Prancūzijos sostinė: Paryžius.
Įkūrimo data: 250-247 m. pr. Kr.
Gyventojų skaičius: apie 2,3 mln.
Plotas: 86, 9 km².
Piniginis vienetas - euras.
Sakoma, kad Paryžius - niekur neskubančių romantikų miestas: ore sklando kažkokia ypatinga senovės dvasia, kuri traukia viso pasaulio įsimylėjėlius apsilankyti pirmą kartą, o tada grįžti vėl ir vėl. Šio miesto pradedi ilgėtis dar būdamas jame.
Paryžius - tai visas pasaulis
Šv. Romos imperatorius Karolis V sakė, kad „Paryžius - tai ne miestas, tai visas pasaulis". Neretai Prancūzijos sostinė apibūdinama kaip kvepalų, išpuoselėto skonio, mados, meno ir, žinoma, meilės miestas.
Paryžius, daugiau kaip prieš 2000 metų įsikūręs prie Senos upės, regis, niekad nemiega: visą parą turistai iš viso pasaulio grožisi ir lanko Paryžiaus katedrą, Luvro muziejų, Eliziejaus laukus, Triumfo arką, Eifelio bokštą, Mulen Ružo rajoną, legendomis apipintą Monmartrą ar jaukias kavinukes.
Paryžius vadinamas ne tik turistų Meka, bet ir laisvės miestu. Senos krantinė - puiki vieta pabėgioti. Daugybė paryžiečių rytą pradeda lengvu krosu ir mankšta. Paryžiuje - daugybė parkų ir skverų, kuriuose miestiečiai be jokių skrupulų sugulę ar susėdę užkandžiauja, skaito knygas ar bučiuojasi. Laisvės pojūtis Paryžiuje matyti net sankryžose - daugeliui nė motais, kad užsidegė raudonas šviesoforo signalas, jie pėdina toliau, bandydami išvengti susidūrimo su automobiliu. Solidžiai atrodantis kostiumuotas vyras ar vakarine suknele pasipuošusi dama, savo kelionės tikslą bandantys pasiekti motoroleriu, - įprastas vaizdas.
Ne paslaptis, kad Paryžius - ideali vieta piršlyboms. Prieš ketverius metus Holivudo žvaigždė Tomas Cruise'as (46) Eifelio bokšte pasipiršo savo draugei Katie Holmes (30). Prieš metus Paryžiuje grupės „The Kills" solistas Jamie Hince'as (40) pasipiršo savo draugei modeliui Kate Moss (35). Įsimylėjėlių mieste dainininkės Katy Perry (24) rankos paprašė hiphopo atlikėjas Travisas McCoy (27).
Kavinėse - it silkės statinėje
Tokių didžiulių prekybos centrų, kokių yra Lietuvoje, Paryžiuje sunku rasti - tektų važiuoti toli už miesto. Tačiau pačiame Paryžiaus centre gausu jaukių kavinukių ir mažų krautuvėlių, kuriose galima pasigardžiuoti Prancūzijai būdingais skanėstais: vynu, įvairių rūšių sūriais, jūros gėrybėmis, karštais prancūziškais rageliais ar pyragaičiais su plikytu kremu. Negalite sakyti, kad buvote Paryžiuje, jei neragavote karštų kaštonų - pardavėjas juos greitai iškeps prieš jūsų akis, todėl dar šiltus kaštonus galėsite gliaudyti iš praskilusių kevalų prisėdę ant suolelio.
Pas mus, Lietuvoje, priimta, jog kavinėse staliukai vienas nuo kito stovėtų kuo atokiau, kad lankytojai vieni kitiems netrukdytų ir negirdėtų svetimų pokalbių. O meilės mieste viskas kitaip: kavinukėse žmonės kartais sėdi susispaudę it silkės statinėse, tačiau jie visada šypsosi, būna draugiškai nusiteikę. Tiesa, lauko terasoje kavinių lankytojai sėdi tarsi teatre, nes kėdės su staliukais atsuktos į gatvę, kad jie, gerdami kavą, galėtų apžiūrinėti praeivius.
Paryžius - vienas iš brangiausių Europos miestų. Nekilnojamasis turtas čia beprotiškai brangus. Paryžiaus centre esantys butai paprastai būna labai maži, neretai be virtuvės, mat paryžiečiai įpratę net kelis kartus per dieną valgyti kavinėse - taip jie taupo savo laiką, nors už pietus tenka pakloti ne mažiau nei 50 eurų.
