Lietuvos šlagerių princu tituluotas „Muzikos akademijos“ naujokas Imantas Slėnys (20) - kietas riešutėlis senbuviams. Muzikos konkursų Kinijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir Latvijoje laimėtojas ryžosi stoti į „Muzikos akademiją“ todėl, kad, kaip pats sako, šis šou - profesionaliausias kada nors matytas muzikinis projektas.
Ką šiuo metu veiki?
Išėjau į balkoną savo namuose Vilniuje, prisidegiau cigaretę ir ketinu duoti jums interviu.
Kodėl stoji į „Muzikos akademiją“?
Tai - profesionaliausias iš mano matytų šou jauniems atlikėjams. Tai puiki proga save pareklamuoti, išbandyti jėgas, įrodyti sau ir kitiems, kad esu šio to vertas.
Šeštadienį debiutavai šio šou scenoje. Ar esi patenkintas pirmuoju blynu?
Ne visiškai. Galėjau pasirodyti dar geriau, yra kur tobulėti. Prieš lipdamas į sceną jaudinausi. Jaudulys atsirado dėl to, kad visą dieną laukiau pasirodymo. Žinote, aplink tvyro įtampa, laksto prodiuseriai, kiti dalyviai nervinasi, tad nenuostabu, kad nerimas persiduoda. Be to, tiesioginis eteris.
Projektas įpusėjo, žiūrovai turi savo numylėtinius. Ar nebijai likti šešėlyje?
Ne, nebijau. Vienintelis dalykas, ką man reikės daryti, kad atkreipčiau žiūrovų dėmesį, tai labai stengtis. Tikiu, kad atskleisiu save. Pamatysite.
Ar žiūrėjai „Muzikos akademijos“ laidas?
Esu matęs tik kelias, nes buvau išvykęs į Ispaniją, kur kasmet organizuoju tarptautinį vaikų meno ir muzikos festivalį. Mano favoritai „Muzikos akademijoje“ - Sasha Son, Baiba ir Ruslanas.
Kaip tau patinka griežtoji „Muzikos akademijos“ komisija?
Aš pats esu sėdėjęs komisijos nario kėdėje minėtame vaikų festivalyje Ispanijoje, todėl žinau, kaip sunku vertinti. Nemėgstu kritikuoti, nes labai sunku kažką pasmerkti, o kažką iškelti. Juk muzika - ne sportas. Tačiau pats kritiką dievinu. Esu kritikos vergas. Bet kokią kritiką, ir blogą, ir gerą priimu kaip pamoką.
Esi apkeliavęs daugybę pasaulio šalių, ten laimėjęs daug muzikos konkursų, organizuoji vaikų muzikos festivalį... Toks jaunas, o tiek pasiekimų!
Dainuoju nuo septynerių. Pirmąkart į tarptautinį konkursą Bulgarijoje išvykau būdamas 13 metų. Ir nuo tada prasidėjo... kvietimai, pasiūlymai. Tačiau yra šalių, kur dar norėčiau nukeliauti. Pavyzdžiui, Islandija. Ten muzikos lygis - labai aukštas. Žaviuosi dainininke Bjork.
Dar esu dainavęs Lietuvos radijo ir televizijos chore, šiuo metu studijuoju J. Tallat Kelpšos konservatorijoje, esu Nijolės Maceikaitės auklėtinis, taip pat mokausi pas grupės „Empti“ vokalistę Giedrę Kilčiauskienę.
Kaip jos reagavo į tavo sprendimą eiti į šį šou?
Palaikė ir net padėjo man apsispręsti dalyvauti čia.
Be kita ko, esi tituluotas Lietuvos šlagerių princu.
Šlagerių princo titulu didžiuojuosi. Lietuvoje žodį „šlageris“ žmonės suvokia ne taip, kaip reikėtų. Čia jis asocijuojasi su Ryčio Cicino muzika. Tačiau taip nėra. Juk šlageris - tai daina, kurią moka visi. Taigi, pavyzdžiui, žymiąją Bacho tokata ir fuga d-moll laikyčiau taip pat šlageriu.
Kokia muzika tau pačiam patinka?
Savo stiliaus dar ieškau. Iki šiol dainavau daugiau džiazą, bliuzą. Bet dabar pamačiau, kad egzistuoja daug įvairių kitų stilių. Esu funk, R&B šalininkas. Plečiu akiratį. O pasiklausyti iš lietuviškų grupių mėgstu „Empti“, „Saulės kliošo“, kažkada žavėjausi „InCulto“.
O Zvonkės neklausai?
Dėl tokių „dainininkų" kaip ji man gėda prieš visą Lietuvą.
