Vardas, pavardė: Ričardas Kazlauskas.
Gimimo data, vieta: 1927 09 14, Vilnius.
Šeiminė padėtis: vedęs, gyvena su antrąja žmona Dijana, užaugino dvi dukras ir sūnų.
Karjeros pasiekimai: žinomas Lietuvos gamtininkas, ilgametis televizijos ir radijo laidų apie gamtą vedėjas, docentas, Vilniaus universiteto dėstytojas, išleido 15 knygų, inicijavo Raudonosios knygos leidybą, įkūrė ne vieną draustinį, gavo Karininkų kryžiaus ordiną už gamtosaugos idėjas.
Neseniai Ričardas Kazlauskas buvo išrinktas mylimiausia televizijos žvaigžde. Net keturiasdešimt metų laidas apie gamtą kūręs garsus zoologas vis dar priimtų iššūkį grįžti į televiziją.
Kilęs iš bajorų
Ričardas Kazlauskas save vadina dzūku, nors jo kilmės šaknys siekia tolimus kraštus. „Mano proprosenelė buvo grafo dukra. Puškino laikais ji pabėgo su lietuvių vargonininku, vėliau už jo ištekėjo. Tais laikais toks poelgis buvo vadinamas siaubingu, todėl visa giminė mano proprosenelę prakeikė. Senelė buvo rusų bajorė. Ją į savo rūmus pasikvietė pati carienė ir pasiūlė tapti jos ekonome. Ji buvo labai valdinga - ko siekdavo, visada pasiekdavo. Matyt, tie genai ir man persidavė. O mano senelis - tikras dzūkas, irgi nepėsčias vyras buvo, dirbo caro elektriku“, - pasakoja Ričardas Kazlauskas.
Abu gamtininko tėveliai baigė Vilniaus mokytojų seminariją, dirbo pradinių mokyklų mokytojais, taip ir susipažino. „Vėliau mama įsidarbino Vaidilos teatre, o aš atlikdavau vaikų vaidmenis. Taigi scena man buvo ne naujiena, niekada nebijojau televizijos kamerų. Ta patirtis man pravertė ir tada, kai dirbau dėstytoju - juk tu turi būti aktoriumi, kad sugebėtumei prikaustyti šimto studentų dėmesį ar galėtum juos prajuokinti tinkamu metu“, - pasakoja mylimiausia televizijos žvaigždė.
Kai Ričardas svarstė, kokią specialybę rinktis, jo tėvas buvo kategoriškas: arba tampi mediku, arba kraustaisi iš namų, nes iš savo drugelių ir paukštelių duonos nevalgysi. „Tėvo klausiau, lengvai įstojau į Medicinos fakultetą, nes vidurinę mokyklą baigiau su vienu ketvertu iš lietuvių kalbos. Ištvėriau tik pusę metų - pabėgau ir iš medicinos, ir iš tėvo namų, pradėjau gyventi savarankiškai. Perėjau į Gamtos fakultetą. Mane visi jau pažinojo, nes, dar nebaigęs vidurinės mokyklos, jau dirbau Zoologijos katedroje laborantu. Dieną studijuodavau, o vakarais iki nakties dirbdavau. Mamai buvo labai sunku, tad aš ne tik pats save išlaikydavau, bet ir jai, kiek galėdavau, padėdavau“, - prisimena Ričardas.