Didžiausiu trijų dienų kelionės į Paryžių atradimu televizijos laidos „Tele bim-bam" sielai Neringai Čereškevičienei (42) tapo nuo Monmartro kalvos atsivėręs baltas miestas: „Niekada negalvojau, kad didmiestis gali būti toks baltas. Matyt, aš, paveikta to įspūdžio, ir nusipirkau baltą saldaininę su angeliuku. Kiekvieną vakarą mes su vyru nusipirkdavome brangoko rožinio vyno ir pasigardžiuodami išgerdavome jį su sūriu."
1652 laipteliai
Ne kartą teko girdėti posakį: „Važiuoju į Paryžių nusispjauti nuo Eifelio bokšto!" Taip kai kurie žmonės išreiškia tariamą abejingumą gražiajai Prancūzijos sostinei ir nuostabą, kodėl visi svajoja apie Paryžių. Nusispjauti nuo Paryžiaus simboliu vadinamo Eifelio bokšto - ne tokia jau paprasta užduotis, mat kad pasiektumei jo viršūnę, reikia įveikti net 1652 laiptelius. O norint į Eifelio viršų pakilti liftu, reikia mažiausiai porą valandų stovėti eilėje.
Bohemiška Paryžiaus dvasia nėra tik legenda. Garsiajame Monmartre skamba žavingos akordeono ir smuiko melodijos, o medžių paunksmėje darbuojasi paryžietiškomis beretėmis pasipuošę dailininkai.
Išskirtinių kelionių organizatorė Inga Bytautė (35) įsitikinusi, kad į kiekvieną šalį reikia nuvykti daugiau nei vieną kartą: „Kai antrą kartą nuvykau į Paryžių, ten sutikau bičiulį, kuris man parodė visiškai kitokį miestą. Tada supratau, kad vienaip miestas atrodo vaikštant turistų pramintais takais, o visai kitaip, kai tu pasuki į šalį. Vaikštinėdama pamačiau tikrą paryžietišką kasdienybę: šuniukus vedžiojančias močiutes, tėvelius, parke žaidžiančius su savo vaikais, jaukiose kavinukėse kavą geriančias išsipusčiusias poniutes."
Paryžius - antrieji mūsų namai
Verslininkė Inga Stumbrienė (25) Paryžių vadina savo antraisiais namais. „Visus gražiausius savo gyvenimo įvykius sieju su Paryžiumi: ten man pasipiršo vyras Aivaras, ten kopinėjome medų po vestuvių, šventėme tuoktuvių metines. Nuvažiuojame į Paryžių kiekvienais metais, tik dabar jau trise - su dukryte Estela", - sako Inga.
Apie meilės miestą ir jo grožį Inga galėtų kalbėti daug ir ilgai. Ji net negalėtų išskirti, kuo konkrečiai šis miestas jai toks ypatingas: savo grožiu, stiliumi, prabanga, bohemiška dvasia. „Be to, juk tai įsimylėjėlių miestas. Būtent Paryžiuje, prie Eifelio bokšto, man pasipiršo Aivaras", - šypsosi verslininkė.
Prieš vykdama į Paryžių, Inga pasirūpina, kad viešbutis, kuriame apsistos su šeima, būtų šalia Eifelio bokšto. „Visada aplankome Versalio rūmus: jie ypač elegantiški ir prabangūs, pasivaikščiojame nuostabiame parke. Būtinai apsilankome Eliziejaus laukuose - gražiausiame pasaulyje aveniu. Neslėpsiu, kad stengiuosi apsilankyti Paryžiaus drabužių parduotuvėse, jei vyras tuo metu sutinka pabūti su dukryte, kad ji nenuobodžiautų", - pasakoja Inga.
Inga prasitarė, kad viename Eliziejaus laukuose esančiame restoranėlyje ją su vyru visada pasitinka ir pasisveikina lietuviškai. „Ten visada skanaujame midijų, troškintų grietinėlės padaže. Šį patiekalą išmoko gaminti ir mano vyras", - sako Inga.
Paryžius - mano miestas
Verslininkas Kęstutis Verslovas (44) Prancūzijos sostinėje apsilanko bent kartą per metus: „Paryžius - mano miestas. Kiekvieną kartą ten apsilankęs aš atrandu kažką naujo: naują barą, įdomią parodą, kitomis gėlėmis apsodintą miesto skverą. Būtinai nusiperku kokių įdomesnių muzikos įrašų. Jei Paryžiaus restorane paragauju kažkokio ypač skanaus patiekalo, būtinai nueinu pas virtuvės šefą ir paprašau recepto. Mane labai žavi prancūzų tauta, jų kultūra. Tik galėtų jie nebūti tokie arogantiški."
