Talentinga gražuolė iš Gruzijos baigia užkariauti lietuvaičių simpatijas. Neseniai stebinusi publiką puikiu balsu, šiandien Šorena nepralenkiama šokių aikštelėje.
Kodėl sutikote dalyvauti projekte „Šok su žvaigžde“?
Man visada labai patiko tokie šokiai ir pati svajojau šokti. Su didžiuliu malonumu stebėdavau visus konkursus ir projektus, kuriuose buvo šokama, bet pati niekada nebuvau to bandžiusi. O dabar pasitaikius progai dalyvauti šokių projekte tiesiog negalėjau tuo nepasinaudoti (šypsosi).
Ar buvo svarbu, su kuo šoksite?
Man nebuvo svarbu, su kokiu šokėju šoksiu, todėl kad projekte visi profesionalai. Manau, svarbu tik tai, kad pora gražiai atrodytų, t. y. kad partneriai tiktų vienas kitam, kad į juos būtų malonu ir įdomu žiūrėti.
Kaip į jūsų partnerystę su Deividu Meškausku reaguoja Rūta Ščiogolevaitė, kurios draugystė su Deividu užsimezgė taip pat šokių projekte?
Nors žiniasklaida ir labai nori šioje situacijoje įžvelgti intrigą, galiu jus patikinti, kad nieko panašaus nėra. Jei Rūta ko nors ir pavydi, tai tik ne man, o apskritai, kad mes šokame. Rūta labai mėgsta šokti. Jei būname susitarę susitikti po repeticijos, ji net neužeina į salę, nenori mums trukdyti. Po repeticijos susėdame trise kokioje nors kavinėje ir diskutuojame, kokią muziką pasirinkti, kokią šokio kombinaciją pritaikyti. Puikiai sutariame, ir nėra čia jokių meilės trikampių, pavydų ir pan.
Ar esate anksčiau šokusi?
Vaikystėje septynerius metus lankiau gruzinų liaudies šokius (šypsosi).
Taigi esate įpratusi prie treniruočių, nepavargstate?
Tiesą sakant, per treniruotes pavargstu siaubingai (juokiasi). Treniruojamės labai daug ir labai įtemptai. Beveik visą dieną praleidžiu treniruočių salėje. Namo grįžtu visai išsekusi ir niekam nebeužtenka nei laiko, nei jėgų, tik kristi į lovą ir miegoti.
Skauda raumenis?
Skauda ir kojas, ir nugarą. Treneris sako, kad pradėjusi mokytis šokti daug ką darai netinkamai, todėl ir skauda kūną taip, kad svajoji apie masažą. Bet nuvijusi šalin repeticijų nuovargį apsisprendimu labai džiaugiuosi, nes man šokti patinka.
Kas šiame projekte jus džiugina labiausiai?
Nuostabiausia šiame šou – suknelės (šypsosi). Kai atėjau jų rinktis, netvėriau džiaugsmu. Aišku, jos man neįprastos, bet labai gražios. Niekaip negalėjau išsirinkti, matavausi vieną po kitos ir visos labai patiko…
Kas sunkiau – įtemptai treniruotis ar išklausyti komisijos kritiką?
Visų sunkiausia surasti kiekvieno šokio stilių, manierą. Sudėtinga yra sugalvoti ir istoriją, mažą spektakliuką, kurį nori parodyti žiūrovams. Kai gimsta kokia nors idėja, dar daug kartų viską tenka apgalvoti, išieškoti, išmokti žingsnelius, patį šokį. Kai tiek dirbi, kritika lieka antrajame plane.
Daug pastangų įdedate, kad pašoktumėte gerai?
Maksimumą (šypsosi). Dėl to ir kritika nebaisi, nes kiekvienam šokiui atiduodu visą save. Ar mus pagirs, ar sumaišys su žeme, esu rami, nes žinau, kad per tą savaitę, duotą šokiui išmokti, padaryti daugiau, nei padariau, tiesiog negaliu.
Ko tikitės iš šio šou?
