Vardas, pavardė: Rimas Valeikis.
Gimimo data, vieta: 1977 01 21, Vilnius.
Šeiminė padėtis: vedęs, žmona - fotografė Agnė Gintalaitė, sūnus - Paulius.
Karjera: prieš šešerius metus jis tapo populiariausiu Baltijos šalių „robinzonu“; Rimas - dailininkas, puikus karikatūristas, laidų ir renginių vedėjas, o šiuo metu su Natalija Zvonke veda laidą „Paparacai“.
Pomėgiai: prieš kelerius pamėgau taurelę.
Šmaikščiam, žodžio kišenėje neieškančiam menininkui, laidos „Paparacai“ vedėjui Rimui Valeikiui nėra nemalonių klausimų. Klausk, ko nori, - jis atsakys. Aišku, sunku numanyti, kiek tiesos slypi Rimo atsakymuose, tačiau ironijos ir humoro juose tikrai nestinga.
- Esi menininkas, kodėl sutikai vesti tokią popsišką laidą?
- Aš toks nuo vaikystės! Matyt, dėl despotiško auklėjimo. Sutinku su viskuo, kas pasakoma truputį griežtesniu tonu, tačiau kategoriškai prieštarauju teiginiui, kad laida „Paparacai“ - popsiška! Ji idealiai atspindi Rytų Europos kultūrinę situaciją. Ji yra edukacinio pobūdžio.
- Kaip sutari su Natalija?
- Išgyvenant tokias stiprias aistras, kokias patiriame mes, gerai sutarti sudėtinga, todėl arba skrajojame padebesiais, arba riejamės kaip katė su pele: aš tupiu tyliai po šluota, o ji vaikšto nugarą išrietus, murkia.
- Gal jau spėjai iš jos ko nors pasimokyti, pavyzdžiui, dainuoti, o gal reklamuoti save?
- Ir viena, ir kita. Maudydamasis po dušu, išmokau garsiai apdainuoti savo kūno grožį ir aksominio charakterio švelnumą. Kaimynai girdi, įsimena, kieme susitikę pagarbiai nudelbia akis ir neria į artimiausią laiptinę. Tokių dalykų net universitete neišmoksi.
- Ar žmona Agnė nepavydi, kad taip dažnai su Natalija ir kūrybine grupe filmuoti laidų išskrendate į šiltuosius kraštus?
- Pavydi. Prieš kelionę į Egiptą buvo net maistą užnuodijusi, kad tik neišvažiuočiau, bet viskas baigėsi laimingai - per klaidą patiekalą suvalgė uošvienė. Labai ėdri buvo.
- Esi pavydus?
- Esu pavydžiausias Europoje baltasis žmonių patinas svorio kategorijoje iki 81 kilogramo! Žmonai pavydžiu lyties suteikiamų privalumų: galimybės gimdyti vaikus, plauti kambarius, gaminti valgį ir uždirbti pinigų - visų tų malonumų, kuriais tikras vyras nesiteps savo rankų. O kartais taip norėtųsi...
- Dar metų pradžioje sklido kalbos, kad tavo santuoka priėjo skyrybų slenkstį, nes tu ne kartą buvai pastebėtas su kažkokia paslaptinga mergina. Tiesa, jog žmonai esi neištikimas?
- Teiginys, kad būnu neištikimas su nepažįstamomis merginomis ar moterimis, yra iš piršto laužtas ir mane tai labai žeidžia, nes aš seksualinių nuotykių turiu tik su tomis, kurias pažįstu, žinau jų vardus.
- Dažnai pasitaiko nuklydimų į šalį?
- Geriausias atsakymas į šį klausimą būtų trumpai papasakota Ivano Krylovo pasakėčia apie zuikį ir mėlynes. Eina kartą zuikis mišku, žiūri, auga krūmas, apkibęs didelėmis mėlynėmis, o po krūmu sėdi iškrypėlis su šautuvu. „Ai, - galvoja zuikis, - eisiu geriau morkų graužti, neliesiu tų mėlynių, bijau, kad nušaus.“ Taip ir aš, kaip tas iškrypėlis su šautuvu, nei pats valgau, nei kitam duodu.
