Malonusis operos solistas Rafailas Karpis (25) švyti: jis nebe vienišas! Į neišvengiamus žurnalistų klausimus apie asmeninį gyvenimą tiek kartų kantriai atsakęs, kad sutikti žmogų, su kuriuo galėtum būti kartu, nelengva, jis nebeslepia atradęs artimą sielą. Tenoro širdį suvirpino nuoširdi aktorės Neringos Nekrašiūtės (22) šypsena.
„Neturi draugės“, – dar praėjusį balandį garsiai svarstė Rafailo nuomojamo buto šeimininkė, žurnale skaitydama rašinį apie savo nuomininką. „Rafikas vienišas“, – prisimena šio fakto vartydama tą patį leidinį pro akis nepraleidusi ir Neringa. Būtent tuo metu vykusi roko operos „Voro vestuvės“ premjera ir suvedė į porą du jaunus scenos žmones. Rafailas ten atliko pagrindinį, Voro, vaidmenį, Neringa buvo viena iš būrio skruzdėliukų. Kada solistas pastebėjo masinėse scenose strakaliojančią merginą? „Per repeticijas… Kartą žiūriu – šypsosi! Po kurio laiko žvilgteliu – ir vėl šypsosi“, – prisimena negalėjęs atsispirti šiltam Neringos šypsniui ir į ją atkreipęs dėmesį. Jiedu pradėjo bendrauti, po poros savaičių – draugauti, o vasarą sykiu apsigyveno nuomojamame bute Užupyje, kurį anksčiau solistas dalijosi su buvusiu klasės draugu. Rafailas kvatoja, kad tvarkytis mėgstanti Neringa išblizgino būstą ir sunaikino istorinį dviejų bendraklasių gyvenimo dienoraštį. Jiedviem patinka vakaroti namie, kalbėtis, rinkti dėliones ir rūpintis bendru augintiniu – triušiu Silvijumi. Vienumos nemėgstantis operos solistas dabar mielai sukiojasi prie viryklės, juokiasi, kad rytais pati skaniausia – jo kepta kiaušinienė. Neringa jau pažįsta Rafailo draugus ir bendraklasius. „Ji – pirmoji ir vienintelė, kurią parodžiau tėvams“, – pasakoja atlikėjas.
Tik įsibėgėjus draugystei, Neringa prasitarė, kad per roko operos repeticijas su Rafailu sveikindavosi, jį kalbindavo ne atsitiktinai – prieš aštuonerius metus jų keliai jau buvo susikirtę, ir mergina manė, kad solistas prisimins, kaip kadaise jam šypsojosi Lietuvos televizijos grimo kambaryje. Tuomet Rafailas su grupe draugų iš choro „Ąžuoliukas“ rengėsi pasirodyti laidoje „Būk artistas“. Ten dalyvavo ir penkiolikmetė Neringa, tuomet – popchoro „O lia lia“ solistė. „Mačiau, kad studijoje repetuoja žvaigždutė, kurią per televiziją rodo labai dažnai. Pamaniau, ji labai gražiai šypsosi, bet dainuoja – vaikišką popsą, – prisimena, kad „pupytės“ įvaizdį kuriančios mergaitės repertuaras jam, operos solisto kelią pasirinkusiam aštuoniolikmečiui, kėlė nebent ironišką šypseną. – Abu buvome grimo kambaryje, per veidrodį mačiau, kad ji sėdi prie kito ir man šypsosi. Svarsčiau, na, labai graži šypsena, bet ką ta mergaitė dainuoja! O ji man šypsojosi dar labiau!“
Rafailas prisipažįsta, kad po tiek metų ne iš sykio galėjęs sutapatinti šviesiaplaukę paauglę iš „O lia lia“ su dabartine savo drauge. Turėjo praeiti šiek tiek laiko, kol įsisąmonino, kad tai – tas pats žmogus. Neringa pasakoja šiandien iš tiesų esanti visai kitokia nei tada, kai atliko popdainas. Pasikeitė ne tik plaukų spalva. „Tas laikotarpis pasibaigęs. Gyvena čia ir dabar. Kai žmonės bando susieti mano praeitį su dabartimi, neturiu ką atsakyti“, – juokiasi praėjusį pavasarį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje aktorinio meistriškumo bakalauro studijas baigusi mergina. Ji turi nemažai vaidmenų Kauno valstybiniame dramos teatre, toliau studijuoja akademijos magistrantūroje. Neringa juokiasi, kad jei būtų likusi popscenoje, gal su operos solistu dabar neturėtų apie ką kalbėtis. „O aš jai į porą netikčiau, nes neturiu automobilio“, – šmaikštauja Rafailas.