Iš šio šou tikiuosi, kad kiekvienoje laidoje šoksiu vis geriau. O iš viso projekto kaip dalyvė tikiuosi žiūrovų palaikymo, kurį jau dabar jaučiu, ir visiems už tai esu labai dėkinga. Žmonių simpatijos man yra didelis stimulas eiti pirmyn ir kuo sėkmingiau pasirodyti laidose.
Ar pasvajojate apie pergalę?
Ne, nesvajoju apie tai. Aš tiesiog padarysiu viską, ką galiu, ir taip gerai, kaip tik leidžia mano jėgos. O kas iš to išeis, pamatysime (šypsosi).
Kuri veikla jums mielesnė – šokiai ar dainavimas?
Ir viena, ir kita veikla man teikia didžiulį malonumą. Apskritai mane traukia viskas, kas susiję su menu ir kūryba. Nors šiuo metu visą laiką skiriu šokiams.
Kurią porą laikote rimčiausiais savo konkurentais?
Į visas poras žiūriu su dideliu malonumu ir susižavėjimu. Žinau, kad visiems projekto dalyviams yra nelengva, visi daug dirba ir labai stengiasi. Už visus ir su visais džiaugiuosi neapsunkindama savęs nereikalingomis mintimis apie pergalę.
Jau neblogai kalbate lietuviškai, ar savo ateitį siejate su Lietuva?
Kol kas visi mano planai susiję tik su Lietuva. Na, o apie lietuvių kalbą... Iš pradžių maniau, kad niekada nė vieno žodžio neįsiminsiu. Dabar jau „pagaunu“ pagrindinę pokalbio mintį. Ypač kai kalbama apie muziką ar šokius. Ir pati bandau kalbėti (šypsosi).
Ką manote apie Lietuvos vyrus?
Iš pradžių man buvo šokas – jie visai kitokie nei gruzinai. Kitaip atrodo, kitaip kalba, manieros kitokios. Man nepatiko, kad dauguma lietuvių negerbia moterų, yra nevyriški. Ypač jaunoji karta.
Gruzinai labiau gerbia moteris?
Tikrai taip. Nors tikriausiai visur visokių galima sutikti. Dažniausiai dėl kelių gerų ar blogų vyrų susiformuoja visos tautos stereotipas.
Lietuvoje susiformavęs įkyraus mergišiaus gruzino stereotipas. Kaip manote, kodėl?
Nežinau. Čia turbūt iš sovietinių laikų, kai pas jus važiuodavo arbūzų pardavėjai. Bet tai nereiškia, kad visi gruzinų vyrai tokie. Na, nebent kaimiečiai. Ir man nemalonu, kai apie tokius gruzinus pasakoja.
Ko labiausiai pasiilgote iš tėvynės?
Labiausiai pasiilgau savo draugų ir tėvų. Tiesą sakant, man jų labai trūksta...
Kaip jie reaguoja į jūsų veiklą Lietuvoje?
Džiaugiasi ir labai mane palaiko, duoda patarimų. Jie žiūrėjo visus „Muzikos akademijos“ koncertus per internetą. Ypač mama domisi mano karjeros galimybėmis Lietuvoje.
Vilniuje gyvenate jau kurį laiką. Ką grįžusi apie mūsų sostinę papasakosite namiškiams?
Labai daug ką turėsiu papasakoti, bet nieko bloga. Jei man čia būtų buvę blogai, būčiau išvažiavusi ir jokia veikla manęs nebūtų sulaikiusi. Jau dabar mano draugai tiek prisiklausė apie Lietuvą, kad veržiasi čia atvažiuoti (šypsosi).
O kas jums labiausiai patinka Vilniuje?
Labiausiai mane žavi ramybė. Kai tik atvykau, buvo labai keista. Pavyzdžiui, Tbilisyje naktiniai klubai atviri kiekvieną dieną, pas jus – tik savaitgaliais. O ir žmonių gyvenimo ritmas čia kur kas lėtesnis. Dabar jau prie visko pripratau. Kartais atrodo, kad Vilniuje visą gyvenimą gyvenu.