- Kaip manai, kodėl ji tau visą tai atleidžia?
- Prieš šį interviu gavau žmonos SMS. Cituoju: „Man jau gana tavo paleistuvysčių! Arba pervesk į mano sąskaitą dar 1 000 litų, arba gali negrįžti namo.“ Štai kokios tos santuokos iš išskaičiavimo.
- O atleistumei žmonai neištikimybę?
- Dėl to esu visiškai ramus. Kai gimtadienio proga Agnei padovanojau krūtų didinimo operaciją, o chirurgas supratingai atliko ir lobotomiją, mano žmona tapo visai romi ir dabar domisi tik literatūra, teatru.
- Ką žmona turėtų daryti, kad vyrui nešautų į galvą eiti pas kitas?
- Pati turi šauti jam į galvą!
- Kaip manai, ar vienintelis būdas suvilioti vyrą yra seksas?
- Ne. Vilionės yra tam, kad gautumei sekso, o seksas yra puikus būdas gauti kailinius, o kailinių reikia tam, kad parodytumei esąs mitybos grandinės viršuje.
- Kaip dar galima tai padaryti?...
- Iš savo patirties sakau, kad tikro vyro nesuviliosi. Jį reikia jėga paimti!
- Nuo kokių moterų neatplėši akių?
- Esu toks, kaip ir dauguma vyrų. Gatvėje chamiškai spoksau į barzdotas moteris. Taip pat mano dėmesį visada atkreipia tokia moteris, kuri nepataiko praeiti pro stulpą ar begėdiškai nusilaužia koją.
- Ar dar turi laiko piešti?
- Nieko kita ir neveikiu. Atsibundu ryte, atsikeliu iš lovos, užsimaunu „triusikus“, treningines kelnes, „Adidas“ džemperį, atsisėdu prie stalo, piešiu. Taip iki vėlaus vakaro, tada pakylu nuo stalo, nusivelku „Adidas“ džemperį, treningines kelnes, „triusikus“, atsigulu į lovą, liečiu save ir šnibždu į ausį švelnius žodžius.
- Ką paskutinį kartą piešei?
- Drebančia ranka testamento apačioje, visai kamputyje, nupiešiau šokantį žiurkėną. Toks buvo paskutinis mano piešinys.
- Ar jau parašei laišką Kalėdų Seneliui? Ko jo paprašei?
- Kai paskutinį kartą mačiau Kalėdų Senelį, jis visas nusibrozdinęs sėdėjo kampe ir ėdė katę. Nežinau, ar tai dėl ekonomikos krizės, ar dėl alkoholizmo, bet akivaizdu, kad žmogus turi pakankamai savų problemų.
- Ar daug pinigų planuoji išleisti šv. Kalėdoms?
- Kalėdoms planuoju išleisti keturiolika tūkstančių dolerių - darysiu pinigų eglutę. Tai bus gera pamoka sūnui. Tegul jis supranta, kad tėvas - beprotis.
- Ar jau suki galvą, ką padovanoti žmonai ir sūnui?
- Žmonai padovanosiu prabangų veido kremą, kurį pats ir sunaudosiu, o sūnui - pigesnį kremą, juo tepsis žmona.
- Beje, kodėl savo šunį pavadinote Juozuku?! Vienas garsiausių šalies dizainerių gali jus paduoti į teismą...
- Nesuprantu, ką turite omenyje. Tas šuniukas yra iš Lenkijos veislynų! Kilmės dokumentuose aiškiai parašyta - Josef Statkiewicz.
Natalija Zvonkė: su juo linksma!
Natalija Zvonkė (25) džiaugiasi, kad jai teko dirbti su tokiu įdomiu, linksmu ir nekonfliktišku žmogumi. „Per filmavimus mes daug juokaujame. Puikiai jaučiame ir suprantame vienas kito humorą. Man smagu, kad dirbdami nesivaržome ir nekompleksuojame - abu jaučiamės laisvai. Be to, Rimas tas žmogus su kuriuo galima ne tik pajuokauti, bet ir filosofiškai pakalbėti apie gyvenimą. Jis tikras linksmuolis!“ - savo partneriu džiaugiasi Natalija.
