Nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs Nelly Paltinienės balso. Optimizmu ir energija spinduliuojanti dainininkė į sceną lipa jau rekordinius, 58-tus metus.
Kaip jaučiatės įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausiai dainuojanti moteris?
Jei būčiau sportininkė, tikriausiai man būtų didelė garbė būti oficialia rekordininke, bet dabar apima nedidelis liūdesys, kad tų metų tiek daug (šypsosi). Prisipažinsiu, man iš tiesų buvo didelis siurprizas, kad mano draugai ir gerbėjai iškapstė, jog dainuoju nuo 1951-ųjų.
Ar prisimenate pirmąjį kartą, kada išėjote į sceną?
Kaip galėčiau jį pamiršti... Kai pirmą kartą išėjau į sceną, iš to jaudulio pamiršau visus dainos žodžius. Grakščiai nusilenkiau, susidėjau rankas kaip dainininkei pridera ir... muzikai grojant nepratariau nė žodžio. Stovėjau ir šypsojausi. Muzikantai pagrojo pirmą, antrą, trečią „Ciganellos“ posmą, o aš vis šypsojausi. Po trečiojo posmo nusilenkiau ir oriai išėjau (šypsosi).
Kaip reagavo publika?
Jai patiko (juokiasi). Nugriaudėjo plojimai. Mano mokytoja A. Daunorienė tada pasakė, jog per šešiasdešimt sceninės veiklos metų jai dar neteko matyti, kad taip karštai plotų žmogui, kuris nepadainavo nė vieno žodžio. Ji kaipmat išstūmė mane atgal į sceną.
Antrą kartą sekėsi geriau?
Taip, nugalėjusi baimę, padainavau. Ir vėl nugriaudėjo aplodismentai, pakartojau klausytojams patikusią dainą. Nuo to karto mane su publika sieja nuoširdus tarpusavio pasitikėjimas. Ir dabar labiausiai už viską tikiu savąja publika...
Kokia jūsų publika?
Mano koncertų klausytojai nėra turtingi žmonės, tačiau be galo ištikimi. Ypač Kaune turiu daug aistringų gerbėjų – ne viename koncerte matau tuos pačius veidus, kuriuos jau buvau įsidėmėjusi per ankstesnius pasirodymus. Kaunas man – ypatingas miestas.
Ar vis dar jaudinatės prieš lipdama į sceną?
Prieš koncertą man visada būtina susikaupti, sukoncentruoti mintis vieninteliam tikslui – bendravimui su klausytojais. Noriu, kad jiems patiktų mano pasirodymas.
Kas jums yra didžiausias jūsų talento pripažinimas?
Kai po koncerto klausytojai sako, kad pasiklausę mano dainų išsineša širdyje viltį, troškimą dovanoti vienas kitam šypseną, džiaugsmą ir meilę. Be abejo, ir aplodismentai, bisai, gėlės...
Kokia jūsų sėkmės paslaptis?
Net ir nežinau (šypsosi). Manau, tai yra Dievo dovana. Kai pradėjau dainuoti, net neįsivaizdavau, kad tiek metų būsiu scenoje ir vis dar bus žmonių, kuriems gera manęs klausytis. Už tai esu be galo dėkinga likimui ir Dievui.
Tikriausiai ir pati turėjote pastangų įdėti, ne tik Dievu pasikliauti?
Tikra tiesa. Svarbu nuoširdus, atsakingas, kruopštus darbas, kuriuo siekiama patikti publikai. Niekada neturėjau tikslo uždirbti tiek ir tiek pinigų, įsigyti tą ir tą ir baigti dainininkės karjerą kaip daro šiandienės žvaigždės. Mano tikslas – dainuoti ir džiuginti publiką. Visa kita – antraeiliai dalykai.
Ar iš dabartinių žvaigždžių kam nors simpatizuojate?
Dabar scenoje laaaabai daug dainininkų (šypsosi). Yra ir blogesnių, ir geresnių. Man labai patinka „El Fuego“, Alanas Chošnau, Augustė, Povilas Meškėla, Aistė Pilvelytė ir Stano.
Kaip manote, kodėl šiandien tiek daug atlikėjų?
Nes dabar būti dainininku labai paprasta – fonogramos, kompiuteriai, mikrofonai ir t. t. Karjeros pradžioje aš net septynerius metus koncertavau be jokio mikrofono, pritariant gyvos muzikos orkestrui. Mano kartos dainininkai mažiau blaškėsi ir šokinėjo scenoje, bet dainavo (šypsosi). Gal todėl mūsų nepamiršta?
Daug šypsotės, esate optimistė?
Esu labai didelė optimistė. Nemėgstu klausytis skundų: „Oi, ta senatvė!“ „Ach, kaip gaila akimirksniu prabėgusių jaunystės dienų!“ Taip aimanuojantiesiems visada sakau: nustokime skaičiuoti metus. Nekalbėkime apie juos ir pasidžiaukime tuo, ką turime.
Juk ne visiems pavyksta taip gražiai ir jaunatviškai atrodyti...
Ačiū už komplimentą. Jei esu graži, tai – Dievo dovana. Nors man pačiai atrodo, kad esu tik simpatiška (šypsosi). Man daug gražesnės yra moterys, turinčios šviesius plaukus ir mėlynas akis.
Kiek laiko praleidžiate prie veidrodžio?