Beje, Neringa ir dabar dainuoja ne tik tvarkydamasi namie. Jos vokalo duomenis gali įvertinti ir Kauno dramos teatro spektaklių žiūrovai. Rafikas pabrėžia, kad tai – nepaprastai gražus tembras. Pora jau sulaukė užuominų, gal norėtų pasirodyti kaip duetas, bet kol kas mano, kad per anksti. „Esu girdėjusi daug svarstymų, kaip po vienu stogu išsitenka du aktoriai. Tačiau mes taip linksmai gyvename, kad apie tokius dalykus neturime kada galvoti. Esame dar labai jauni ir degantys. Turime kuo džiaugtis ir neskirstome, kur – vieno, kur – kito darbas“, – Neringa juokiasi, kad jie nesijaučia esą žvaigždės, tarpusavio konkurencijos galimybė nebaugina. „Mes vienas kitą papildome. Iš pokalbių su Neriūte semiuosi aktoriaus patirties. Man tai labai padeda“, – sako Rafailas. Jis važiuoja į Kauną pažiūrėti, kaip vaidina draugė. Neringa sausį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ketina pažiūrėti kuo daugiau spektaklių, kuriuose dainuoja Rafikas. Solistas kvatoja operetės „Linksmoji našlė“ įrašą jai rodęs ir komentavęs gal kokius tris kartus. „Pagaliau ją pamatysiu „gyvai“, – juokėsi kaip tik į šį pastatymą susiruošusi eiti Neringa. Jiedu jau įsitikino, kad būti žiūrovų salėje, kai scenoje pasirodo artimas žmogus, – visai kitoks jausmas. „Man užteko akimirkos, kai per Naujuosius metus Operos ir baleto teatre Rafikui buvo teikiamas „Operos vilties“ apdovanojimas, – aktorė prisimena tuomet patirtą jaudulį. – Man tai buvo tikras išbandymas. Išgyvenau, kaip jis pakils į sceną, kaip nusilenks, – sergi už tą žmogų, delnai prakaituoja..“ Rafailas linksi galvą: žiūrėdamas Neringos pasirodymus jaučiasi taip pat...
„Ko laukiau, kokį žmogų tikėjausi sutikti, tą ir gavau“, – Neringa vardija, kad jai patinka Rafailo atidumas, dėmesingumas, gebėjimas elgtis natūraliai ir stebinti. „Žinojau, kad amžinai vienas negyvensiu, galvojau, modeliavau, kas bus tas žmogus. Kai atsirado Neringa, viskas stojo į savo vietas. Ji užpildė manyje buvusią tuštumą, – atvirai sako Rafailas ir skuba pridurti, kad tikrai nereiškia, jog jau reikėtų laukti vestuvių. – Mums dabar labai gera. Esame jauni – dar reikia iš gyvenimo pasimokyti, savo draugystę tik mėnesiais, pusmečiais skaičiuojame.“
„Neturi draugės“, – dar praėjusį balandį garsiai svarstė Rafailo nuomojamo buto šeimininkė, žurnale skaitydama rašinį apie savo nuomininką. „Rafikas vienišas“, – prisimena šio fakto vartydama tą patį leidinį pro akis nepraleidusi ir Neringa. Būtent tuo metu vykusi roko operos „Voro vestuvės“ premjera ir suvedė į porą du jaunus scenos žmones. Rafailas ten atliko pagrindinį, Voro, vaidmenį, Neringa buvo viena iš būrio skruzdėliukų. Kada solistas pastebėjo masinėse scenose strakaliojančią merginą? „Per repeticijas… Kartą žiūriu – šypsosi! Po kurio laiko žvilgteliu – ir vėl šypsosi“, – prisimena negalėjęs atsispirti šiltam Neringos šypsniui ir į ją atkreipęs dėmesį. Jiedu pradėjo bendrauti, po poros savaičių – draugauti, o vasarą sykiu apsigyveno nuomojamame bute Užupyje, kurį anksčiau solistas dalijosi su buvusiu klasės draugu. Rafailas kvatoja, kad tvarkytis mėgstanti Neringa išblizgino būstą ir sunaikino istorinį dviejų bendraklasių gyvenimo dienoraštį. Jiedviem patinka vakaroti namie, kalbėtis, rinkti dėliones ir rūpintis bendru augintiniu – triušiu Silvijumi. Vienumos nemėgstantis operos solistas dabar mielai sukiojasi prie viryklės, juokiasi, kad rytais pati skaniausia – jo kepta kiaušinienė. Neringa jau pažįsta Rafailo draugus ir bendraklasius. „Ji – pirmoji ir vienintelė, kurią parodžiau tėvams“, – pasakoja atlikėjas.
