Kovo 15 dieną Vilniaus miesto Rotušėje Lietuvos publikai buvo oficialiai pristatytas naujas Vytauto Kernagio albumas – „Neatrastas. Vytautas Kernagis“. Jame galima rasti dešimt iki šiol negirdėtų maestro atliekamų kūrinių, kurie 1991 m. buvo parašyti spektakliui „Geras žmogus iš Sezuano“. Vienas iš jų, pavadintas „Dūmelis danguje“, jau pasiekė Lietuvos radijo stotis.
Spektaklį „Geras žmogus iš Sezuano“ statė režisierė Aurelija Ragauskaitė Klaipėdos dramos teatre pagal to paties pavadinimo Bertolto Brechto alegorinę pjesę. Būtent jai kilo mintis pasikviesti V.Kernagį sukurti muziką spektaklio zongams. „Man lietuvių kompozitoriai atrodė tokie klasikiniai, neturintys to „smoko“, teatro publikos pojūčio. O Kernagis – kaip jis apie Nieką dainavo, apie Severiutę, kitas balades! Jis dainavo brechtiškai – neįsijausdamas. Be to, jis labai gerai jautė tekstą. Dėl to aš jį pasišaukiau. Paprasčiausiai telefonu paskambinau, pasakiau: „Vytautai, yra toks pasiūlymas, jeigu norėsi – priimsi“. Jis atsirado su dideliu džiaugsmu.“ – pasakojo režisierė. Prasidėjus trupės repeticijoms maestro atvykdavo į Klaipėdą, atveždavo po vieną kitą zongą, repeticijų kambary sėsdavo prie pianino ir sudainuodavo. Čia pat būdavo daromi įrašai, iš kurių aktoriai mokėsi dainuoti.
Spektaklio pagrindinio vaidmens atlikėja Regina Šaltenytė vėliau prisiminė, kad po daugelio metų teiravosi Vytauto Kernagio, kodėl jis pats niekur neatlieka tų zongų. Juk tai dešimt muzikinių gabalų, nežinoma jo muzika, kitokio žanro, kitos krypties, nors Kernagis yra Kernagis. Maestro tada jai atsakė: „Kad aš juos užmiršau“. Jis padainavo aktoriams ir užmiršo, natomis jis neužrašydavo savo dainų. Tad liko tik repeticijų įrašai, kuriuose jis dainuoja ir groja pianinu.
Praėjus 19-ai metų, Regina Šaltenytė perdavė išlikusias juostas su minėtaisiais įrašais V.Kernagio šeimos nariams. O šiemet vienas iš geriausių garso režisierių Lietuvoje – Artūras Pugačiauskas – juos sutvarkė ir restauravo, panaudodamas tiek iki šių dienų dar išlikusius juostinius magnetofonus, tiek pačias pažangiausias garso atkūrimo technologijas. Vėliau ilgametis Vytauto Kernagio bendražygis Andrius Kulikauskas visus zongus aranžavo – tokiu būdu prie maestro balso bei pianino įrašo prisidėjo įvairūs instrumentai ir jų partijos, todėl dabar visi kūriniai skamba faktiškai taip pat, lyg viskas būtų įrašyta profesionalioje garso įrašų studijoje.
Tai, ką galima išgirsti albume „Neatrastas. Vytautas Kernagis“, gali būti vienos iš paskutiniųjų dainų, kurias parašė Vytautas Kernagis.
Vytautas Kernagis, gimęs 1951 m. gegužės 19 d. Vilniuje, yra dainuojamos poezijos pradininkas Lietuvoje, lietuvių muzikos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas.
Atlikėjas, kurio dainas žino ar bent girdėjo kiekvienas lietuvis, sukūrė per 200 dainų pagal savo, Sigito Gedos, Dalios Saukaitytės, Antano Vienažindžio, Marcelijaus Martinaičio, Juozo Erlicko ir kt. žodžius. Dainavo grupėse Aisčiai (1966–1968 m.), Rupūs miltai (1970–1973 m.), Kabaretas „Tarp girnų“ (įkūrėjas, 1979–1983 m.), Dainos teatras (įkūrėjas, 1985–1991 m.). Vaidino filmuose „Kai aš mažas buvau“ (1968 m.), „Maža išpažintis“ (1971 m., Beno vaidmuo), „Atsiprašau“ (1982 m.), „Kažkas atsitiko (1986 m.).
Maestro balsą girdėjome Lietuvoje sukurtuose miuzikluose „Velnio nuotaka“ (1975 m., Girdvainio partija), „Ugnies medžioklė su varovais“ (1976 m., Rolando partija), „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“ (1978 m., Vieversėlio partija).
Šviesaus atminimo muzikos atlikėjas vedė televizijos žaidimą „Paskutinis šansas“ (LTV), pramoginę laidą „Muzikinis viešbutis“ (LTV), realybės šou „Džiunglės“ (TV3), žaidimą „Kas laimės milijoną?“ (TV3), muzikinę laidą „Žvaigždžių duetai“ (LNK), vedė ir režisavo realybės šou „Robinzonai“ (TV3).
Vytautas Kernagis buvo apdovanotas Antano Šabaniausko muzikine premija (1995 m.), „Bravo“ statulėle (2000 m.), jam įteiktas Gedimino 4 laipsnio ordinas (2002 m.), o praėjusiais metais paskirta Nacionalinės kultūros ir meno premija „Už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą“.
Albumą „Neatrastas. Vytautas Kernagis“, talkant įrašų kompanijai „Melodija“, išleido ne pelno siekianti organizacija „Vytauto Kernagio fondas“, veiklą pradėjusi 2008 metų balandžio 10 dieną. Šis fondas rūpinasi maestro atminimo išsaugojimu, kūrybos platinimu, taip pat pagalba onkologiniams ligoniams. Fondo įkūrėjai – šviesaus atminimo kūrėjo sūnus Vytautas, dukra Eglė ir žmona Dalia – rūpinasi visų iniciatyvų koordinavimu.
