Atlikėjas ir gurmanas Alvydas Lukoševičius, žinomesnis kaip Obuolys, beveik dešimt metų turi nuosavą restoraną, šiuo metu rengia trečiąjį albumą ir rašo knygą apie muzikos kultūrą Lietuvoje. Jis spinduliuoja energija, nestokoja humoro jausmo ir turi daugybę planų bei svajonių...
Neseniai grįžote iš Kanados. Tikriausiai vėl užgriuvo darbų rūpesčiai?
Neklystate. Daug laiko praleidžiu įrašų studijoje, rengiu trečiąjį albumą, rūpinuosi jo dizainu ir kitais su tuo susijusiais reikalais. Be to, daug darbo turiu savo restorane: keičiame meniu, ketiname įtraukti daugiau mėsos patiekalų, papildyti valgiaraštį prancūzų virtuvės valgiais. Tik spėk visur lakstyti (šypsosi). Dabar ruošiuosi savo gimtadienio šventei, pats gaminu svečiams įvairių skanėstų.
Kokių įspūdžių parsivežėte iš kelionės?
Kanadoje lankiausi antrą kartą, pirmąjį – prieš keliolika metų. Daugiausia laiko praleidau Toronte, nuvykau prie Niagaros krioklio, apžiūrėjau skurdžiausius ir prabangiausius miesto rajonus. Labai nustebino rūpestingumas: jei susirgęs žmogus kviečiasi greitąją pagalbą, gali atvažiuoti ir policijos ar gaisrininkų ekipažas – priklauso nuo to, kuris automobilis tuo metu yra arčiausiai ligonio gyvenamosios vietos. Jie visi parengti kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą. Kartais sulekia ir visi trys ekipažai vienu metu. Tiesa, labai gailėjausi, kad neužsukau į Čikagą, bet... bus proga grįžti (šypsosi).
Anapus Atlanto surengėte tris koncertus. Ar publika šiltai priėmė?
Visi Lietuvos muzikantai ten labai laukiami, publika man plojo, šypsojosi. Susirinko ne tik Kanados lietuvių, bet ir lenkų, vietinių gyventojų nuo 25-erių iki 90-ties metų amžiaus. Didžiulį įspūdį padarė paskutinis koncertas bažnyčioje. Žodžiu, prisiminimai patys šviesiausi. Tikiuosi, gyvenime dar teks aplankyti šią šalį, būtent todėl ten palikau savo šlepetes (šypsosi).
Lėktuvu buvote skridęs prieš keliolika metų. Tiesa, kad truputį nerimavote?
Mano svoris nemažas, lėktuvo salono krėslai maži, skrydis truko dešimt valandų – tikrai menkas malonumas (juokiasi). Kitą kartą būtinai užsisakysiu verslo klasės bilietą. Be to, skridau iš Olandijos, tad oro uostuose laukdamas turėjau praleisti nemažai laiko. Tai vargino, kita vertus, išvysti oro uostą, kuris prilygsta miestui, taip pat didelis įspūdis.
Gal jau planuojate kitą kelionę?
Retkarčiais nuvažiuoju į Olandiją, kur turiu gerų draugų. Daug keliauti jau negaliu, todėl laisvomis valandėlėmis dažniau žiūriu kelionių kanalo „Travel“ programą. Tiesa, šią vasarą su dukra Beatriče ketiname nuvykti į Olandiją, paplaukioti jachtomis, papramogauti. Tikėkimės, sumanymą įgyvendinsime.
Gimėte ir augote Klaipėdoje, o vaikystėje svajojote būti jūreivis...
Svajojau ir vis dar esu juo „dūšioje“ (šypsosi). Mano zodiako ženklas – Žuvys, gal todėl jaučiu didelę aistrą tekančiam vandeniui. Daugybę metų buriuoju, plaukioju jachta ir lig šiol geriausiai atsipalaiduoju prie jūros. Ilgiuosi Kubos, Islandijos, Adrijos ir Baltijos jūrų uostų. Dažnai nuvažiuoju į gimtąjį miestą, jį vadinu savo antraisiais namais.
