Snieglentės į slides nekeistų
Dainininkas Linas Adomaitis (32) snieglente kalnus skrodė du sykius: pirmą - prieš trejus metus Bulgarijoje, antrą - pernai Italijoje. Sako, perprasti snieglentės valdymo subtilumus nebuvę sunku - kadaise neprastam riedlentininkui teliko prisiminti paauglystėje įgytus įgūdžius. Tiesa, Linas prisipažįsta, kad kai pirmą kartą bičiuliai iš Anglijos pasiūlė keliauti į kalnus, suabejojo, ar tikrai patiks. „Žiema, šaltis - visa tai man kėlė nekokių asociacijų, - šypteli. - Tačiau įveikęs dešimties kilometrų trasą pajunti nepaprastą malonumą. Paskui atsisėdi jaukioje kavinukėje, išgeri karšto vyno ir supranti, kad sustoti nebeįmanoma: vėl kyli į kalną, leidiesi ir vėl kyli..."
Pasak Lino, snieglentės - modernus, todėl ir viliojantis užsiėmimas. Ar nenorėtų išbandyti slidžių? Atlikėjas purto galvą - dar nepakankamai gerai leidžiasi snieglente, todėl iškeisdamas ją į slides nusižengtų pats sau. „Antrą kartą atsistojęs ant lentos pajutau tikrąjį malonumą: gali pasiekti nemažą greitį, kada nori nekrisdamas sustoti. Tada pagalvoji, ką dar galėtum patobulinti", - įspūdžiais dalijasi Linas.
Dainininkas juokiasi prisiminęs, kiek mėlynių kainavo pirmieji nusileidimai, bet nė karto nepasigailėjo užlipęs ant snieglentės. Nors nuo kalnų leidžiantis trečią sykį tikimybė patirti traumą būtų dar mažesnė, Linas tikina būtinai pirksiąs šalmą. „Ir ne todėl, kad bijau prisitrenkti. Tiesiog kartais dėl nelaimės gali būti kalti kiti: nugriuvęs nuo besileidžiančio slidininko gali gauti slide per galvą, kitą kartą taisydamasis batą sulaukti nepatyrusio slidininko smūgio lazda. Šalmas būtinas", - neabejoja Linas.
Trauma - pirmą atostogų dieną
Deja, net ir turint visas reikalingas apsaugas kartais atostogos baigiasi anksčiau ir ne taip, kaip norėtųsi. Taip nutiko grupės „Kastaneda" nariui Lukui Pačkauskui (31), su draugų kompanija šiemet išsiruošusiam į Austrijos Alpes. Lukas šypteli: pirmąkart užlipus ant snieglentės viskas tikrai neatrodė labai paprasta, tačiau sėkmingi bandymai tarsi užaugino sparnus. „Įgavau drąsos, nusprendžiau, kad galiu čiuožti dar greičiau ir ekstremaliau, bet visa tai dar pirmą atostogų dieną baigėsi trauma. Skaudančiu keliu pabandžiau čiuožti antrą, bet kai ir tądien nukritau, nieko kito nebeliko, kaip susirinkti daiktus ir kavinėje užsisakyti karšto vyno", - dabar jau juokdamasis pasakoja atlikėjas. Traumos būta rimtos - dėl įtrūkusio kelio raiščio snieglentę teko užmiršti iki pat atostogų pabaigos. „Ką veikiau? Ieškojau kitų Alpių teikiamų malonumų - važinėjau po apylinkes, grožėjausi gamta, apžiūrėjau gretimus kurortus. Bet vis vien buvo liūdna, ypač todėl, kad visa tai įvyko pirmą atostogų dieną. Galvoje vis sukosi ta pati mintis: juk paskutinę dieną galėčiau nors ir abi kojas išsisukti", - prisimena Lukas.
Į kalnus - paskui mylimąjį
„Vaikystėje, kaip ir daugelis, turėjau slides, medines, bet jausmo jomis šliuožiant nelabai prisimenu - negalėčiau net pasakyti, ar jaučiau bent kokį malonumą", - sako „Olialia pupytė" Oksana Pikul (25). Dėl vieno šviesiaplaukė gražuolė tikra - ją visuomet kur kas labiau traukė egzotiški kraštai, saulės vonios ir maudynės jūroje. „Bet taip jau išėjo, kad susiradau širdies draugą, kuriam labai patinka ekstremalusis sportas. Nieko kito neliko, kaip susidomėti ir man - maniau, bent jau pabandysiu pabūti ekstremale ir sužinoti, kas įdomu draugui", - pasakoja Oksana, beje, dėl jo išbandžiusi net plaukiojimą su jėgos aitvarais ir nardymą.