Prakeikė moterų giminę
Gamtininkas įsitikinęs, kad vyrų gyvenimą nulemia moterys. „Mano pirmoji meilė dar vidurinėje mokykloje mane apgavo su mano suolo draugu. Tada aš prakeikiau moterų giminę. Su moterimis neturėjau jokių ryšių iki tol, kol nebaigiau universiteto. Visą dėmesį skyriau mokslui, o dėka pirmosios meilės tapau mokslininku, - pasakoja Ričardas Kazlauskas ir priduria, kad lygiai po 25 metų atsitiktinai gatvėje sutiko savo pirmąją meilę. - Ji manęs nepažino, o aš iš karto pažinau. Padėkojau jai už tai, kad ji man padėjo tapti mokslininku.“
Prieš baigiant universitetą, traukinyje Ričardas susipažino su mergina, kuri tapo jo pirmąja žmona. „Ji buvo ekonomistė, o aš - gamtininkas, neturėjome jokių bendrų interesų. Aš tik mačiau jos nuostabias kasas. Vis dėl to nesiderino mūsų gyvenimas. Aš laukiau, kol dukros taps pilnametėmis, o tada išėjau“, - atsiminimais dalijasi gamtininkas.
Ir vėliau Ričardui meilėje nesisekė. „Tik pradėdavau draugauti su senmergėmis, per kelis mėnesius jos ištekėdavo už kitų vyrų“, - juokiasi mokslininkas.
Tačiau atsitiktinai Ričardas Kazlauskas sutiko savo dabartinę žmoną Dijaną. „Aš dirbau televizijoje, ji man parašė laišką. Antrą kartą tuoktis labai bijojau, bet nė akimirkos dėl to nesigailėjau, nes sutikau be galo nuostabų žmogų. Ji - bohemos atstovė, dailininkė, artimos mūsų sielos, aš rašau knygas, o ji jas iliustruoja. Kiekvienam vyrui linkėčiau gauti tokią žmoną. Ne vieną kartą ji man yra gyvybę išgelbėjusi. Kai prispausdavo ligos, šalia manęs budėdavo dieną ir naktį“, - gražių žodžių Dijanai negaili Ričardas.
Svetainėje - zoologijos sodas
Gamtininkas neslepia, kad, kur tik nuvažiuotų, visi jį atpažįsta. Nors Vilniaus universitete jis jau nebedėsto, tačiau visi sutikti studentai nepamiršta su Ričardu pasisveikinti ir jį pakalbinti. 1964 m. Ričardas pradėjo dirbti televizijoje. Turbūt visi iki šiol atsimena legendinę laidą „Langas į gamtą“, kurioje vyras pasakodavo apie savo ekspedicijas į tolimus kraštus, parodydavo ir papasakodavo apie įvairiausių gyvių kilmę ir jų gyvenimą.
„Aš turbūt esu paskutinis plataus profilio gamtininkas. Vienas gamtos mylėtojas tyrinėja uodus, kitas - amarus, o man įdomūs ir paukščiai, ir ropliai, ir augalai. Dvidešimt metų tyrinėjau upes: ištyriau visų Lietuvos upių smulkiąją fauną, o vėliau Latvijos, Estijos, visos europinės dalies (iki Uralo), Kolos pusiasalio, Sibiro. Turėjau daug ekspedicijų į Vidurinės Azijos kalnus, Sibiro taigą ir net už poliarinio rato. Būdavo, žingsniuojame 300 kilometrų, nesutinkame nė vieno žmogaus, bet užtat parsivežame gyvūnų, kurių tuo metu nebūdavo įmanoma sutikti Lietuvoje: mėlynąją lakštingalą, kiškėną, egzotiškus roplius... Visi tie padarėliai apsigyvendavo mano namuose“, - pasakoja garsus Lietuvos gamtininkas.
Šiandien garsaus Ričardo Kazlausko namai yra lyg nedidelis zoologijos ir botanikos sodas. „Mūsų namai skiriasi nuo daugybės žmonių namų. Trečdalis svetainės yra tarsi džiunglės, mat augalai auga iki pat lubų. Jei kažkur paukščiukas tupi, jo net nesimato, tik girdisi. Paukščiai laisvai skraido po kambarį, gieda nuo ankstyvo ryto iki vakaro, o kartais netgi naktį. Virtuvėje ūbauja pelėda Atėnė, skraido Žako papūga, šliaužioja žaltys, didžiulė iguana gyvena ne terariume - ji eina ten, kur nori, daro tai, ką nori. Turiu jūrinį akvariumą su koralais, balkone įkurtas žiemos sodas. O štai sūnus, dideliam moterų siaubui, labai myli vorus! Jis turi didžiulę vorų paukštėdų ir karališkųjų skorpionų kolekciją“, - pasakoja zoologas.
