Marius Veselis. Žinau, kad išvažiuojame ilgam

„Nemėgstu kalbėti apie ateitį, kol dar niekas neprasidėjo“, – prisipažįsta „MTV Networks Baltic“ generalinis direktorius Marius Veselis. Bet artėjančių pokyčių nebepaslėpsi: liepos viduryje Marius su gyvenimo drauge Orinta Servaite išvažiuoja dirbti ir gyventi į Budapeštą, kur pradės eiti tarptautinio MTV strategijų vadovo pareigas. Kadaise jauniausiu žinių vedėju, netgi „žinių berniuku“ vadintas Marius prieš ketvertą metų atsisakė televizijos laidų vedėjo darbo dėl svajonės – sukurti MTV kanalą Lietuvoje. Daugumos nuostabai, ne tik sukūrė, bet ir tapo atsakingas už televizijos kanalus „MTV Lithuania“, „MTV Latvia“ ir „MTV Estonia“. Dabar savo svajonę jis perduoda tęsti ir puoselėti kitiems, o pats traukia į dar gilesnius vandenis: nusprendė imtis tarptautinio MTV strategijų vadovo pareigų ir kurti Vidurio bei Rytų Europos šalyse esančių MTV kanalų verslo planus.

Pasiūlymas turėjo skambėti labai viliojamai, kad sutikote aukštyn kojom versti savo gyvenimą...
Pasiūlymas tikrai geras, todėl ir priėmiau. Visi sako, kad tai – kilimas karjeros laiptais. Tiesos yra. O man skamba kaip nauja motyvacija ir nepatirtas dalykas. Be to, šis pasiūlymas nebuvo netikėtas. Panašų jau buvau gavęs prieš pusę metų. Bet tokius svarbius sprendimus priimti nelengva. Bent jau mano situacijoje... kai yra šeima... Išvažiuoti – reiškia palikti vaikus. Tada pasiūlymo atsisakiau, o šįsyk nusprendžiau priimti. Jeigu nebūtų šeimos, klausimo, važiuoti ar ne, net nekiltų. Aš – kosmopolitas, neprisirišu prie vietos. Taigi nei miestas, nei namai manęs čia nelaiko.

Kažkodėl atrodo, jeigu jau kilti karjeros laiptais, tai Londone, Niujorke ar kitame didžiuliame mieste. Vengrija lyg ir nepanaši į svajonių šalį...
MTV yra visur. Darbų, užduočių ir reikalų irgi yra visur. Kol kas jie – Vengrijoje, vėliau greičiausiai bus ir Londone. Mano darbas nebus susijęs tik su Vengrija. MTV turi du centrus Vidurio ir Rytų Europoje: vienas – Varšuvoje, kitas – Budapešte. Jie kontroliuojami iš Londono, kuriam priskiriami dideli regionai, pradedant Artimaisiais Rytais ir Indija, baigiant Afrika. Tuo tarpu Londoną kontroliuoja Niujorkas. Korporacija – milžiniška. Aišku, kalbėtis būtų geriau, kai jau įsivažiuosiu, juk daug kas priklausys nuo mano pasirinkimo ir pirmųjų žingsnių. Kol kas viskas, ką turiu padaryti, – atlikti vieną svarbią komercinę užduotį. Ji susijusi su Vidurio Europos šalių MTV. Paprastai kalbant, važiuojam MTV uždirbti pinigų. Šie metai – sunkūs visoms šalims. Kita vertus, kiekviena krizė suteikia naujų galimybių. Jas ir gaudysim.

Kodėl iškeliaujate su Orinta? Ji lyg dekabristo žmona viską metusi važiuoja kartu į pasaulio kraštą...
Kai žmonėms gera kartu, jie nori būti kartu. Viskas paprasta. Mes tarėmės ir nusprendėme, kad abiem bus geriau, jei važiuosime drauge. Nesvarbu kur.

Ką jūsų draugė veiks Budapešte?
Dirbti jai nereikės. Bet labai nori, taigi ką nors sugalvosime. Bus matyti.

Kaip žinią, kad išvykstate, sutiko dukros – aštuonerių Gabrielė ir ketverių Patricija?
Jos labai norėtų važiuoti kartu... Bet susitarėme, kad pakentės truputėlį, kol tėtis įsikurs ir kol pažiūrės, kaip sekasi. Kol kas stengsiuosi į Lietuvą grįžti kuo dažniau. Tikiuosi, bent kartą per mėnesį pavyks. Aišku, čia lieka daugybė dalykų, kurių pasiilgsiu. Natūralu ilgėtis. Tėvų, sesės, draugų. Bet žinau, kad ryšius tikrai palaikysime, todėl verkti nėra ko.

Nusprendėte, kuriam laikui išvažiuojate?
Konkrečių terminų nėra. Turiu kelis didelius projektus. Dėl vieno metų pabaigoje greičiausiai teks keltis į Londoną. Ar tas mano darbas truks pusmetį, metus ar dešimt – bus matyti. Žinau, kad išvažiuojame ilgam.

„Ilgam“ gali reikšti ir visam laikui...
Gali būti... Bet šiais laikais pasaulis toks mažas, gali keliauti pirmyn atgal be didelio vargo, todėl šis išvažiavimas nereiškia, kad niekada nebegrįšiu į Lietuvą.

Viename interviu esate sakęs, kad ateities nesiejate su Lietuva, kad jau seniai jaučiatės pasaulio pilietis. Vadinasi, svajonės pildosi?
Aš iš tiesų visą laiką įsivaizdavau, kad gyvensiu kitoje šalyje. Neprisirišu prie vietos. Be to, pastaruoju metu daug keliavau. Supratau, kad tai – mano gyvenimo būdas. Labai gerai jaučiuosi daug keliaudamas ir taip gyvendamas. Kai kam normalu ir paprasta atrodo namus ar butus keisti Lietuvoje. O man lygiai taip pat nesudėtinga apsigyventi Budapešte, Niujorke ar Londone.

Bet juk lietuviai tokie prieraišūs: jiems svarbi gimtinė, nuosavi namai, dėl kurių net paskolomis apsikrauti nebaisu...
Ačiū Dievui, šių naštų neturiu. Gal su amžiumi ir man kils noras prisirišti prie vienos vietos. Greičiausiai kils. Bet dabar esu toks – turiu teisę būti laisvas. Nors ta laisvė – irgi sąlyginė. Myli ir gerbi žmones, kurie tau svarbūs ir kuriems pats esi svarbus, todėl net savo sprendimus daugiau ar mažiau kiekvieną kartą tenka derinti su jais.

Nuotaika – jau „lagamininė“?
Dar ne. Aš apskritai pratęs susidėti paskutinę minutę, labai greitai ir labai nedaug. Nemėgstu apsikrauti nereikalingais daiktais, ramia širdimi išmetu viską, ko nereikia.

Negi dabar, kai išsikraustote ilgam, užteks dviejų lagaminų?
Ne, lagaminų gal ir daugiau bus, bet pakuoti dar nepradėjome. Kol kas planuojame, kaip tai darysime, ką įsidėsime, ką paliksime...

Panašu, kad rudeniop jau galėsiu klausti, kokį Budapeštą pažinote, kaip sekasi susikalbėti...
Tikrai... Bet akivaizdu, kad lengva ten nebus.