Ar jau spėjote priprasti prie lietuviško maisto?
Per visą laiką, kurį praleidau čia, spėjau paragauti kone visų lietuviškų patiekalų – ir tradicinių, ir ne visai tradicinių. Iš tikrųjų man viskas labai patiko, nors pastaruoju metu ne taip ir dažnai valgau (juokiasi). Nelieka laiko.
Neturint laiko valgyti, lengva prižiūrėti savo figūrą ir apskritai grožį...
Man dar tik 21-eri, esu labai jauna, todėl jokių ypatingų procedūrų ar priemonių grožiui puoselėti tikrai nereikia. Na, kaip ir visi prižiūriu plaukus, nagus, odą, veidą, bet kol kas labiau nei aš pati mano grožiu „rūpinasi“ mano amžius (juokiasi).
Visgi kiek laiko praleidžiate prie veidrodžio?
Tik tiek, kiek reikia, kad atrodyčiau tvarkingai. Tai trunka keliolika minučių. Tikrai nesėdžiu prie veidrodžio valandomis. Nesergu šia liga (šypsosi). Turiu ir svarbesnių dalykų, kuriuos galima nuveikti turint truputį laisvo laiko.
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Labiausiai mėgstu vaikščioti po parduotuves, ypač kai jose nuolaidos. Buvau pradėjusi sportuoti – pamaniau, kad reikia padailinti raumenukus, bet dabar tai puikiai daro šokių treniruotės.
Labai daug laiko prabėga naršant internete. Tai lengviausias būdas bendrauti su Gruzija. Dar man labai patinka ilgai miegoti.
Kokie jūsų ateities planai?
Norėčiau išleisti kompaktinę plokštelę, kurioje skambėtų įvairių muzikos stilių dainos. Tikiuosi, kad viskas pavyks taip, kaip esu sumaniusi.
Kada būnate laiminga?
Aš apskritai esu labai laiminga ir viską padarysiu, kad galėčiau jaustis laiminga. Tikiuosi, kad visada taip bus (šypsosi).
Kodėl sutikote dalyvauti projekte „Šok su žvaigžde“?
Man visada labai patiko tokie šokiai ir pati svajojau šokti. Su didžiuliu malonumu stebėdavau visus konkursus ir projektus, kuriuose buvo šokama, bet pati niekada nebuvau to bandžiusi. O dabar pasitaikius progai dalyvauti šokių projekte tiesiog negalėjau tuo nepasinaudoti (šypsosi).
Ar buvo svarbu, su kuo šoksite?
Man nebuvo svarbu, su kokiu šokėju šoksiu, todėl kad projekte visi profesionalai. Manau, svarbu tik tai, kad pora gražiai atrodytų, t. y. kad partneriai tiktų vienas kitam, kad į juos būtų malonu ir įdomu žiūrėti.
Kaip į jūsų partnerystę su Deividu Meškausku reaguoja Rūta Ščiogolevaitė, kurios draugystė su Deividu užsimezgė taip pat šokių projekte?
Nors žiniasklaida ir labai nori šioje situacijoje įžvelgti intrigą, galiu jus patikinti, kad nieko panašaus nėra. Jei Rūta ko nors ir pavydi, tai tik ne man, o apskritai, kad mes šokame. Rūta labai mėgsta šokti. Jei būname susitarę susitikti po repeticijos, ji net neužeina į salę, nenori mums trukdyti. Po repeticijos susėdame trise kokioje nors kavinėje ir diskutuojame, kokią muziką pasirinkti, kokią šokio kombinaciją pritaikyti. Puikiai sutariame, ir nėra čia jokių meilės trikampių, pavydų ir pan.
Ar esate anksčiau šokusi?
Vaikystėje septynerius metus lankiau gruzinų liaudies šokius (šypsosi).
Taigi esate įpratusi prie treniruočių, nepavargstate?
