Sunku patikėti, kad chuligano Saulėno iš provincijos kailyje – literatūrologijos magistras, išprusęs ir įdomus žmogus. Tai radijo laidų vedėjas ir M-1 programų direktorius Mindaugas Stasiulis.
Kaip gimė personažai, išgarsinę jus visoje Lietuvoje?
Už tai turėčiau būti dėkingas radijui, savo pomėgiui mėgdžioti išgirstus balsus ir garsus, norui, kad būtų linksmiau klausytis M-1. Manau, nematomus veikėjus išpopuliarinti kur kas sunkiau, mat viskas priklauso tik nuo to, kaip ir ką jis pasako. Mimika, gestai ar išvaizda neturi jokios reikšmės, nes niekas to nemato. Kai radijo personažus nusprendėme perkelti į televiziją, reikėjo gerokai pasukti galvą, kaip jie turėtų atrodyti.
Kodėl nusprendėte išbandyti jėgas radijuje?
Į radiją atėjau, nes žinau, kad galiu žongliruoti žodžiais. Ar kada nors bandėte žongliruoti trimis obuoliais? Ne taip ir lengva...
Ne tik vedate laidas, bet ir esate M-1 programų direktorius. Ar tai netrikdo jūsų kolegų?
Galbūt nuskambės keistai, tačiau iš pradžių tai trikdė mane patį. Nemėgstu prašyti kitų, kad padarytų vieną ar kitą darbą. Vadovas tam ir yra, kad pavaldiniai už jį dirbtų. Visgi man nepavyko įgyvendinti direktoriaus ir pavaldinio formulės – dirbame visi. Ir labai daug... Kita vertus, kūrybai atiduodu daug jėgų, nes tik dirbdamas eteryje supranti, kas yra radijas.
Ar gyvenime Mindaugas toks pat linksmas kaip ir jo herojus Saulėns?
Esu komunikabilus, mėgstu bendrauti ir nestokoju humoro jausmo. Tik vis galvoju, kodėl Saulėns populiaresnis už mane. Vis dėlto esu dėkingas jam už tai, kad duodamas interviu žurnalistams pasiūlo paskambinti ir man (juokiasi). Malonu, kai tavimi domisi, apie tave skaito, klausia nuomonės, žavisi...
Mūsų tautiečiai dažnai personažus tapatina su pačiu žmogumi. Yra manančiųjų, jog esate neišsilavinęs ir agresyvus. Neskaudu?
Kiekviename iš mūsų tūno velnias, juk nė vienas nesame be nuodėmės. Net nekalbu apie tai, ką paslapčia mąstome, tačiau niekada nedarome. Jau Adomas ir Ieva įrodė, kad ne veltui buvo išmesti iš rojaus. Vaidindamas nebijau būti blogiuku, svarbiausia realiame gyvenime žinoti savo vietą, tikslą, vertybes. Kaip ir visi mirtingieji būnu ir blogas, ir geras.
Jūsų herojai šiuo metu išgyvena tikrą „aukso amžių“. Ar nesuklydote pasirinkdamas lietuvių kalbos, o ne aktorystės studijas?
Baigęs lituanistiką, gali vaidinti, o baigęs vaidybą negali būti lituanistas. Pasirinkau pragmatiškesnį variantą ir tuo džiaugiuosi. Be to, aktorystės mokslai vaidybą paverčia pernelyg dramatiška ir perdėta. Tokie aktoriai puikiai atrodo teatre, bet filmuose ar serialuose jie vaidina klaikiai. Aš nepretenduoju tapti teatro aktoriumi, tiesiog noriu kuo geriau suvaidinti linksmus personažus.
Baigėte lietuvių kalbos ir literatūros bakalaurą bei literatūrologijos magistrantūrą. Ne paslaptis, kad tokius mokslus dažniausiai kremta merginos. Vadinasi, studijų metais dėmesio jums tikrai netrūko...
Mūsų kurse buvo 120 merginų ir vos septyni vaikinai. Gyvenimas su merginomis mane išmokė tolerancijos. Išmokau gerbti kitų nuomones, dalytis viskuo, ką turiu geriausia, ir elgtis su moterimi kaip lygus su lygiu. O štai dėstytojai itin džiaugdavosi vyriška kompanija, mat mes į paskaitas užsukdavome kur kas rečiau nei merginos (šypsosi).