Verslininkas kasmet apsilanko Paryžiaus aukštosios mados savaitėje. „Ten nuvažiavęs, ilsiuosi. Patirtos emocijos prilygsta penkių dienų poilsiui saulėtame kurorte, atitrūkstu nuo visų problemų ir man ten išties puikiai „prapučia" smegenis", - prisipažįsta Kęstutis.
Be vyro į Paryžių nevažiuosiu
Dizainerė ir žurnalistė Genutė Žalienė (27) Paryžiuje buvo tik kartą - prieš penkiolika metų. „Neliko jokių prisiminimų... Paryžius labai mane traukia, tačiau turiu vieną problemą - negaliu ten išsitempti savo vyro, o be jo važiuoti į meilės miestą... - sako Genutė. - Aišku, bandžiau organizuoti kelionę į Paryžių su draugėmis, tačiau žinote, kas įvyksta moterų kompanijoje: vienai pinigėlių pritrūksta, kitos vyras neišleidžia, trečia iš viso nebeatsiliepia į telefono skambučius."
Genutė pažįsta porą prancūzių, tačiau vien iš jų apie paryžietišką madą spręsti negalėtų. „Vis dėl to šiokį tokį supratimą turiu. Puikiai žinau, kad prancūzės be galo mėgsta juodą spalvą - apie ryškius drabužius negali būti jokios kalbos. Minimaliai makiažo ir papuošalų. Paryžiečių skonis subtilus, pažiūrėti tikrai gražu, tačiau pati taip rengtis negalėčiau", - sako Genutė.
Trumpai:
Eifelio bokštas - vienas iš Paryžiaus simbolių, pastatytas 1889-aisiais. Jį suprojektavo lenkų kilmės inžinierius Gustavas Aleksandras Eifelis. Iki 1931 m. tai buvo aukščiausias pasaulio statinys (301 metras). Ant bokšto išgraviruotos 72 prancūzų mokslininkų, inžinierių ir kitų žymių žmonių pavardės.
Luvro muziejus (Musee du Louvre) teisėtai vadinamas seniausiu ir turtingiausiu muziejumi pasaulyje. Ekspozicijose - daugiau kaip 500 metų karalių, vienuolynų ir privačių kolekcininkų sukauptos kolekcijos. Napoleonas praturtino muziejų archeologiniais radiniais ir meno dirbiniais, parsivežtais po pergalingų žygių.
Eliziejaus laukai (Champs-Elysees) - beveik dviejų kilometrų ilgio prospektas, jungiantis Triumfo arką ir Santarvės aikštę. Graikų ir romėnų mitologijoje Eliziejus - tai vieta, skirta palaimintoms sieloms. Šiandien šis prospektas yra viena gražiausių ir brangiausių gatvių pasaulyje.
Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris) buvo pastatyta per 182 metus vyskupo Moriso de Siuli iniciatyva. Vienu metu joje telpa 9 000 maldininkų. Katedros lobyne saugomi liturginiai indai, drabužiai, relikvijos (erškėčių vainikas, Šv. Kryžiaus dalelė, vinis). Katedrą kasmet aplanko apie 15 mln. žmonių.
50 metrų aukščio Triumfo arka (Arc de Triomphe) yra Šarlio de Golio aikštėje, kartais vadinamoje didžiausiu Europos žiedu, į kurį sueina 12 miesto prospektų, suteikdami aikštei žvaigždės formą. Arka pastatyta Napoleono garbei, tačiau jis jos taip ir neišvydo.
Mulen Ružas (iš prancūzų k. - „raudonasis malūnas") - Paryžiuje, Monmartre, esantis žymiausias Prancūzijos kabaretas, Vakarų Europos bohemos simbolis. 1889 m. kabaretą pastatė žinomas pramogų karalius Žozefas Oleras. Bulvaras įgijo prastą reputaciją Antrojo pasaulinio karo metais. Dėl nuolat besišlaistančių kūniškų malonumų išalkusių kareivių Mulen Ružas pramintas Kiaulių Skerstgatviu (Pig Alley).
Monmartras - aukščiausia Paryžiaus kalva, iškilusi 130 metrų virš Senos upės. Nuo jos visą Paryžių galima matyti kaip ant delno.