Tiek, kiek reikia, kad gražiai pasidažyčiau. Be abejo, metai „daro savo“, prie veidrodžio praleidžiu daugiau laiko nei jaunystėje. Reikia kai ką užmaskuoti (šypsosi), bet ypatingų procedūrų nesidarau ir net grožio salonų nelabai mėgstu.
Kodėl?
Visą gyvenimą buvau įpratusi pati tvarkytis plaukus. Vakare suktukais susuku, paskui išleidžiu, dailiai sušukuoju ir... į sceną. Tačiau kartą nusprendžiau prieš koncertą ypatingai pasigražinti ir pasidaryti šukuoseną... Iš kirpyklos bėgau namo trinktis galvos ir persišukuoti. Daugiau tokio streso nenoriu (juokiasi).
Turite labai gražius plaukus, figūrą, odą. Gal maitinatės kaip nors ypatingai, daug sportuojate?
Niekada gyvenime nesilaikiau jokių dietų, nuo vaikystės buvau išmokyta valgyti viską. Nors jei galiu rinktis – sriuba arba kepsnys, visada renkuosi kepsnį (juokiasi). Prisipažinsiu, ir su sportu „nedraugauju“ – esu tinginė, bet niekada nepiktnaudžiavau alkoholiu ir cigaretėmis.
Neturite žalingų įpročių?
Visada buvau lyg balta varna muzikantų pasaulyje, bet nepasidaviau provokacijoms ir mados pagundoms – negeriu ir nerūkau. Galbūt dėl to išsaugojau gražią odą?..
Ar tikrai nesate dariusis plastinių operacijų?
Ne, ne! Pažiūrėkite į mane, paieškokite randų. Nėra. Tačiau raukšlių – milijonas. Žinoma, žmonės gali pamanyti, kad sulaukusi tokių metų dariausi plastinę operaciją. Iš tikrųjų už viską esu dėkinga Dievui ir būsiu dėkinga visada.
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu, kaip atsipalaiduojate?
Pagal bioritmus aš – „pelėda“. Naktį, po koncerto, esu veikli ir gyvybinga, tačiau iš ryto turiu pamiegoti. Beje, labai mėgstu šokti. Namie įsijungiu muziką ir šoku, improvizuoju. Labai mėgstu plaukioti, maudytis jūroje, mėgautis saulės voniomis, paskaityti gerą knygą, ypač poeziją.
Turite mėgstamą poetą?
Labai mėgstu Salomėjos Nėries poeziją. Tik ne visada per repeticijas ir pasirengimą koncertams turiu laiko į rankas paimti knygą.
Daug koncertuojate, patekote į rekordų knygą, esate apdovanota Garbės ordinu. Ko dar karjeroje norėtumėte pasiekti?
Dainavimo niekada nelaikiau darbu ar karjera, tai buvo ir yra mano pašaukimas ir viena iš daugybės išsipildžiusių svajonių. Garbės žodis, nesijaučiu kažkokia ypatinga, unikali rekordininkė (juokiasi). Tiesiog visą gyvenimą nuoširdžiai dainavau ir bendravau su gerbėjais. Nei ordinu, nei įrašu rekordų knygoje taip nesididžiuoju kaip savo publika, ypač kai ji ploja atsistojusi (šypsosi).
Kiek dar metų ketinate būti scenoje?
Iki grabo lentos (juokiasi).
Spinduliuojate džiaugsmu, kas jus daro laimingą?
Laimė – tai meilė. Esu mylima ir mylinti. Tiek scenoje, tiek namuose. Už meilę esu dėkinga savo gerbėjams ir nuostabiam vyrui.
Kaip judu susipažinote?
Tai buvo 1959-aisiais. Ansamblis, kuriame dainavau, iširo, tad vadovė pasiūlė dainuoti Klaipėdos kultūros namų estradiniame ansamblyje, kuriam vadovavo jaunas ir žavus muzikantas Arvydas Paltinas. Iškart kritome vienas kitam į akį. Arvydas pasakojo, kad jį sužavėjo mano balsas, nuostabūs plaukai ir šypsena (šypsosi).
Kokia ilgo gyvenimo kartu paslaptis?
Meilė ir supratimas.
Nesunku Arvydui buvo gyventi su publikos numylėtine, nepavydėjo dėl gerbėjų?
Aš buvau stipri moteris. Arvydą labai saugojau nuo tokių dalykų, nedaviau pagrindo pavydėti. Juk žinojau, kad tai jam nebūtų buvę malonu. Nenorėjau, kad tektų išgyventi ar už mane kovoti – pati už save pakovodavau (šypsosi).
O kaip dėl sceninės „meilės“, ilgamečio partnerio Eugenijaus Ivanausko?
Turiu vieną meilę namuose ir vieną scenoje (juokiasi). Iš pradžių su Eugenijumi bandėme kovoti, aiškintis dėl tariamų artimų ryšių ne tik scenoje, bet ir už jos ribų. Vėliau nuleidome rankas ir nusprendėme, kad jei publikai taip patinka, lai tiki meilės dainų kuriamomis iliuzijomis...
Ar šią vasarą atostogavote, ilsėjotės nuo dainavimo?
Žinote, mano atostogos yra scenoje. Kai aš padainuoju, kai publika yra patenkinta ir man ploja, gaunu didžiulį energijos užtaisą. Man nebūtina specialiai ilsėtis, kur nors išvykti, kad atsipalaiduočiau. Mano dainų gerbėjai man padeda gyventi ir būti sveikai. Noriu visiems jiems nuoširdžiai padėkoti.
