Didžiojoje Britanijoje vykusiame pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionate 25 metų lietuvė Laura Asadauskaitė iškovojo sidabro medalį. Į Vilnių grįžusi sportininkė tikino, kad lengva nebuvo. Nors sidabrą ji jau pelnė, užsnūsti ant laurų neketina. „Penkiakovėje labai daug lemia sėkmė", - tikino kadaise modelio karjeros siekti atsisakiusi mergina.
Po pelnytos pergalės mėgaujiesi poilsiu ar jau kaupi jėgas naujoms varžyboms?
Galiu kelias dienas lengviau atsikvėpti: susitikti su draugais, aplankyti artimuosius, o ilgesnėms atostogoms išsiruošiu rugsėjo pabaigoje - gal net į Ispaniją skrisiu. O kol kas rengiuosi paskutinėms varžyboms Brazilijoje - rugsėjo dešimtąją Rio de Žaneire laukia pasaulio taurės finalas.
Ar labai nusiminei pelniusį sidabrą?
Tikėjausi, kad šį kartą iškovosiu aukso medalį, bet įspūdingas kinės Qian Chen pasirodymas šias viltis atitolino. Niekas nesitikėjo, kad ji bus varžovė, su kuria teks kovoti dėl medalio. Nemaniau, kad ji man pasipriešins, bet...
Betgi ir sidabras labai gerai...
Spalva graži, bet man auksas mielesnis. Visi mano papuošalai iš šio tauraus metalo.
Prisimeni, kas pirmas tave sutiko tik pravėrus namų duris?
Tėtis, draugai, pažįstami, mylimi žmonės.
Matyt, tėtis - didžiausias tavo sirgalius?
Na, jis visada mane palaiko ir po varžybų sutinka. Esu jam labai dėkinga. Jei ne jis, kažin ar būčiau ką pasiekusi penkiakovėje...
Kelintus metus užsiimi šia sporto šaka?
Jau septinti metai. Anksčiau buvo plaukimas. Sudėtingiausia buvo persiorientuoti nuo vienos sporto šakos prie kitos. Tuo metu man jau buvo nemažai metų, reikėjo pasirengti iškart penkioms rungtims. Sportininkai penkiakovei pradedami rengti nuo mažens: dvikovės, trikovės... o man teko startuoti iškart su penkiomis rungtimis.
Kokią vietą užėmę sportininkai nusimena labiausiai?
Pati apmaudžiausia - ketvirtoji vieta, kai esi per plauką nuo medalio... Jau geriau likti trečiai ar penktai, tik ne ketvirtai.
Tikriausiai naktį prieš svarbias žaidynes sunkiai užmiegi?
Ne, tokių bėdų nebūna, reaguoju pakankamai ramiai.
Užsiminei, kad pasyviu poilsiu retai gali pasimėgauti. Jei turėtum kiek daugiau laisvo laiko, ar leistum sau patinginiauti?
Be abejo. Tikrai surasčiau tam porą dienelių. Nors neįsivaizduoju savęs be veiklos. Esu pripratusi būti užimta nuo ryto iki vakaro. Kartais net papietauti nespėju, suvalgau šokoladuką ir lekiu į treniruotę.
Gal ir gerai, netenka kankinti savęs dietomis...
Ne, jų laikytis man negalima: aš ir taip per liesa (juokiasi).
Vadinasi, ir virtuvėje tave retai kada sutiksi?
Na, gaminti tikrai nėra kada. Dažniau į kokį restoraną užsuku arba mėgaujuosi namuose mamos paruoštu maistu. Ji stengiasi, kad dukra pavalgytų: kviečia pietų ar vakarienės.
Laura, ar tiki meile iš pirmo žvilgsnio?
Ne, netikiu. Jei jau aplanko, tai tikrai ne iš pirmo žvilgsnio. Ji savaime ateina (šypsosi).
Minėjai, kad tau ne mažiau svarbios studijos...
Taip, jau esu baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą, taip pat šiemet baigiau studijas Mykolo Romerio universitete (Europos Sąjungos politika ir administravimas). Egzaminai išlaikyti, beliko kitąmet diplominį darbą apsiginti. Doktorantūros nebus, bet man svarbu, kol dar nėra šeimos, išbandyti save įvairiose srityse. Didžiausia sportininkų bėda, kad be sporto jie daugiau nieko nesugeba, nenoriu, kad taip nutiktų ir man.
Ar pagalvoji apie savo šeimą?
Na, kol kas rengiuosi olimpiadai. Šeimai geriausias laikas apie 30-uosius gyvenimo metus. Bet taip toli aš dar neplanuoju.
Ateityje mėginsi derinti šeimą ir sportą?
Daugelis mūsų sportininkių visa tai labai gražiai suderina. Po gimdymo moterys sustiprėja ir dar kokių aukštumų pasiekia, todėl ir aš nenorėčiau apsiriboti vien sportu.
Nepagalvoji, jei tąsyk, būdama šešiolikos, būtum nusprendusi siekti ne sportininkės, o modelio karjeros. Gal šiandien jau būtum žinoma ir garsi?
