kvapūs ar tiesiog įpakuoti į gražią dėžutę.Tai mano kraujas, prakaitas ir milijonai sudužusių svajonių.“
Suknėlė, sukėlusi sąmyšį
Pasirodo, Coco Chanel sukurta juoda trumputė ir kukli suknelė sukėlė nemaži diskusijų, kalbų, pasipiktinimų visuomenėje. Ji šokiravo daugelį žmonių dėl visiškai kitokio silueto, be to, suknelė nebuvo sujuosiama diržu, ja buvo galima pasipuošti ir dieną, ir vakare. Coco Chanel sukurta suknelė itin greitai tapo mados sensacija. Beje, pirmąkart ji buvo pristatyta trečiajame „Playboy“ žurnalo numeryje. Šis įvykis sukėlė labai daug ginčių, nesutarimų tarp Coco Chanel bičiulių, pažįstamų. Tačiau kai garsioji aktorė Odrey Hepburn pasirodė su šiuo apdaru kino juostoje „Pusryčiai pas Tifanį“, trumpa juoda suknelė tapo klasika... visame pasaulyje.
Meilė nacių šnipui
1939 metais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Coco Chanel nusprendė uždaryti visas savo parduotuves, nes, pasak garsiosios prancūzės, karas – ne mados laikas. Per karą ji vėl gyveno „Ritz“ viešbutyje. Šis viešbutis daugiau nei 30 metų buvo Coco namais. Ji iš jo nekėlė kojos netgi tuomet, kai vokiečiai buvo okupavę Paryžių. Beje, tada Coco Chanel įsimylėjo vokiečių pareigūną, šnipą Hansą Guntherį von Dincklage’ą, kuris pasirūpino, jog mylima moteris galėtų mėgautis „Ritz“ viešbučio prabanga net okupacijos metais. Dėl to aukštosios mados kūrėja sulaukė labai daug užgauliojimų, kritikos.
1945 metais Coco Chanel persikraustė į Šveicariją, o po devynerių metų sugrįžo į gimtąjį Paryžių ir į mados pasaulį. Jos naujoji kolekcija nesusilaukė didelių paryžiečių liaupsių dėl nacionalistinių jausmų užgavimo, dizainerės pasisakymų antisemitėmis, biseksualiomis temomis, tačiau amerikiečiai kaip išprotėję pirko Coco Chanel sukurtus drabužius.
Apranga – dar ne viskas
Ši viena pirmųjų prancūzų mados revoliucionierių, savo karjerą pradėjusių 1910 metais, žinoma ne tik dėl savo garsios frazės: „Moteris gali būti per daug apsirengusi, bet ji niekada nebus per daug stilinga. Stilius gimsta ne iš drabužių, stilius gimsta iš požiūrio.“ Nepaprastai stipri, reikli sau ir kitiems, bet moteriška Coco Chanel įkūrė mados imperiją, klestinčią iki šių dienų ir kuriančią drabužius, aksesuarus, kvepalus bei parfumeriją. Ši prancūzų kilmės moteris viena iš pirmųjų išdrįso sujungti moterišką ir vyrišką madą, bet sugebėjo išsaugoti eleganciją ir lyties pabrėžtinumą. Vienas svarbiausių šios berniukiško sudėjimo, tačiau visada originaliai atrodančios mados karalienės „arkliukų“ buvo į moters aprangą įpinta bižuterija bei juvelyriniai dirbiniai: apyrankės, masyvūs karoliai, pakabučiai... „Chanel“ mados namuose gimė juoda didelė rankinė su paauksuotomis rankenomis ir kasdien nešiojami perlų vėriniai ir t. t. Tačiau daug dėmesio skyrusi prabangai dizainerė visuomet akcentavo asmenybės grožį.
Coco sunki vaikystė
Garsi, turtinga, įtakinga ir nuolatos apkalbų centre buvusi Coco Chanel begal saugojo savo asmeninį gyvenimą.Gal tam įtakos turėjo sunki aukštosios mados kūrėjos vaikystė? Būdama šešerių, Coco liko našlaite. Tėvas dukros atsisakė ir paliko ją pas dvi senamades tetas, šventai tikėjusias, kad gera mergaitė turi būti labai drausminga, mandagi, mokėti gražiai siūti ir tiesiai sėdėti. Mažoji Coco demonstravo puikius siuvimo įgūdžius. Beje, jai be galo patiko jodinėti. Šis pomėgis suformavo raumeningą Coco Chanel berniukišką figūrą. Saulei patekėjus, ji dažnai jodinėdavo ant arklių, tad artimi draugai gabiąją bičiulę pravardžiuodavo Cocorico. Vėliau ši pravardė buvo sutrumpinta – taip iš Cocorico gimė Coco.
Elito pažiba
Vos šešiolikos Coco Chanel atvyko į Paryžių. Šiame mieste ji, padedant turtingam pareigūnui E. Balsanui, tapo garsia ir pasiturinčia panele. Kiek vėliau būsimoji pranzūcų mados pažiba atidarė skrybėlių ir jų papuošimų boutique.1914-aisiais Coco Paryžiuje atvėrė dar vienos savo parduotuvės duris. Paskui kūrybingos moters kelyje pasipainiojo Arthuras Capelis – didžioji Coco gyvenimo meilė.
