Lietuvių medikai ir psichologai, išvykę teikti pagalbą Ukrainoje nukentėjusiems kovotojams, pasakoja, kad žmonės nusiteikę labai ryžtingai. Net sužeistieji kalba tik apie tai, kaip toliau kovos. Lietuvės psichologės Aina ir Aušra kasdien bendrauja su Maidano kovotojais. Jos mato, kad šiems žmonėms reikia psichologinės pagalbos. Daugelis jų nusiteikę kautis iki mirties ir net nebendrauja su savo šeimomis.
„Jie tris mėnesius nebekontaktuoja su savo šeimomis ir įvardija, kad šeimos turi gyventi be jų. Neva išėjau kariauti, žmona turi susirast kitą vyrą. Vaikai be manęs, aš ištrynęs jų telefonus, net jeigu man kiltų noras paskambint. Neturiu jiems trukdyti. Ir jie tarsi neturi man trukdyti. Buvo atvejis, kai būtent tą dieną, kai vyko šaudymai, skambina sūnus ir tas Maidano kovotojas sako, kad jis televizorių garsiai žiūri“, – apie kovotojų nuotaikas pasakoja psichologė Aina Adomaitytė. Ukrainiečiai nusiteikę ryžtingai, pasirengę net ir plikomis rankomis kovoti tiek, kiek reikės. Deja, jie nežino, kiek laiko gali trukti jų kova. Savo jausmus sužeistieji išlieja padėti atvykusiems lietuviams.
„Daugiausia tai yra pasiryžimas kovoti iki galo, bet problema yra ta, kad jie nežino, kada bus ta pabaiga ir kokia ji turi būti. Ta pabaiga, kai bus jų visi reikalavimai patenkinti. Vieni yra entuziastingi, kad mes jau laimėjom ir mums reikia laiko, kad su Simferopoliu būtų gerai. Tai jie yra optimistiški. Iš kitos pusės jie labai jaučia gėdą dėl savo šalies, kodėl mes gyvenom 20 metų ir nieko nedarėm“, – tokias emocijas ir mintis teko išklausyti psichologei Aušrai Trimonytei.
Maidano kovotojų istorijas pasakoja ir lietuvių, ir ukrainiečių medikai, patys maidaniečiai laidoje „Pagalbos skambutis“. Specialiai šiai laidai interviu davė ir Maidano medikė Olesia Žukovska, kurios nuotraukos su kiaurai kulkos pervert kaklu apskriejo visa pasaulį. Olesia stebuklingai išgyveno po to, kai pati socialiniame tinklapyje atsisveikino su pasauliu žodžiais „Aš mirštu“.