Tiesą sakant, per treniruotes pavargstu siaubingai (juokiasi). Treniruojamės labai daug ir labai įtemptai. Beveik visą dieną praleidžiu treniruočių salėje. Namo grįžtu visai išsekusi ir niekam nebeužtenka nei laiko, nei jėgų, tik kristi į lovą ir miegoti.
Skauda raumenis?
Skauda ir kojas, ir nugarą. Treneris sako, kad pradėjusi mokytis šokti daug ką darai netinkamai, todėl ir skauda kūną taip, kad svajoji apie masažą. Bet nuvijusi šalin repeticijų nuovargį apsisprendimu labai džiaugiuosi, nes man šokti patinka.
Kas šiame projekte jus džiugina labiausiai?
Nuostabiausia šiame šou – suknelės (šypsosi). Kai atėjau jų rinktis, netvėriau džiaugsmu. Aišku, jos man neįprastos, bet labai gražios. Niekaip negalėjau išsirinkti, matavausi vieną po kitos ir visos labai patiko…
Kas sunkiau – įtemptai treniruotis ar išklausyti komisijos kritiką?
Visų sunkiausia surasti kiekvieno šokio stilių, manierą. Sudėtinga yra sugalvoti ir istoriją, mažą spektakliuką, kurį nori parodyti žiūrovams. Kai gimsta kokia nors idėja, dar daug kartų viską tenka apgalvoti, išieškoti, išmokti žingsnelius, patį šokį. Kai tiek dirbi, kritika lieka antrajame plane.
Daug pastangų įdedate, kad pašoktumėte gerai?
Maksimumą (šypsosi). Dėl to ir kritika nebaisi, nes kiekvienam šokiui atiduodu visą save. Ar mus pagirs, ar sumaišys su žeme, esu rami, nes žinau, kad per tą savaitę, duotą šokiui išmokti, padaryti daugiau, nei padariau, tiesiog negaliu.
Ko tikitės iš šio šou?
Iš šio šou tikiuosi, kad kiekvienoje laidoje šoksiu vis geriau. O iš viso projekto kaip dalyvė tikiuosi žiūrovų palaikymo, kurį jau dabar jaučiu, ir visiems už tai esu labai dėkinga. Žmonių simpatijos man yra didelis stimulas eiti pirmyn ir kuo sėkmingiau pasirodyti laidose.
Ar pasvajojate apie pergalę?
Ne, nesvajoju apie tai. Aš tiesiog padarysiu viską, ką galiu, ir taip gerai, kaip tik leidžia mano jėgos. O kas iš to išeis, pamatysime (šypsosi).
Kuri veikla jums mielesnė – šokiai ar dainavimas?
Ir viena, ir kita veikla man teikia didžiulį malonumą. Apskritai mane traukia viskas, kas susiję su menu ir kūryba. Nors šiuo metu visą laiką skiriu šokiams.
Kurią porą laikote rimčiausiais savo konkurentais?
Į visas poras žiūriu su dideliu malonumu ir susižavėjimu. Žinau, kad visiems projekto dalyviams yra nelengva, visi daug dirba ir labai stengiasi. Už visus ir su visais džiaugiuosi neapsunkindama savęs nereikalingomis mintimis apie pergalę.
Jau neblogai kalbate lietuviškai, ar savo ateitį siejate su Lietuva?
Kol kas visi mano planai susiję tik su Lietuva. Na, o apie lietuvių kalbą... Iš pradžių maniau, kad niekada nė vieno žodžio neįsiminsiu. Dabar jau „pagaunu“ pagrindinę pokalbio mintį. Ypač kai kalbama apie muziką ar šokius. Ir pati bandau kalbėti (šypsosi).
Ką manote apie Lietuvos vyrus?
Iš pradžių man buvo šokas – jie visai kitokie nei gruzinai. Kitaip atrodo, kitaip kalba, manieros kitokios. Man nepatiko, kad dauguma lietuvių negerbia moterų, yra nevyriški. Ypač jaunoji karta.
Gruzinai labiau gerbia moteris?
