O kartais rytus verta pradėti dar anksčiau. Keliauti pusryčiauti kartu su draugėmis, būtinai paprastą savaitės dieną, būtinai prieš darbus, būtinai anksti! Tokiems pusryčiams reikalinga anksti duris atverianti, jauki vietelė, kur maloni mergina įpiltų kavos užsimiegojusioms damoms.
Būtent todėl ankstų antradienio rytą keliavau į patartą, parodytą, išgirtą „Thierry kepyklą“, esančią Užupio g. 19, Vilniuje. Viliojo atsiliepimai apie tai, kaip „dangiškai“ viskas skanu. Kepyklėlė mažutė, jauki, vos trijų skirtingų stalelių (man labai patinka nevienodos kėdės ir stalai kavinėse, visada tai pastebiu tarsi ženklą, kad esu mažame chaose, o chaose man būti jaukiau). Įbėgusi į vidų net šūktelėjau iš euforijos – kaip skaniai viskas atrodo! Kepyklėlės kruasanus, bandeles, eklerus, pyragėlius gali fotografuoti reklamoms, knygų viršeliams, gidams po Paryžių, atvirukams, kam tik nori – jie tokie gražūs, neįtikėtinai!
O akys mano tokios didelės! Dviejų kruasanų ir kavos ankstyviems pusryčiams yra stipriai per daug, kai dar nebūni pabudusi, bet pats tas, jei ryte turi laiko pusryčiauti lėtai. Aš laiko turėjau, todėl užsimerkusi gėriau kavą, valgiau kruasanus, klausiausi, kaip plepa pardavėja su atėjusiais svečiais, kaimynais, draugais – „vakar valgydama obuolių pyragą prisiminiau jus“ sako ji svečiui, o jis linksi galvą pritardamas, kad „šis pyragas tikrai pats skaniausias“, ir šypsodamais prašo įdėti nuodėmingą gabalėlį. Visą rytą, praleistą kepyklėlėje, skaičiavau, kiek laimingų porų užsuka nusipirkti bandelių prieš darbą, kiek išėjusių pasivaikščioti užsuka neatsispyrę mažai pagundai pasmaližiauti, kiek įsimylėjėlių gerdami kavą žiūrėjo vienas kitam į akis, glostė ir budino, kaip net trumpam užbėgusi paštininkė buvo neįtikėtinai linksma ir maloni, savo skardžiu juoku drebinusi visą kepyklėlę.
Nors kepyklėlėje trūko muzikos, o migdoliniai kruasanai man buvo kiek per saldūs, tačiau mielai mielai keliausiu ten rytais, kur labai jauku, šeimyniška ir tikra, budinanti kava ir skanūs kepiniai – pakviesk savo drauges skanių pusryčių, plepėkit, krykštaukit, visos spėsite į darbus, nes kepyklėlė atsidaro jau 7 val. ryto. Vasaros rytais keliauti į pasimatymą su draugėmis žada gerą nuotaiką visai dienai, eik Užupiu, kai tokį ankstyvą rytą ten eina tik paštininkės ir iš meilės negalintys miegoti mylimieji.
O kokios tavo mėgstamos pusryčių vietos? Gal turi kokią mylimą vietą, kurią mažai kas žino? Papasakosi? Skanių pusryčių!
Parašyk komentarą Odetai jos tinklaraštyje www.zaidziameparyziu.lt