Esate išmaišęs kone pusę pasaulio, dainavęs ne viename klube, gyvenęs Klaipėdoje, Kaune, Maskvoje. Jau keliolika metų Vilniuje, nepasiilgstate pašėlusio gyvenimo tempo?
Ką jūs, amžius ne tas. Dabar norisi ramybės, daugiau poilsio. Gyvenime išties teko pamatyti daugybę šalių, skirtingų kultūrų ir žmonių, o prisiminimai niekur neišgaruoja. Bet aš dar turiu daug svajonių, susijusių su kelionėmis. Pavyzdžiui, svajoju jachta ar keltu apiplaukti Atlanto, Ramųjį vandenynus. Tik nežinau, kada rasiu tam laiko.
Jau daug metų turite nuosavą restoraną. Ar šis verslas tikrai toks sunkus, kaip anksčiau sakėte?
Jis atima begales laiko, yra labai konkurencingas, ne visada pelningas. Vien žinomas vardas šiame versle – silpnas ginklas. Per tą dešimtmetį ne kartą buvo kilusi mintis viską mesti, juk verslui prireikė ne tik daug pinigų, laiko, bet ir sveikatos.
Kita vertus, ši veikla artima mano širdžiai, žaviuosi kulinarija, įvairių šalių virtuvėmis. Kol kas neketinu trauktis, nes esu užsispyręs žemaitis (juokiasi). Be to, negali nesidžiaugti, kai daugiau nei dvidešimt metų puoselėta svajonė apie nuosavą restoraną virto realybe. Visada sakau, kad svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi.
Iš kur aistra kulinarijai?
Norint būti geru kulinaru, reikia turėti praktikos ir gyslelę. Nuo mažų dienų stebėjau, kaip gamina mano močiutė, mama, tėtis. Turiu gerą uoslę (šypsosi).
Iš tikrųjų kulinarijos aistra užsikrėčiau keliaudamas. Iš kelionių parsivežiau įvairiausių receptų. Nuvykęs į vieną ar į kitą pasaulio šalį, lygini jų patiekalus, randi ir skirtumų, ir pranašumų. Pavyzdžiui, Karibuose kaip ir mes gamina bulvytes su mėsa. Nustebau apsilankęs ir Islandijoje, nes jų nacionalinis patiekalas yra ne žuvis, o šonkauliukai.
Sakoma, geriausi virėjai yra vyrai. Jūsų žmonai tikriausiai labai pasisekė...
Nesu labai didelė paguoda žmonai virtuvėje. Mūsų skoniai dažnai nesutampa, todėl kiekvienas gaminamės sau. Ji visokias žoles mėgsta, jūros gėrybes. Tačiau ir mane kartais palepina skaniais pusryčiais, pietumis ar vakariene. Mano žmona ir duktė Beatričė yra gyvenimo variklis, o aš – sėslioji namų dvasia ir idėjų generatorius (šypsosi).
Teko girdėti, kad rūpinatės savo mityba. O ar laikėtės kokių nors dietų?
Tris kartus buvau numetęs po penkiasdešimt kilogramų, bet kaskart dar daugiau priaugdavau. Puikiai žinau, kad gyvenime svarbiausia – sveikata, juk daug metų sergu cukriniu diabetu. Sveikas žmogus ir linksmas, ir laimingas. Privalau reguliuoti savo mitybą, riboti kai kurių produktų vartojimą. Saldumynų man negalima, bet aš juos mėgstu. Stengiuosi prisilaikyti, bet kai užeina noras, nesusilaikau. Ledus mėgstu, bet daug jų valgyti negaliu, kad balso stygų nepersišaldyčiau.
Tiesa, kad domėjotės skrandžio mažinimo operacijomis?
Ne vienam storuliui tokiu būdu pavyko atsikratyti daugybės nereikalingų kilogramų. Būčiau ryžęsis ir aš, tačiau daktarai man patarė susilaikyti nuo tokių išbandymų. Dabar apie tai negalvoju. Gerai taip, kaip yra (šypsosi).
Ar verslas neužgožė iš legendinio dainininko?