Spektaklį „Geras žmogus iš Sezuano“ statė režisierė Aurelija Ragauskaitė Klaipėdos dramos teatre pagal to paties pavadinimo Bertolto Brechto alegorinę pjesę. Būtent jai kilo mintis pasikviesti V.Kernagį sukurti muziką spektaklio zongams. „Man lietuvių kompozitoriai atrodė tokie klasikiniai, neturintys to „smoko“, teatro publikos pojūčio. O Kernagis – kaip jis apie Nieką dainavo, apie Severiutę, kitas balades! Jis dainavo brechtiškai – neįsijausdamas. Be to, jis labai gerai jautė tekstą. Dėl to aš jį pasišaukiau. Paprasčiausiai telefonu paskambinau, pasakiau: „Vytautai, yra toks pasiūlymas, jeigu norėsi – priimsi“. Jis atsirado su dideliu džiaugsmu.“ – pasakojo režisierė. Prasidėjus trupės repeticijoms maestro atvykdavo į Klaipėdą, atveždavo po vieną kitą zongą, repeticijų kambary sėsdavo prie pianino ir sudainuodavo. Čia pat būdavo daromi įrašai, iš kurių aktoriai mokėsi dainuoti.
Spektaklio pagrindinio vaidmens atlikėja Regina Šaltenytė vėliau prisiminė, kad po daugelio metų teiravosi Vytauto Kernagio, kodėl jis pats niekur neatlieka tų zongų. Juk tai dešimt muzikinių gabalų, nežinoma jo muzika, kitokio žanro, kitos krypties, nors Kernagis yra Kernagis. Maestro tada jai atsakė: „Kad aš juos užmiršau“. Jis padainavo aktoriams ir užmiršo, natomis jis neužrašydavo savo dainų. Tad liko tik repeticijų įrašai, kuriuose jis dainuoja ir groja pianinu.
Praėjus 19-ai metų, Regina Šaltenytė perdavė išlikusias juostas su minėtaisiais įrašais V.Kernagio šeimos nariams. O šiemet vienas iš geriausių garso režisierių Lietuvoje – Artūras Pugačiauskas – juos sutvarkė ir restauravo, panaudodamas tiek iki šių dienų dar išlikusius juostinius magnetofonus, tiek pačias pažangiausias garso atkūrimo technologijas. Vėliau ilgametis Vytauto Kernagio bendražygis Andrius Kulikauskas visus zongus aranžavo – tokiu būdu prie maestro balso bei pianino įrašo prisidėjo įvairūs instrumentai ir jų partijos, todėl dabar visi kūriniai skamba faktiškai taip pat, lyg viskas būtų įrašyta profesionalioje garso įrašų studijoje.
Tai, ką galima išgirsti albume „Neatrastas. Vytautas Kernagis“, gali būti vienos iš paskutiniųjų dainų, kurias parašė Vytautas Kernagis.
Vytautas Kernagis, gimęs 1951 m. gegužės 19 d. Vilniuje, yra dainuojamos poezijos pradininkas Lietuvoje, lietuvių muzikos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas.
Atlikėjas, kurio dainas žino ar bent girdėjo kiekvienas lietuvis, sukūrė per 200 dainų pagal savo, Sigito Gedos, Dalios Saukaitytės, Antano Vienažindžio, Marcelijaus Martinaičio, Juozo Erlicko ir kt. žodžius. Dainavo grupėse Aisčiai (1966–1968 m.), Rupūs miltai (1970–1973 m.), Kabaretas „Tarp girnų“ (įkūrėjas, 1979–1983 m.), Dainos teatras (įkūrėjas, 1985–1991 m.). Vaidino filmuose „Kai aš mažas buvau“ (1968 m.), „Maža išpažintis“ (1971 m., Beno vaidmuo), „Atsiprašau“ (1982 m.), „Kažkas atsitiko (1986 m.).
Maestro balsą girdėjome Lietuvoje sukurtuose miuzikluose „Velnio nuotaka“ (1975 m., Girdvainio partija), „Ugnies medžioklė su varovais“ (1976 m., Rolando partija), „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“ (1978 m., Vieversėlio partija).
Šviesaus atminimo muzikos atlikėjas vedė televizijos žaidimą „Paskutinis šansas“ (LTV), pramoginę laidą „Muzikinis viešbutis“ (LTV), realybės šou „Džiunglės“ (TV3), žaidimą „Kas laimės milijoną?“ (TV3), muzikinę laidą „Žvaigždžių duetai“ (LNK), vedė ir režisavo realybės šou „Robinzonai“ (TV3).
Vytautas Kernagis buvo apdovanotas Antano Šabaniausko muzikine premija (1995 m.), „Bravo“ statulėle (2000 m.), jam įteiktas Gedimino 4 laipsnio ordinas (2002 m.), o praėjusiais metais paskirta Nacionalinės kultūros ir meno premija „Už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą“.
Albumą „Neatrastas. Vytautas Kernagis“, talkant įrašų kompanijai „Melodija“, išleido ne pelno siekianti organizacija „Vytauto Kernagio fondas“, veiklą pradėjusi 2008 metų balandžio 10 dieną. Šis fondas rūpinasi maestro atminimo išsaugojimu, kūrybos platinimu, taip pat pagalba onkologiniams ligoniams. Fondo įkūrėjai – šviesaus atminimo kūrėjo sūnus Vytautas, dukra Eglė ir žmona Dalia – rūpinasi visų iniciatyvų koordinavimu.
