Prabėgo beveik aštuoniasdešimt metų ir su jo sūnumi Alfredu E.Sennu (kad nebūtų painiavos su tėvu, jis visur naudoja pirmąją viduriniojo vardo raidę) sėdime kavinėje su vaizdu į tą Kauno vietą, kur kažkada stovėjo kino teatras. Istorijos profesorius pasakoja savo paties ilgo ir turiningo gyvenimo istoriją. Kalba apie tėvus, kurie šnekėdavosi lietuviškai, apie A.Solženyciną, paakinusį imtis Lietuvos istorijos studijų.
Alfred E.Sennas dalyvavo sausio įvykiuose, bendravo su svarbiausiais dvidešimtojo amžiaus politikos veikėjais. Asmeninė patirtis, buvimas įvykių centre leido jam pateikti autentiškas įžvalgas Lietuvos istorijai skirtose knygose. Galime drąsiai sakyti, kad moderniosios Lietuvos istorijos žinios Vakaruose daugiausia yra paremtos Alfredo E.Senno mokslinėmis studijomis. Jam priklauso dar mažai prigijęs terminas „buitinis valstybingumas“ – apie laikyseną sovietų atžvilgiu. E.Sennas yra laikomas neginčyjamu autoritetu tiek Vakaruose, tiek ir pačioje Lietuvoje, kur jo mokiniais yra tokie istorikai kaip prof. A.Eidintas ar prof. E.Aleksandravičius
Pasivaikščiojimas su Alfredu E.Sennu (mokiniai vadina jį „Al“) buvo neilgas: einant nuo automobilio į kavinę, jis paprašė leisti atsiremti į ranką. „Mano silpna širdis“, – apgailestaudamas tarė. Tačiau profesoriaus energija ir įžvalgos nuo to nė kiek nenukentėjo.
Atviras ir šiltas pokalbis su dideliu Lietuvos draugu per TV1 15.30 šeštadienį.