Įdomu, jog kadaise Coco Chanel gyveno slaptą gyvenimą: mažai kas žinojo apie jos nenusisekusią naktinio klubo dainininkės karjerą ar ryšį su nacių režimu. Tačiau visuomenė visą laiką žinodavo, kas lankydavosi prancūzų dizainerės namuose, kurie šiandien yra Prancūzijos istorinis paveldas. Coco Chanel bičiuliai buvo šios garsenybės: Igoris Stravinsky, Pablas Picasso, Jeanas Cocteau, Jose Maria Sertas, Winstonas Churchillis, Grandas Duke’as, Raymondas Radiguetas, Jeanas Renoiras ir t. t. Beje, neįkainojama yra dizainerės sukaupta biblioteka ir fonoteka: ją moteris surinko iš savo draugų rašytojų ar muzikantų su jų užrašytomis dedikacijomis. Tiesa, Coco Chanel vos neištekėjo už vieno turtingiausių Europos vyrų – Vestminsterio hercogo. Neįvykusias jungtuves dizainerė pakomentavo taip: „Jau buvo keletą Vestminsterio hercogienių, o štai Coco Chanel – tik viena tokia.“
Raktas į sėkmę
„Chanel“ prekinis ženklas puošė visus sukurtus dizainerės gaminius. Beje, šį ženklą sugalvojo ne Coco, o Chateau de Cremat savininkas.
Garsioji prancūzė buvo feministinių idėjų šalininkė, ji pritarė ir palaikė nepriklausomas, netgi laisvamaniškas moteris. Beje, Coco Chanel buvo viena iš jų. Dienas drabužių modeliuotoja leido Paryžiaus Cambon gatvės 31-ajame name, o naktis – „Ritz“ viešbutyje. Ji visuomet buvo laisva ir, kaip dauguma garsių asmenybių, vieniša moteris. Coco Chanel kuriama mada turėjo didelės įtakos 1920 metais atsiradusiam naujam gyvenimo būdui ir stiliui, vadinamam flappers. Šį stilių mėgo nepriklausomos, protestuojančios prieš konservatyvų visuomenės požiūrį jaunos moterys, dėvinčios „trumpus“ sijonus, mėgstančios „bobo“ stiliaus šukuosenas, klausančios džiazą. Jos dažėsi, gėrė, rūkė, mėgavosi sekso malonumais, vairavo automobilius ir nesigėdijo rodyti kuo daugiau apnuoginto kūno. Kartą Coco Chanel, grįžusi iš kelionės laivu Viduržemio jūra, mados kritikus nustebino savo įdegusia oda. Iki tol tik blogu žodžiu minima rusavo atspalvio oda dėka dizainerės tapo mados klyksmu.
Populiariausi kvepalai pasaulyje
Ar žinojote, kad populiariausi kvepalai pasaulyje „Chanel N°5“ gimė „Ritz“ viešbutyje, kuriame Coco leido naktis. Būtent po šių kvepalų sukūrimo prancūzė tapo milijoniere. 1921-aisiais „Chanel N°5“ kvepalus sukūrė, Coco Chanel paprašius, Ernestas Beaux. Jis naująjį kvapą apibūdino kaip „moters kvepalus su moters kvapu“. Tiesa, „Chanel N°5“ buvo pirmieji sintetiniai kvepalai, pavadinti dizainerio vardu (dėl to ir dėl žavaus art deco stiliaus buteliuko kvepalai papuolė į Niujorko Moderniojo meno muziejų). Coco apie „Chanel N°5“ kvepalus yra pasakiusi: „Šie kvepalai nėra tiesiog kvapūs ar tiesiog įpakuoti į gražią dėžutę.Tai mano kraujas, prakaitas ir milijonai sudužusių svajonių.“
Suknėlė, sukėlusi sąmyšį
Pasirodo, Coco Chanel sukurta juoda trumputė ir kukli suknelė sukėlė nemaži diskusijų, kalbų, pasipiktinimų visuomenėje. Ji šokiravo daugelį žmonių dėl visiškai kitokio silueto, be to, suknelė nebuvo sujuosiama diržu, ja buvo galima pasipuošti ir dieną, ir vakare. Coco Chanel sukurta suknelė itin greitai tapo mados sensacija. Beje, pirmąkart ji buvo pristatyta trečiajame „Playboy“ žurnalo numeryje. Šis įvykis sukėlė labai daug ginčių, nesutarimų tarp Coco Chanel bičiulių, pažįstamų. Tačiau kai garsioji aktorė Odrey Hepburn pasirodė su šiuo apdaru kino juostoje „Pusryčiai pas Tifanį“, trumpa juoda suknelė tapo klasika... visame pasaulyje.
Meilė nacių šnipui
1939 metais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Coco Chanel nusprendė uždaryti visas savo parduotuves, nes, pasak garsiosios prancūzės, karas – ne mados laikas. Per karą ji vėl gyveno „Ritz“ viešbutyje. Šis viešbutis daugiau nei 30 metų buvo Coco namais. Ji iš jo nekėlė kojos netgi tuomet, kai vokiečiai buvo okupavę Paryžių. Beje, tada Coco Chanel įsimylėjo vokiečių pareigūną, šnipą Hansą Guntherį von Dincklage’ą, kuris pasirūpino, jog mylima moteris galėtų mėgautis „Ritz“ viešbučio prabanga net okupacijos metais. Dėl to aukštosios mados kūrėja sulaukė labai daug užgauliojimų, kritikos.
1945 metais Coco Chanel persikraustė į Šveicariją, o po devynerių metų sugrįžo į gimtąjį Paryžių ir į mados pasaulį. Jos naujoji kolekcija nesusilaukė didelių paryžiečių liaupsių dėl nacionalistinių jausmų užgavimo, dizainerės pasisakymų antisemitėmis, biseksualiomis temomis, tačiau amerikiečiai kaip išprotėję pirko Coco Chanel sukurtus drabužius.
