Drabužių dizainerio Ruslano Rybakovo (38) studijoje ant komodos pamažu gausėja antpirščių „kariauna". Kartais, kai ima į rankas adatą, kurį nors užsimauna ant piršto. O dažnai prie jų stabteli tik pamedituoti - kilodamas ir apžiūrinėdamas šiuos mielus mažmožius mintimis nuklysta į šalis, iš kurių atkeliavę.
Ruslano kolekcija pradėjo kauptis prieš maždaug dešimt metų. Šiandien jis tiksliai nebepamena, Praha ar Paryžius buvo miestas, kur pamatė ir nusipirko pirmą dekoratyvų antpirštį. Tada pagalvojo, kad būtų įdomu stebėti šio specifinio, tik vienos specialybės žmonėms reikalingo, daikto raidą. Taip kilo mintis antpirščius kaupti.
„Tai glaudžiai susiję su mano specialybe. Juk antrojo „haute couture" žodžio reikšmė yra „siuvimas", - aiškina Ruslanas, pats pirmąsyk antpirštį užsimovęs, kai mokėsi siūti. „Nuo adatos dūrių pirštai būdavo kruvini, todėl mokytojai liepdavo būtinai užsimauti antpirštį. Buvo sunku, jis kliudė, reikėjo persilaužti. O kai įpranti, siuvant ant piršto trūksta to daikto. Tai - apsaugos priemonė nuo adatos, galbūt ir nuo blogos akies, - juokiasi mados kūrėjas. - Vos tik siuvu be antpirščio, būtinai įsiduriu. Juk taip galima užmigti - kaip Miegančiajai gražuolei!" Dizaineris turi savo mėgstamiausią - vyrišką, be antgalio - antpirštį, kurio prireikia, kai tenka ką nors susiūti ar pasiuvinėti. O jei šio nėra po ranka, gali išsirinkti kurį nors iš vis gausėjančios savo kolekcijos.
Šiuo metu Ruslano studijoje - daugiau kaip pusšimtis antpirščių. Apžiūrinėdamas šiuos daiktus gali mokytis geografijos: jų parvežta iš įvairiausių šalių, kiekvienas dekoruotas jai būdingais ornamentais ar pagamintas iš specifinės tos vietos medžiagos: australiškas - medinis, pirktas Sicilijoje - iš lavos, rastas Nidoje - puoštas gintarais. Dizaineris pasakoja, jog pirminė šios kolekcijos idėja buvo antpirščių išvykose ieškoti tik pačiam - kad tai drauge būtų ir kelionės prisiminimas. „Tada jie kaupėsi lėčiau. Tačiau kai apie mano pomėgį sužinojo draugai, pradėjo gausėti gerokai sparčiau, - pasakoja. - Malonu gauti dovanų: žinau, kad keliaudami bičiuliai apie mane galvojo. Juolab kad pats patyriau, jog antpirščių rasti ne visada lengva."
Ruslanas ne kartą įsitikino, kad antpirštis - ne magnetukas su šalies pavadinimu ar simbolika: keliaudamas aptinka anaiptol ne kiekvienoje suvenyrų krautuvėlėje.
„Kartais antpirščio paieškos būna tikri kančių keliai, - prisipažįsta. - Tačiau jei nenusiperku, apima jausmas, kad toje šalyje ar mieste iš viso nebuvau." Tokia dizainerio silpnybė ne visuomet džiugina su juo keliaujančius žmones. Ne kartą dėl šių specifinių siuvėjų reikmenų paieškų jis tik per plauką spėjo į lėktuvą. „Visi susierzinę laukia, o tu ateini laimingas, nes jį radai, ir nesupranti, kodėl pyksta", - Ruslanas neslepia, kad ne kartą buvo taip „užsižaidęs". Prisimena, kaip šiemet, tik vienai dienai sustojęs Kijeve, ieškojo savo kolekcijai antpirščio: visą miesto centrą išnaršė, visas suvenyrų parduotuves patikrino, net į knygynus užėjo - niekur negalėjo rasti nieko panašaus. Susitaikęs su mintimi, kad ukrainietiško pavyzdžio savo kolekcijai šįsyk neįsigis, pasuko oro uosto link. Tačiau nusileidęs į požeminę perėją pamatė gausybę smulkmenų parduotuvėlių. „Ten gal daugiau nei valandą užtrukau, kol visas apėjau, bet vienoje visgi radau du antpirščius - porelę", - prisimena sėkmingas pastangas. Prisipažįsta, kad jam brangiausi ir yra tie kolekcijos eksponatai, kurių atsiradimas jo studijoje susijęs su kokia nors smagia istorija.
„Galima kolekcionuoti mašinas, galima net merginas - daug ką. Tačiau nebūtina kolekcionuoti dėl kolekcionavimo, - svarsto Ruslanas. - Iš pradžių aš antpirščių įsigijau dėl to, kad siuvant reikėjo juos mūvėti, o paskui patiko. Man šie daiktai kelia prisiminimų apie aplankytus kraštus arba bičiulius, kurie juos dovanojo."
Dizaineriui kolekcionavimas - smagus žaidimas. Juokiasi turintis dar vieną, gerokai gausesnę nei antpirščių, kolekciją - sagų. Ji kaupiasi savaime, be specialių pastangų: vienos atlieka nuo siūto drabužio, kitos netinka.
Su mada buvo susijusi ir Ruslano vaikystės aistra: iš žurnalų kirpdavo ir į albumą klijuodavo Holivudo žvaigždžių nuotraukas. „Jei jau mažas madomis domėjausi, o dabar šioje srityje dirbu, vadinasi, tuo užsiimu neatsitiktinai - duota iš aukščiau", - svarsto mados kūrėjas, ne vieną sezoną besirūpinantis ir LNK televizijos žvaigždžių stiliumi.