O studijų laikais nesielgdavote kaip jūsų personažas Saulėns?
Bendrabutyje aš buvau žinomas artistas. Pirmuosiuose kursuose „barako“ gyventojai galėjo stebėti vandens ir pūkų šou, klausytis gyvo garso koncertų (juokiasi). Tiesa, kaimynai tuo ne itin buvo patenkinti, nes visus pasilinksminimus rengdavome apie ketvirtą valandą nakties.
Radijuje išpopuliarėję laidų vedėjai ilgai neužsibūna. Daugelis patraukia į televiziją. Jūsų nevilioja tokia galimybė?
Kam priklausyti vienai televizijai ar vienai laidai, jei gali būti visose. Per pastaruosius pusantrų metų teko dalyvauti daugybėje laidų ir ne kaip svečiui, o kaip dalyviui. Aš esu stabilus ir lojalus – radijas šiandien yra didžiausia mano meilė.
Teko skaityti, jog ragavote ir pedagogo duonos. Kodėl pasitraukėte?
Apsisprendžiau vos gavęs atlyginimą. Dar prieš pradėdamas dirbti pedagogu žinojau, jog tai prestižinis darbas, tačiau jis man buvo prie širdies. Visgi skaičiai algalapyje man atrodė kaip pasityčiojimas. Sutikite, keturi šimtai litų yra puikus orumo išbandymas.
Jūs visada spinduliuojate energija ir gera nuotaika. Gal žinote, kaip atsikratyti nerimo?
Mūsų kūrybinė komanda radijuje atlieka misiją „Gyvenkime linksmiau“, tad neturiu būti niūrus ir melancholiškas. Nors ir gyvenime retai kada būnu slogios nuotaikos. Matyt, tas linksmumas paveldėtas iš tėčio, jis turi puikų humoro jausmą. Jeigu būčiau toks populiarus kaip Radži, galbūt ir mano tėvelį parodytų per televiziją (šypsosi). Vis dėlto geros nuotaikos recepto, matyt, nėra. Kiekvienas liūdi ir linksminasi tada, kai tam ateina laikas.
Radijuje praleidžiate daug laiko. O ką veikiate laisvalaikiu?
Laukiu, kol atšils orai. Tada galėsiu sėsti ant dviračio, pasileisti per laukus, ir tiek jūs mane tematysite (juokiasi). Aš nuolat svajoju apie poilsį gamtoje, baidares, palapines, sušlapusius drabužius... Nemėgstu triukšmingų vakarėlių, dažniau renkuosi pasyvų poilsį. Kita vertus, laiko turiu per mažai, kad jo liktų didesnėms pramogoms. Beje, nuo pirmadienio planuoju lankyti sporto klubą.
Jūs nestokojate kūrybinių minčių. Tiesa, kad žavitės poezija, proza?
Vis rečiau, bet domiuosi. Knygos padeda pailsėti nuo kasdienybės, kartais užtenka ir pavartyti. Malonu jausti, kaip verčiami knygos lapai lyg vėduoklė atvėsina nuo kasdienybės išrasojusią kaktą.
Gal turite tokių talentų, kurie nustebintų skaitytojus?
Moku vairuoti traktorių ir net turiu traktorininko pažymėjimą.
Jūs neieškote žodžio kišenėje, tikriausiai visada labai lengvai bendraujate su merginomis...
Dažnai bendraujant su merginomis kišenėje reikia ieškoti ne žodžių, o pinigų (šypsosi). Aš tikrai nesu mergišius ir niekada nesinaudojau moterimis. Negalėčiau lankstyti rankų pirštų ir vardyti, kiek jų turėjau, nes to paprasčiausiai nebuvo.
Dažnai įsimylite?
Labai retai, bet ilgam. Esu pastovus.
Daugiau nei metus draugaujate su mergina. Kaip jums pavyko užkariauti mylimosios širdį?
Kai pasakai, kad pavyko užkariauti širdį, tada nustoji stengtis. O jei stengiesi, vadinasi, myli. Meilė neturi virsti idile, tai gyvas ir nepastovus procesas. Tik tada gali pajusti visą jos galią. Aš neslepiu savo jausmų ir manau, kad nereikia laikyti viduje to, kas pamalonina ir kitą.