Apkarpė muzikai skirtą laiką, tačiau mano širdyje vietos muzikai niekada netrūks. Namuose turiu daugiau kaip du tūkstančius kompaktinių plokštelių, laisvalaikiu klausausi įvairių stilių muzikos. Dabar baigiame kurti trečiąjį albumą, kuriame skambės ne tik mano, bet ir vaikystės draugų, kitų žinomų atlikėjų dainos.
Sklido kalbos, kad praėjusių metų rudenį turėjote grįžti į televiziją ir vesti naują laidą, bet jūsų taip ir neišvydome. Kas sukliudė?
Tiesiog atsisakiau. Visur stengiuosi išspausti visa, kas geriausia, bet nežinau, ar televizijoje būtų pavykę tą padaryti. Juk nesinori kartotis...
Ar dar yra veikos sričių, kuriose norėtumėte išbandyti jėgas?
Anksčiau galvojau verstis kaimo turizmu, norėjau įsigyti valčių, greitųjų katerių, jachtų, tačiau paskaičiavęs supratau, jog tai kainuos didelius pinigus. Pamaniau, neverta to imtis. Dar buvo kilusi mintis statyti senelių namus išeiviams iš Lietuvos, bet ir vėl atsisakiau tokio sumanymo.
Jau kelerius metus rašau knygą apie muzikos kultūrą Lietuvoje nuo septintojo dešimtmečio. Kokia buvo korupcija, kokiais keliais ėjo muzikantai ir pan.
Skaitytojams įdomu, ką mėgstate veikti laisvalaikiu.
Rūkau gerą tabaką, klausausi muzikos, gaminu. Domiuosi istorija, skaitau knygas apie karus. Mane žavi automobiliai, laivai. Mėgstu pabūti vienas, pasivaikščioti po mišką, stebėti, kaip teka vanduo. Taip pat moku ir mėgstu masažuoti. Esu krikščionis, kuris kasdien atsikėlęs paskaito Bibliją ir skuba į darbą (šypsosi).
Iš kur semiatės tiek geros nuotaikos, šypsenos, įkvėpimo?
Iš meilės – be šio jausmo nėra prasmės gyventi. O ji gali būti visokia: moteriai, vaikui, gamtai, Viešpačiui. Turiu nuostabią šeimą, žmoną, mėgstamą darbą ir prasmingų svajonių. O užvis labiausiai trokštu ramybės, sveikatos, prasmingo gyvenimo.
Neseniai grįžote iš Kanados. Tikriausiai vėl užgriuvo darbų rūpesčiai?
Neklystate. Daug laiko praleidžiu įrašų studijoje, rengiu trečiąjį albumą, rūpinuosi jo dizainu ir kitais su tuo susijusiais reikalais. Be to, daug darbo turiu savo restorane: keičiame meniu, ketiname įtraukti daugiau mėsos patiekalų, papildyti valgiaraštį prancūzų virtuvės valgiais. Tik spėk visur lakstyti (šypsosi). Dabar ruošiuosi savo gimtadienio šventei, pats gaminu svečiams įvairių skanėstų.
Kokių įspūdžių parsivežėte iš kelionės?
Kanadoje lankiausi antrą kartą, pirmąjį – prieš keliolika metų. Daugiausia laiko praleidau Toronte, nuvykau prie Niagaros krioklio, apžiūrėjau skurdžiausius ir prabangiausius miesto rajonus. Labai nustebino rūpestingumas: jei susirgęs žmogus kviečiasi greitąją pagalbą, gali atvažiuoti ir policijos ar gaisrininkų ekipažas – priklauso nuo to, kuris automobilis tuo metu yra arčiausiai ligonio gyvenamosios vietos. Jie visi parengti kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą. Kartais sulekia ir visi trys ekipažai vienu metu. Tiesa, labai gailėjausi, kad neužsukau į Čikagą, bet... bus proga grįžti (šypsosi).
Anapus Atlanto surengėte tris koncertus. Ar publika šiltai priėmė?
Visi Lietuvos muzikantai ten labai laukiami, publika man plojo, šypsojosi. Susirinko ne tik Kanados lietuvių, bet ir lenkų, vietinių gyventojų nuo 25-erių iki 90-ties metų amžiaus. Didžiulį įspūdį padarė paskutinis koncertas bažnyčioje. Žodžiu, prisiminimai patys šviesiausi. Tikiuosi, gyvenime dar teks aplankyti šią šalį, būtent todėl ten palikau savo šlepetes (šypsosi).