Ričardo teigimu, jo namuose gyveno daugiau nei 150 rūšių paukščių, daugiau kaip 100 rūšių roplių ir apie 70 rūšių žinduolių. O kai jis mokėsi vidurinėje mokykloje, buvo surinkęs daugiau nei 300 rūšių drugių kolekciją.
Žalčiukas išgąsdino kaimynę
Ričardas sako, kad su dabartiniais kaimynais sutaria puikiai, tačiau, kai gyveno sename bute, jam buvo nutikęs vienas „kuriozas“. „Vieną kartą laikiau ploną, pieštuko storumo, pusės metro ilgio žalčiuką. Jis išlindo pro mažą plyšelį ir nušliaužė į kaimynės namus. Vėliau ji papasakojo: „Kepiau blynus, pajutau, kad kažkas prie kojų juda, pasilenkiau pasižiūrėti ir nuo to laiko daugiau nieko neatsimenu.“ Taigi kai krausčiausi iš to buto, kaimynai labai mielai padėjo man kuo greičiau išsikraustyti“, - juokiasi gamtininkas.
Ričardas Kazlauskas džiaugiasi, kad jo dukros - Jūratė ir Rita - nuo mažens buvo labai didelės pagalbininkės: prižiūrėdavo gyvūnėlius, maitindavo, o vėliau, kai baigė mokyklą, abi nutarė studijuoti biomediciną. „Dabar mano didžiausia pagalbininkė - žmona. Visais augintiniais ji rūpinasi labiau nei aš“, - džiaugiasi vyras.
Ričardas prisimena, kad studentai labai mėgdavo jo paskaitas. „Jei kurią dieną studentas neateidavo, aš nežymėdavau, bet per egzaminą būdavau tikras „kirvis“. Reikalaudavau, kad studentai labai rimtai mokytųsi. Visada pastebėdavau, jei studentas į paskaitas atsinešdavo „špargalkes“, tačiau nieko nesakydavau. Vėliau nusirašinėtoją pasikviesdavau ir žodžiu patikrindavau tas pačias žinias. Didžiausia mano rasta „špargalkė“ buvo 2,5 metro ilgio, nors ten buvo sukonspektuotas tik trečdalis viso kurso“, - juokiasi buvęs gamtos mokslų dėstytojas.
Ričardas prisipažįsta, kad mokykloje vargo su lietuvių kalba. „Matote, užaugau Dzūkijoje, tad lietuviškai kalbėti taisyklingai nemokėjau. Pavyzdžiui, žodyje „pelė“ sugebėdavau padaryti tris klaidas. Man lietuvių kalbos mokytojas sakydavo, kad rašau akmeniniu stiliumi. Po daugelio metų mes netyčia susitikome gatvėje, tai jis labai nusistebėjo išgirdęs, kad aš gavau ne vieną apdovanojimą už geriausius metų straipsnius“, - sako Ričardas.
Ričardas Kazlauskas, baigęs karjerą televizijoje, rašo straipsnius į įvairius leidinius, ketina išleisti prisiminimų knygą, po truputį tvarko per visą gyvenimą kelionėse surinktą medžiagą ir vis dar iš visos Lietuvos sulaukia skambučių su prašymais išgydyti ar priglausti paukščiukus bei žvėriukus.
Įdomūs faktai:
Išleido penkiolika knygų.
Dėstytoju dirbo 46 metus.
Televizijoje praleido 40 metų.
Surengė 47 ekspedicijas į kalnus, šiltuosius ir poliarinius kraštus, tundras, jūras ir vandenynus.
Antroji Ričardo žmona už jį jaunesnė 22 metais.
Namuose gamtininkas augina apie 100 rūšių augalų.