Skaitytojams tikriausiai labai smalsu sužinoti, kas dedasi jūsų asmeniniame gyvenime...
Mano asmeniniame gyvenime dedasi keisčiausi dalykai: kiekvieną rytą, snausdamas lyg lunatikas, kažkur išeinu, vakarop, o kartais net vidurnaktį, grįžtu... Tada pro lango kamputį nužvelgiu kaimynų gyvenimus ir pagalvoju: Dieve Dieve, visi mes dirbam tam, kad išmokėtume palūkanas bankams, o kada mums bus išmokėta... Ne pinigais, žinoma...
Sakoma, vyras turi pastatyti namą, pasodinti medį ir užauginti vaiką. Ką jūs apie tai manote?
Pastatyčiau namą ir pasodinčiau medį, bet baisiai brangūs tie sklypai (juokiasi). Ši filosofija pernelyg materialistinė. Yra dalykų, kurie nieko nekainuoja, o pasitenkinimo suteikia kur kas daugiau. Maloniausia stengtis dėl mylimų žmonių.
Neseniai įsikūrėte naujuose namuose. Galbūt netrukus žadate vesti?
Taip. Netrukus ketinu vesti. Tai bus M-1 laida „Radioekranas“. Darbo dienomis ją visada vedu ir labai tuo džiaugiuosi (šypsosi). O gyvenime iš tiesų noriu turėti žmoną ir vaikų. Vaikai atneša didžiulę laimę, tačiau ir jiems turi ateiti savas laikas.
Kokie ateities planai sukasi jūsų mintyse?
Noriu, kad neapleistų kūrybiškumas. Tai brangiausias mano saviraiškos kriterijus.
Tiesa, kad ketinate išbandyti ir Seimo nario kėdę?
Visiška tiesa. Jei jau įkūniju automagnetolų vagišių Saulėną, būtų įdomu pabūti ir stambaus vagies kailyje (juokiasi). Žmonėms reikia paprastumo, nuoširdumo. Jei tapčiau Seimo nariu, nebijočiau būti savimi, nevaidinčiau pono, rūpimą įstatymą pateikčiau suprantama kalba. Norėčiau pabandyti pelnyti žmonių simpatijas ir pasitikėjimą.
Kaip gimė personažai, išgarsinę jus visoje Lietuvoje?
Už tai turėčiau būti dėkingas radijui, savo pomėgiui mėgdžioti išgirstus balsus ir garsus, norui, kad būtų linksmiau klausytis M-1. Manau, nematomus veikėjus išpopuliarinti kur kas sunkiau, mat viskas priklauso tik nuo to, kaip ir ką jis pasako. Mimika, gestai ar išvaizda neturi jokios reikšmės, nes niekas to nemato. Kai radijo personažus nusprendėme perkelti į televiziją, reikėjo gerokai pasukti galvą, kaip jie turėtų atrodyti.
Kodėl nusprendėte išbandyti jėgas radijuje?
Į radiją atėjau, nes žinau, kad galiu žongliruoti žodžiais. Ar kada nors bandėte žongliruoti trimis obuoliais? Ne taip ir lengva...
Ne tik vedate laidas, bet ir esate M-1 programų direktorius. Ar tai netrikdo jūsų kolegų?
Galbūt nuskambės keistai, tačiau iš pradžių tai trikdė mane patį. Nemėgstu prašyti kitų, kad padarytų vieną ar kitą darbą. Vadovas tam ir yra, kad pavaldiniai už jį dirbtų. Visgi man nepavyko įgyvendinti direktoriaus ir pavaldinio formulės – dirbame visi. Ir labai daug... Kita vertus, kūrybai atiduodu daug jėgų, nes tik dirbdamas eteryje supranti, kas yra radijas.
Ar gyvenime Mindaugas toks pat linksmas kaip ir jo herojus Saulėns?
Esu komunikabilus, mėgstu bendrauti ir nestokoju humoro jausmo. Tik vis galvoju, kodėl Saulėns populiaresnis už mane. Vis dėlto esu dėkingas jam už tai, kad duodamas interviu žurnalistams pasiūlo paskambinti ir man (juokiasi). Malonu, kai tavimi domisi, apie tave skaito, klausia nuomonės, žavisi...
