Beveik klūpodama pasiekiau jį iš lentynos apačios, laikiau, glosčiau ir netikėjau savo akimis, kad tokį radau. Paprastas arbatinukas, visiškai nedidelis (dviem mažiems puodeliams!), bet toks šviesus ir dailus. Visą sekmadienį gėriau arbatą.
Ir kokie vis dėlto svarbūs maži ritualai virtuvėje. Turi savo mėgstamą puodelį, pili į jį arbatą jei ne sau, tai tik geriausiai draugei, rūpiniesi juo, visada išplovusi pastatai pirmoje lentynos eilėje, o gražus arbatinukas ir džiugina, ir puošia.
O kaip vieną dieną apsidžiaugiau supratusi, kad Eifelio bokštas telpa į arbatinuką. Pasirodo – ir dar kaip telpa. Į baltą, paprastą, nedidelį. Ar nebijotum į tokį pilti arbatos?
Visą įrašą su iliustracijomis peržiūrėkite Odetos tinklaraštyje.
Parašyk komentarą Odetai jos tinklaraštyje www.zaidziameparyziu.lt
