Spalvinguose dailininkų Nomedos Marčėnaitės (44) ir Mariaus Jonučio namuose nėra kulinarijos vadovų. Bet tik kol kas. Jau gruodį šeimininkė parsineš pačios parašytą receptų knygą, kurios pavadinimas dar derinamas su leidėjais.
Viena pirmųjų naujosios knygos skaitytojų tikrai bus dešimtmetė dailininkų duktė Ula. „Nedrįsk man jos nepadovanoti", - pareiškė ji mamai. Kur kas labiau nei ši frazė Nomedai širdį paglostė kiti dukters žodžiai: „Užaugusi gaminsiu kaip tu." Galbūt įkvėpta virtuvėje improvizuoti mėgstančios ir savo receptais, kulinariniais džiaugsmais, atradimais bei pastabomis su skaitytojais dalytis nutarusios mamos, Ula taip pat pamėgo ruošti maistą. „Namuose lyg ir spraga buvo konditerija. Moku kepti pyragus, bet jie paprasti. Užtat kai to ėmėsi Ulytė, tai mostelėjo! Tokių skanių triufelių, kaip jos ruošti, gyvenime nebuvau valgiusi", - prisipažįsta „Išsipildymo akcijos" globėja ir televizijos laidų vedėja. Ulos patiekalų receptai taip pat bus naujojoje knygoje.
„Išties ši knyga - ne apie virtuvę, o apie gyvenimo būdą, mokėjimą džiaugtis viskuo, kas neliūdina, maisto gaminimą su polėkiu - lengvai, nesugaištant daug laiko. Knyga - tarsi raginimas atidžiau pažiūrėti į tai, ką valgome. Ir tik su džiaugsmu. Rimtai kalbėti apie kulinariją - apie tai, kuo užsiimu mėgėjiškai, kaip dauguma šeimas maitinančių mamų, nedrįsčiau", - teigia autorė. Su jai būdinga energija kibusi į širdžiai mielą darbą, būsimos knygos leidėjus Nomeda tiesiog užvertė receptais ir idėjomis: „Bet visko juk nesudėsi. Ten bus apie šimtą receptų. Jie - tiesiai iš mano virtuvės, tad patiekalai gali būti paprastai paruošiami bet kuriuose namuose." Dalis receptų pavadinti autorės draugių ar šiaip pažįstamų moterų vardais. Taip dailininkė dėkoja kažkada konkretaus valgio gaminimo paslaptimis su ja pasidalijusiai šeimininkei: „Pabandykite kokio recepto paklausti restorane - niekada neišduos. Užtat moterys mielai apie tai šnekasi. Kai kurios gal net neprisimena, kaip kadaise man apie valgio ruošimą pasakojo."
Nomeda stengiasi, kad jos ruošti patiekalai būtų sveiki, kiek įmanoma, ekologiški. Dar - gražiai patiekti. Stalo serviravimo iš mamos noriai mokosi ne tik duktė Ula, bet ir dešimtmetis sūnus Titas. „Save galėčiau vadinti „žuvėdra" - žuvį galiu valgyti visur ir visada. Mėsos pastaruoju metu noriu mažai - ji man, galima sakyti, reikalinga kaip prieskonis. Svarbu, kad būtų daug daržovių. Ir kad pagrindinis kiekvieno patiekalo ingredientas būtų širdis", - šypsosi dailininkė. Ankstyvą pavasarį ėmusi rašyti receptus, prieš fotografės Monikos Požerskytės objektyvą ji vertė juos kvapniais valgiais iki rudens vidurio. Tas laikas, sako, nė kiek nevargino, buvo malonus. Nes Nomeda ir gamina, ir keramikos darbus kuria su džiaugsmu.