Mūsų tautiečiai dažnai personažus tapatina su pačiu žmogumi. Yra manančiųjų, jog esate neišsilavinęs ir agresyvus. Neskaudu?
Kiekviename iš mūsų tūno velnias, juk nė vienas nesame be nuodėmės. Net nekalbu apie tai, ką paslapčia mąstome, tačiau niekada nedarome. Jau Adomas ir Ieva įrodė, kad ne veltui buvo išmesti iš rojaus. Vaidindamas nebijau būti blogiuku, svarbiausia realiame gyvenime žinoti savo vietą, tikslą, vertybes. Kaip ir visi mirtingieji būnu ir blogas, ir geras.
Jūsų herojai šiuo metu išgyvena tikrą „aukso amžių“. Ar nesuklydote pasirinkdamas lietuvių kalbos, o ne aktorystės studijas?
Baigęs lituanistiką, gali vaidinti, o baigęs vaidybą negali būti lituanistas. Pasirinkau pragmatiškesnį variantą ir tuo džiaugiuosi. Be to, aktorystės mokslai vaidybą paverčia pernelyg dramatiška ir perdėta. Tokie aktoriai puikiai atrodo teatre, bet filmuose ar serialuose jie vaidina klaikiai. Aš nepretenduoju tapti teatro aktoriumi, tiesiog noriu kuo geriau suvaidinti linksmus personažus.
Baigėte lietuvių kalbos ir literatūros bakalaurą bei literatūrologijos magistrantūrą. Ne paslaptis, kad tokius mokslus dažniausiai kremta merginos. Vadinasi, studijų metais dėmesio jums tikrai netrūko...
Mūsų kurse buvo 120 merginų ir vos septyni vaikinai. Gyvenimas su merginomis mane išmokė tolerancijos. Išmokau gerbti kitų nuomones, dalytis viskuo, ką turiu geriausia, ir elgtis su moterimi kaip lygus su lygiu. O štai dėstytojai itin džiaugdavosi vyriška kompanija, mat mes į paskaitas užsukdavome kur kas rečiau nei merginos (šypsosi).
O studijų laikais nesielgdavote kaip jūsų personažas Saulėns?
Bendrabutyje aš buvau žinomas artistas. Pirmuosiuose kursuose „barako“ gyventojai galėjo stebėti vandens ir pūkų šou, klausytis gyvo garso koncertų (juokiasi). Tiesa, kaimynai tuo ne itin buvo patenkinti, nes visus pasilinksminimus rengdavome apie ketvirtą valandą nakties.
Radijuje išpopuliarėję laidų vedėjai ilgai neužsibūna. Daugelis patraukia į televiziją. Jūsų nevilioja tokia galimybė?
Kam priklausyti vienai televizijai ar vienai laidai, jei gali būti visose. Per pastaruosius pusantrų metų teko dalyvauti daugybėje laidų ir ne kaip svečiui, o kaip dalyviui. Aš esu stabilus ir lojalus – radijas šiandien yra didžiausia mano meilė.
Teko skaityti, jog ragavote ir pedagogo duonos. Kodėl pasitraukėte?
Apsisprendžiau vos gavęs atlyginimą. Dar prieš pradėdamas dirbti pedagogu žinojau, jog tai prestižinis darbas, tačiau jis man buvo prie širdies. Visgi skaičiai algalapyje man atrodė kaip pasityčiojimas. Sutikite, keturi šimtai litų yra puikus orumo išbandymas.
Jūs visada spinduliuojate energija ir gera nuotaika. Gal žinote, kaip atsikratyti nerimo?
Mūsų kūrybinė komanda radijuje atlieka misiją „Gyvenkime linksmiau“, tad neturiu būti niūrus ir melancholiškas. Nors ir gyvenime retai kada būnu slogios nuotaikos. Matyt, tas linksmumas paveldėtas iš tėčio, jis turi puikų humoro jausmą. Jeigu būčiau toks populiarus kaip Radži, galbūt ir mano tėvelį parodytų per televiziją (šypsosi). Vis dėlto geros nuotaikos recepto, matyt, nėra. Kiekvienas liūdi ir linksminasi tada, kai tam ateina laikas.
Radijuje praleidžiate daug laiko. O ką veikiate laisvalaikiu?