Tik įsibėgėjus draugystei, Neringa prasitarė, kad per roko operos repeticijas su Rafailu sveikindavosi, jį kalbindavo ne atsitiktinai – prieš aštuonerius metus jų keliai jau buvo susikirtę, ir mergina manė, kad solistas prisimins, kaip kadaise jam šypsojosi Lietuvos televizijos grimo kambaryje. Tuomet Rafailas su grupe draugų iš choro „Ąžuoliukas“ rengėsi pasirodyti laidoje „Būk artistas“. Ten dalyvavo ir penkiolikmetė Neringa, tuomet – popchoro „O lia lia“ solistė. „Mačiau, kad studijoje repetuoja žvaigždutė, kurią per televiziją rodo labai dažnai. Pamaniau, ji labai gražiai šypsosi, bet dainuoja – vaikišką popsą, – prisimena, kad „pupytės“ įvaizdį kuriančios mergaitės repertuaras jam, operos solisto kelią pasirinkusiam aštuoniolikmečiui, kėlė nebent ironišką šypseną. – Abu buvome grimo kambaryje, per veidrodį mačiau, kad ji sėdi prie kito ir man šypsosi. Svarsčiau, na, labai graži šypsena, bet ką ta mergaitė dainuoja! O ji man šypsojosi dar labiau!“
Rafailas prisipažįsta, kad po tiek metų ne iš sykio galėjęs sutapatinti šviesiaplaukę paauglę iš „O lia lia“ su dabartine savo drauge. Turėjo praeiti šiek tiek laiko, kol įsisąmonino, kad tai – tas pats žmogus. Neringa pasakoja šiandien iš tiesų esanti visai kitokia nei tada, kai atliko popdainas. Pasikeitė ne tik plaukų spalva. „Tas laikotarpis pasibaigęs. Gyvena čia ir dabar. Kai žmonės bando susieti mano praeitį su dabartimi, neturiu ką atsakyti“, – juokiasi praėjusį pavasarį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje aktorinio meistriškumo bakalauro studijas baigusi mergina. Ji turi nemažai vaidmenų Kauno valstybiniame dramos teatre, toliau studijuoja akademijos magistrantūroje. Neringa juokiasi, kad jei būtų likusi popscenoje, gal su operos solistu dabar neturėtų apie ką kalbėtis. „O aš jai į porą netikčiau, nes neturiu automobilio“, – šmaikštauja Rafailas.
Beje, Neringa ir dabar dainuoja ne tik tvarkydamasi namie. Jos vokalo duomenis gali įvertinti ir Kauno dramos teatro spektaklių žiūrovai. Rafikas pabrėžia, kad tai – nepaprastai gražus tembras. Pora jau sulaukė užuominų, gal norėtų pasirodyti kaip duetas, bet kol kas mano, kad per anksti. „Esu girdėjusi daug svarstymų, kaip po vienu stogu išsitenka du aktoriai. Tačiau mes taip linksmai gyvename, kad apie tokius dalykus neturime kada galvoti. Esame dar labai jauni ir degantys. Turime kuo džiaugtis ir neskirstome, kur – vieno, kur – kito darbas“, – Neringa juokiasi, kad jie nesijaučia esą žvaigždės, tarpusavio konkurencijos galimybė nebaugina. „Mes vienas kitą papildome. Iš pokalbių su Neriūte semiuosi aktoriaus patirties. Man tai labai padeda“, – sako Rafailas. Jis važiuoja į Kauną pažiūrėti, kaip vaidina draugė. Neringa sausį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ketina pažiūrėti kuo daugiau spektaklių, kuriuose dainuoja Rafikas. Solistas kvatoja operetės „Linksmoji našlė“ įrašą jai rodęs ir komentavęs gal kokius tris kartus. „Pagaliau ją pamatysiu „gyvai“, – juokėsi kaip tik į šį pastatymą susiruošusi eiti Neringa. Jiedu jau įsitikino, kad būti žiūrovų salėje, kai scenoje pasirodo artimas žmogus, – visai kitoks jausmas. „Man užteko akimirkos, kai per Naujuosius metus Operos ir baleto teatre Rafikui buvo teikiamas „Operos vilties“ apdovanojimas, – aktorė prisimena tuomet patirtą jaudulį. – Man tai buvo tikras išbandymas. Išgyvenau, kaip jis pakils į sceną, kaip nusilenks, – sergi už tą žmogų, delnai prakaituoja..“ Rafailas linksi galvą: žiūrėdamas Neringos pasirodymus jaučiasi taip pat...
„Ko laukiau, kokį žmogų tikėjausi sutikti, tą ir gavau“, – Neringa vardija, kad jai patinka Rafailo atidumas, dėmesingumas, gebėjimas elgtis natūraliai ir stebinti. „Žinojau, kad amžinai vienas negyvensiu, galvojau, modeliavau, kas bus tas žmogus. Kai atsirado Neringa, viskas stojo į savo vietas. Ji užpildė manyje buvusią tuštumą, – atvirai sako Rafailas ir skuba pridurti, kad tikrai nereiškia, jog jau reikėtų laukti vestuvių. – Mums dabar labai gera. Esame jauni – dar reikia iš gyvenimo pasimokyti, savo draugystę tik mėnesiais, pusmečiais skaičiuojame.“