Tikrai taip. Nors tikriausiai visur visokių galima sutikti. Dažniausiai dėl kelių gerų ar blogų vyrų susiformuoja visos tautos stereotipas.
Lietuvoje susiformavęs įkyraus mergišiaus gruzino stereotipas. Kaip manote, kodėl?
Nežinau. Čia turbūt iš sovietinių laikų, kai pas jus važiuodavo arbūzų pardavėjai. Bet tai nereiškia, kad visi gruzinų vyrai tokie. Na, nebent kaimiečiai. Ir man nemalonu, kai apie tokius gruzinus pasakoja.
Ko labiausiai pasiilgote iš tėvynės?
Labiausiai pasiilgau savo draugų ir tėvų. Tiesą sakant, man jų labai trūksta...
Kaip jie reaguoja į jūsų veiklą Lietuvoje?
Džiaugiasi ir labai mane palaiko, duoda patarimų. Jie žiūrėjo visus „Muzikos akademijos“ koncertus per internetą. Ypač mama domisi mano karjeros galimybėmis Lietuvoje.
Vilniuje gyvenate jau kurį laiką. Ką grįžusi apie mūsų sostinę papasakosite namiškiams?
Labai daug ką turėsiu papasakoti, bet nieko bloga. Jei man čia būtų buvę blogai, būčiau išvažiavusi ir jokia veikla manęs nebūtų sulaikiusi. Jau dabar mano draugai tiek prisiklausė apie Lietuvą, kad veržiasi čia atvažiuoti (šypsosi).
O kas jums labiausiai patinka Vilniuje?
Labiausiai mane žavi ramybė. Kai tik atvykau, buvo labai keista. Pavyzdžiui, Tbilisyje naktiniai klubai atviri kiekvieną dieną, pas jus – tik savaitgaliais. O ir žmonių gyvenimo ritmas čia kur kas lėtesnis. Dabar jau prie visko pripratau. Kartais atrodo, kad Vilniuje visą gyvenimą gyvenu.
Ar jau spėjote priprasti prie lietuviško maisto?
Per visą laiką, kurį praleidau čia, spėjau paragauti kone visų lietuviškų patiekalų – ir tradicinių, ir ne visai tradicinių. Iš tikrųjų man viskas labai patiko, nors pastaruoju metu ne taip ir dažnai valgau (juokiasi). Nelieka laiko.
Neturint laiko valgyti, lengva prižiūrėti savo figūrą ir apskritai grožį...
Man dar tik 21-eri, esu labai jauna, todėl jokių ypatingų procedūrų ar priemonių grožiui puoselėti tikrai nereikia. Na, kaip ir visi prižiūriu plaukus, nagus, odą, veidą, bet kol kas labiau nei aš pati mano grožiu „rūpinasi“ mano amžius (juokiasi).
Visgi kiek laiko praleidžiate prie veidrodžio?
Tik tiek, kiek reikia, kad atrodyčiau tvarkingai. Tai trunka keliolika minučių. Tikrai nesėdžiu prie veidrodžio valandomis. Nesergu šia liga (šypsosi). Turiu ir svarbesnių dalykų, kuriuos galima nuveikti turint truputį laisvo laiko.
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Labiausiai mėgstu vaikščioti po parduotuves, ypač kai jose nuolaidos. Buvau pradėjusi sportuoti – pamaniau, kad reikia padailinti raumenukus, bet dabar tai puikiai daro šokių treniruotės.
Labai daug laiko prabėga naršant internete. Tai lengviausias būdas bendrauti su Gruzija. Dar man labai patinka ilgai miegoti.
Kokie jūsų ateities planai?
Norėčiau išleisti kompaktinę plokštelę, kurioje skambėtų įvairių muzikos stilių dainos. Tikiuosi, kad viskas pavyks taip, kaip esu sumaniusi.
Kada būnate laiminga?
Aš apskritai esu labai laiminga ir viską padarysiu, kad galėčiau jaustis laiminga. Tikiuosi, kad visada taip bus (šypsosi).