Lėktuvu buvote skridęs prieš keliolika metų. Tiesa, kad truputį nerimavote?
Mano svoris nemažas, lėktuvo salono krėslai maži, skrydis truko dešimt valandų – tikrai menkas malonumas (juokiasi). Kitą kartą būtinai užsisakysiu verslo klasės bilietą. Be to, skridau iš Olandijos, tad oro uostuose laukdamas turėjau praleisti nemažai laiko. Tai vargino, kita vertus, išvysti oro uostą, kuris prilygsta miestui, taip pat didelis įspūdis.
Gal jau planuojate kitą kelionę?
Retkarčiais nuvažiuoju į Olandiją, kur turiu gerų draugų. Daug keliauti jau negaliu, todėl laisvomis valandėlėmis dažniau žiūriu kelionių kanalo „Travel“ programą. Tiesa, šią vasarą su dukra Beatriče ketiname nuvykti į Olandiją, paplaukioti jachtomis, papramogauti. Tikėkimės, sumanymą įgyvendinsime.
Gimėte ir augote Klaipėdoje, o vaikystėje svajojote būti jūreivis...
Svajojau ir vis dar esu juo „dūšioje“ (šypsosi). Mano zodiako ženklas – Žuvys, gal todėl jaučiu didelę aistrą tekančiam vandeniui. Daugybę metų buriuoju, plaukioju jachta ir lig šiol geriausiai atsipalaiduoju prie jūros. Ilgiuosi Kubos, Islandijos, Adrijos ir Baltijos jūrų uostų. Dažnai nuvažiuoju į gimtąjį miestą, jį vadinu savo antraisiais namais.
Esate išmaišęs kone pusę pasaulio, dainavęs ne viename klube, gyvenęs Klaipėdoje, Kaune, Maskvoje. Jau keliolika metų Vilniuje, nepasiilgstate pašėlusio gyvenimo tempo?
Ką jūs, amžius ne tas. Dabar norisi ramybės, daugiau poilsio. Gyvenime išties teko pamatyti daugybę šalių, skirtingų kultūrų ir žmonių, o prisiminimai niekur neišgaruoja. Bet aš dar turiu daug svajonių, susijusių su kelionėmis. Pavyzdžiui, svajoju jachta ar keltu apiplaukti Atlanto, Ramųjį vandenynus. Tik nežinau, kada rasiu tam laiko.
Jau daug metų turite nuosavą restoraną. Ar šis verslas tikrai toks sunkus, kaip anksčiau sakėte?
Jis atima begales laiko, yra labai konkurencingas, ne visada pelningas. Vien žinomas vardas šiame versle – silpnas ginklas. Per tą dešimtmetį ne kartą buvo kilusi mintis viską mesti, juk verslui prireikė ne tik daug pinigų, laiko, bet ir sveikatos.
Kita vertus, ši veikla artima mano širdžiai, žaviuosi kulinarija, įvairių šalių virtuvėmis. Kol kas neketinu trauktis, nes esu užsispyręs žemaitis (juokiasi). Be to, negali nesidžiaugti, kai daugiau nei dvidešimt metų puoselėta svajonė apie nuosavą restoraną virto realybe. Visada sakau, kad svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi.
Iš kur aistra kulinarijai?
Norint būti geru kulinaru, reikia turėti praktikos ir gyslelę. Nuo mažų dienų stebėjau, kaip gamina mano močiutė, mama, tėtis. Turiu gerą uoslę (šypsosi).
Iš tikrųjų kulinarijos aistra užsikrėčiau keliaudamas. Iš kelionių parsivežiau įvairiausių receptų. Nuvykęs į vieną ar į kitą pasaulio šalį, lygini jų patiekalus, randi ir skirtumų, ir pranašumų. Pavyzdžiui, Karibuose kaip ir mes gamina bulvytes su mėsa. Nustebau apsilankęs ir Islandijoje, nes jų nacionalinis patiekalas yra ne žuvis, o šonkauliukai.