Atsimenu, kaip tuo metu lankiau modelių kursus, visgi pasirinkau sportą. Na, man patiko pasifotografuoti... Tuo metu galbūt mane tai domino, bet dabar suprantu, kad turiu kur kas daugiau. Esu žinoma dėl pergalių sporto srityje. Galima sakyti, kad viskas labai neblogai susiklostė, tai yra pasirinkau teisingą kelią.
Jei sulauktum pasiūlymo tapti vienos ar kitos prekės reklaminiu veidu, jį priimtum?
Priklausytų nuo to, kokia tai prekė būtų. Nors, jeigu neblogas honoraras, kodėl ne? Bent jau kol kas tokio pasiūlymo nebuvo (šypsosi).
Ar dažnai jauti į save nukreiptus pavydžius aplinkinių žvilgsnius?
Įprasta, kad žmonės vieni kitiems pavydi laimės ir sėkmės. Akivaizdžiai to nejaučiu. Ir draugės, ir tėvai džiaugiasi mano pasiekimais. Na, žinau, mano varžovės nepatenkintos. Bet joms geriau pasirodžius ir manęs apmaudas neaplenkia.
Tikriausiai pasitaiko akimirkų, kai prasiveržia pyktis ar nuoskauda?..
Be abejo. Atrodo, atiduodi save visą, o nesiseka, ir gana. Esu svarsčiusi ir apie pasitraukimą iš sporto. Tačiau nesėkmės ir nuopuoliai užgrūdina. Jei nepasisekė šiandien, nesustoju, nes žinau, kad rytoj pasirodysiu geriau. Neleidžiu sau pulti į neviltį, kitaip elgiuosi su nesėkmėmis. Perskaičiau nemažai psichologinių knygų, kuriose mokoma, kaip nepasiduoti ir elgtis kritinėmis situacijomis.
Didžiojoje Britanijoje pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionate sėkmė neaplenkė - pelnei sidabro medalį...
Jei atvirai, varžybas pradėjau prastai: man nesisekė, bet vienu metu susikaupiau ir beveik visas kovas laimėjau. Man pavyko!
Dažnam sportininkui koją pakiša traumos...
Kartais pagalvoju, kad bet kuri diena gali būti paskutinė. Bet, jei jau taip atsitiks, vadinasi, taip ir turėjo būti. Tada gyvenimas pasisuks kita linkme. Iš čia, matyt, ir kilęs posakis, kad sportuoti reikia nepametant galvos, pasaugant save. Kaip ten sakoma: nuvarytus arklius nušauna?.. Taigi nenoriu „nusivaryti" anksčiau laiko.
Laura, ar daug dėmesio skiri sau?
Tikrai daug: vaikštau į grožio salonus, darausi procedūras, - išėjusi iš sporto salės esu graži moteris (juokiasi). Stengiuosi išlikti moteriška, todėl kol yra galimybės, ir valgau ne bet ką, ir kosmetiką ne pigiausią renkuosi - stengiuosi pasirūpinti savimi.
Vadinasi, tavo rankinėje visada atsiras vietos moteriškiems atributams?
Taip, mano rankinėje tokių dalykų netrūksta. Nė viena moteris negali pamiršti kvepalų, gražių apdarų, lengvo makiažo. Be lūpdažio aš nė iš vietos (juokiasi). Žinoma, kai sportuoju, visa tai lieka nuošalyje, bet auskarai ir grandinėlė netrukdo. Pasibaigus treniruotei iš persirengimo kambario dažniausiai išeinu paskutinė. Užtrunku, kol atlieku grožio procedūras. Manau, privalu pasirūpinti savimi, ypač po plaukiojimo baseine, juk nuo chloro sausėja plaukai ir oda.
Minėjai, kad esi gimusi po Žuvų ženklu. Teiki kokios nors reikšmės horoskopams?
Tikėti reikia savimi, o ne horoskopais.
Tačiau dėmesys, kurio sulauki pastaruoju metu, džiugina?
Aš nesu žvaigždė (šypsosi).
Bet juk dėmesio sulaukei pelnytai, už nuopelnus...
Malonu, kai esi įvertinama pagal atliktą darbą, įdėtas pastangas, bet aš ant laurų neužmiegu: šiandien galiu būti pirma, o rytoj - paskutinė. Penkiakovėje labai daug lemia sėkmė. Kartais pakanka išsitraukti gerą žirgą. Vykdama į pasaulio čempionatą Londone buvau nepaprastai rami. Nors žinojau, kad man toje šalyje dar niekada nebuvo pasisekę, visgi šį kartą laukė išimtis.
Po ilgų ir atkaklių treniruočių tikriausiai nepaprastai smagu sulaukti sėkmės?
Taip, išlietas prakaitas palengva atsiperka, nors niekada negali žinoti... Kiti sportuoja, deda visas viltis ir nepasiseka... Čia nesuprasi, kas nulemia. Visai kaip su meile: arba sekasi, arba ne.
Savo pergalę jau atšventei?
Na, su šeima jau pasėdėjome, šiandien dar laukia mergaičių vakarėlis. Dabar toks metas. Norint, kad būtų medalių, reikia juos aplaistyti (juokiasi).