Laukiu, kol atšils orai. Tada galėsiu sėsti ant dviračio, pasileisti per laukus, ir tiek jūs mane tematysite (juokiasi). Aš nuolat svajoju apie poilsį gamtoje, baidares, palapines, sušlapusius drabužius... Nemėgstu triukšmingų vakarėlių, dažniau renkuosi pasyvų poilsį. Kita vertus, laiko turiu per mažai, kad jo liktų didesnėms pramogoms. Beje, nuo pirmadienio planuoju lankyti sporto klubą.
Jūs nestokojate kūrybinių minčių. Tiesa, kad žavitės poezija, proza?
Vis rečiau, bet domiuosi. Knygos padeda pailsėti nuo kasdienybės, kartais užtenka ir pavartyti. Malonu jausti, kaip verčiami knygos lapai lyg vėduoklė atvėsina nuo kasdienybės išrasojusią kaktą.
Gal turite tokių talentų, kurie nustebintų skaitytojus?
Moku vairuoti traktorių ir net turiu traktorininko pažymėjimą.
Jūs neieškote žodžio kišenėje, tikriausiai visada labai lengvai bendraujate su merginomis...
Dažnai bendraujant su merginomis kišenėje reikia ieškoti ne žodžių, o pinigų (šypsosi). Aš tikrai nesu mergišius ir niekada nesinaudojau moterimis. Negalėčiau lankstyti rankų pirštų ir vardyti, kiek jų turėjau, nes to paprasčiausiai nebuvo.
Dažnai įsimylite?
Labai retai, bet ilgam. Esu pastovus.
Daugiau nei metus draugaujate su mergina. Kaip jums pavyko užkariauti mylimosios širdį?
Kai pasakai, kad pavyko užkariauti širdį, tada nustoji stengtis. O jei stengiesi, vadinasi, myli. Meilė neturi virsti idile, tai gyvas ir nepastovus procesas. Tik tada gali pajusti visą jos galią. Aš neslepiu savo jausmų ir manau, kad nereikia laikyti viduje to, kas pamalonina ir kitą.
Skaitytojams tikriausiai labai smalsu sužinoti, kas dedasi jūsų asmeniniame gyvenime...
Mano asmeniniame gyvenime dedasi keisčiausi dalykai: kiekvieną rytą, snausdamas lyg lunatikas, kažkur išeinu, vakarop, o kartais net vidurnaktį, grįžtu... Tada pro lango kamputį nužvelgiu kaimynų gyvenimus ir pagalvoju: Dieve Dieve, visi mes dirbam tam, kad išmokėtume palūkanas bankams, o kada mums bus išmokėta... Ne pinigais, žinoma...
Sakoma, vyras turi pastatyti namą, pasodinti medį ir užauginti vaiką. Ką jūs apie tai manote?
Pastatyčiau namą ir pasodinčiau medį, bet baisiai brangūs tie sklypai (juokiasi). Ši filosofija pernelyg materialistinė. Yra dalykų, kurie nieko nekainuoja, o pasitenkinimo suteikia kur kas daugiau. Maloniausia stengtis dėl mylimų žmonių.
Neseniai įsikūrėte naujuose namuose. Galbūt netrukus žadate vesti?
Taip. Netrukus ketinu vesti. Tai bus M-1 laida „Radioekranas“. Darbo dienomis ją visada vedu ir labai tuo džiaugiuosi (šypsosi). O gyvenime iš tiesų noriu turėti žmoną ir vaikų. Vaikai atneša didžiulę laimę, tačiau ir jiems turi ateiti savas laikas.
Kokie ateities planai sukasi jūsų mintyse?
Noriu, kad neapleistų kūrybiškumas. Tai brangiausias mano saviraiškos kriterijus.
Tiesa, kad ketinate išbandyti ir Seimo nario kėdę?
Visiška tiesa. Jei jau įkūniju automagnetolų vagišių Saulėną, būtų įdomu pabūti ir stambaus vagies kailyje (juokiasi). Žmonėms reikia paprastumo, nuoširdumo. Jei tapčiau Seimo nariu, nebijočiau būti savimi, nevaidinčiau pono, rūpimą įstatymą pateikčiau suprantama kalba. Norėčiau pabandyti pelnyti žmonių simpatijas ir pasitikėjimą.