Sakoma, geriausi virėjai yra vyrai. Jūsų žmonai tikriausiai labai pasisekė...
Nesu labai didelė paguoda žmonai virtuvėje. Mūsų skoniai dažnai nesutampa, todėl kiekvienas gaminamės sau. Ji visokias žoles mėgsta, jūros gėrybes. Tačiau ir mane kartais palepina skaniais pusryčiais, pietumis ar vakariene. Mano žmona ir duktė Beatričė yra gyvenimo variklis, o aš – sėslioji namų dvasia ir idėjų generatorius (šypsosi).
Teko girdėti, kad rūpinatės savo mityba. O ar laikėtės kokių nors dietų?
Tris kartus buvau numetęs po penkiasdešimt kilogramų, bet kaskart dar daugiau priaugdavau. Puikiai žinau, kad gyvenime svarbiausia – sveikata, juk daug metų sergu cukriniu diabetu. Sveikas žmogus ir linksmas, ir laimingas. Privalau reguliuoti savo mitybą, riboti kai kurių produktų vartojimą. Saldumynų man negalima, bet aš juos mėgstu. Stengiuosi prisilaikyti, bet kai užeina noras, nesusilaikau. Ledus mėgstu, bet daug jų valgyti negaliu, kad balso stygų nepersišaldyčiau.
Tiesa, kad domėjotės skrandžio mažinimo operacijomis?
Ne vienam storuliui tokiu būdu pavyko atsikratyti daugybės nereikalingų kilogramų. Būčiau ryžęsis ir aš, tačiau daktarai man patarė susilaikyti nuo tokių išbandymų. Dabar apie tai negalvoju. Gerai taip, kaip yra (šypsosi).
Ar verslas neužgožė iš legendinio dainininko?
Apkarpė muzikai skirtą laiką, tačiau mano širdyje vietos muzikai niekada netrūks. Namuose turiu daugiau kaip du tūkstančius kompaktinių plokštelių, laisvalaikiu klausausi įvairių stilių muzikos. Dabar baigiame kurti trečiąjį albumą, kuriame skambės ne tik mano, bet ir vaikystės draugų, kitų žinomų atlikėjų dainos.
Sklido kalbos, kad praėjusių metų rudenį turėjote grįžti į televiziją ir vesti naują laidą, bet jūsų taip ir neišvydome. Kas sukliudė?
Tiesiog atsisakiau. Visur stengiuosi išspausti visa, kas geriausia, bet nežinau, ar televizijoje būtų pavykę tą padaryti. Juk nesinori kartotis...
Ar dar yra veikos sričių, kuriose norėtumėte išbandyti jėgas?
Anksčiau galvojau verstis kaimo turizmu, norėjau įsigyti valčių, greitųjų katerių, jachtų, tačiau paskaičiavęs supratau, jog tai kainuos didelius pinigus. Pamaniau, neverta to imtis. Dar buvo kilusi mintis statyti senelių namus išeiviams iš Lietuvos, bet ir vėl atsisakiau tokio sumanymo.
Jau kelerius metus rašau knygą apie muzikos kultūrą Lietuvoje nuo septintojo dešimtmečio. Kokia buvo korupcija, kokiais keliais ėjo muzikantai ir pan.
Skaitytojams įdomu, ką mėgstate veikti laisvalaikiu.
Rūkau gerą tabaką, klausausi muzikos, gaminu. Domiuosi istorija, skaitau knygas apie karus. Mane žavi automobiliai, laivai. Mėgstu pabūti vienas, pasivaikščioti po mišką, stebėti, kaip teka vanduo. Taip pat moku ir mėgstu masažuoti. Esu krikščionis, kuris kasdien atsikėlęs paskaito Bibliją ir skuba į darbą (šypsosi).
Iš kur semiatės tiek geros nuotaikos, šypsenos, įkvėpimo?
Iš meilės – be šio jausmo nėra prasmės gyventi. O ji gali būti visokia: moteriai, vaikui, gamtai, Viešpačiui. Turiu nuostabią šeimą, žmoną, mėgstamą darbą ir prasmingų svajonių. O užvis labiausiai trokštu ramybės, sveikatos, prasmingo gyvenimo.