Mergina prisipažįsta, kad leistis snieglente nuo kalnų jai patikę labiausiai, - smagumo ir malonumo nenustelbė net mėlynosios trasos. Pirmą sykį šią sporto šaką Oksana išbandė prieš metus Austrijoje. „Ar buvo baisu? Ne tas žodis - pirmą kartą užkilusi ant kalno vos neapalpau!" - juokiasi. Pradedančiosios snieglentininkės treneriu pasišovė būti draugas, o po trijų dienų stovėdama ant lentos Oksana jautėsi gana užtikrintai. Tiesa, ne visuomet, ypač kai su mylimuoju užkildavo į juodąją trasą. „Atsisėsdavau ant krašto ir verkdavau: ojojoj, kaip reikės nusileisti?" - kvatoja.
Šiemet Austrijos Alpėse Oksana sutiko Naujuosius metus, savaime suprantama, ne be snieglentės. Sako, prireikė vos porą sykių nusileisti, kad čiuožimo snieglente įgūdžiai atsinaujintų. „Smagu, linksma, įdomu. Pažiūriu nuotraukas ir suprantu, kaip vėl noriu į kalnus", - šypteli mergina.
Kam tos trasos?!
Pirmiausia, ką prieš važiuodamas į kalnus padarė aktorius Vytautas Rumšas (28), - apsilankė specializuotoje parduotuvėje ir nusipirko visas įmanomas apsaugas, kokių prireiktų leidžiantis snieglente. Ypač tai darant pirmą kartą.
„Norėjau save išbandyti visiškai nauju amplua. Kiek kalbėjausi su žmonėmis, visi kartojo, kad slidės snieglentei neprilygsta. Be to, draugas paskolino snieglentę - galima sakyti, ją pasirinkau ir dėl ekonominių sumetimų", - šypteli Vytautas ir patikina, kad dėl to nė karto nesigailėjo. Ir visai nesvarbu, kad pradedančiajam snieglentininkui teko ne kartą virsti: su apsaugomis sako to net nepajutęs. Kita vertus, esant keturiasdešimt centimetrų sniego, kristi skaudžiai turbūt nelabai ir įmanoma. „Tai dar vienas snieglentės privalumas: kai tiek daug sniego, su slidinėmis neką nuveiksi, o snieglente leistis - vienas malonumas", - sako aktorius.
Daugiau laisvės ir malonumo - taip leidimąsi snieglente ir jos pranašumus, palyginti su slidėmis, apibūdina Vytautas. „Nereikia lazdų, kojos gerai pritvirtintos, protingai čiuoždamas vargu ar jas išsinarinsi. O didžiausias malonumas - leistis ne trasomis", - pasakoja ekstremaliems pojūčiams atsivėręs aktorius.
Kaip vieną didžiausių malonumų leidimąsi ne trasomis suskumba paminėti ir kartu su Vytautu į Italijos Alpes pailsėti išlėkęs Leonardas Pobedonoscevas (29). „Šiemet leistis ne trasomis pabandžiau pirmą kartą ir iškart supratau, kaip tai smagu. Jautiesi, lyg stovėtum ant bangos keteros..." - įspūdžiais dalijasi aktorius. Pasak Leo, bene blogiausia, kas gali nutikti leidžiantis ne trasa, tai įklimpti į pusnį, tačiau išsivaduoti iš sniego pančių tereikia kelių minučių.
„Šaunuolis - paskutinėmis dienomis jam visai neprastai sekėsi. Džiugu, kad auga karta, su kuria galėsiu kartu įveikti kalnus", - girdamas pirmąsyk ant snieglentės užlipusio bičiulio pažangą nusikvatoja Leo. Palyginti su Vytautu, jis - tikras šios srities profesionalas. Pradėjęs nuo slidžių kartą Čekijos kalnuose, kaip pats sako, „nekaltai" išsinuomojo snieglentę, o dar po metų tokią pat nusipirko. „Nuolat traukdavau į Liepkalnį. Kadangi buvau studentas, mokytis su treneriu neturėjau galimybių, tad tobulinausi savarankiškai", - prisimena aktorius.
Į kalnus - su profesionalais
Aistringas „kaitų" mėgėjas Marius Šmitas (37) šiemet snieglentę išbandė pirmą kartą. „Draugai įkalbėjo, - prisipažįsta niekada nebuvęs didelis žiemos sporto entuziastas. - Nuo kalno nusileidau pačią pirmą dieną - pasirodo, tai panašu į plaukiojimą su jėgos aitvaru."
Ir vis dėlto Marius kalnų liga nesusirgo, tiksliau - tam pritrūko laiko. „Tik supratau, kas man patinka čiuožiant snieglente (o patiko leidimasis ne trasa), patyriau traumą - susižeidžiau petį", - nenoriai prasitaria. Kad ir kaip susiklostė atostogos, Marius tikina į kalnus būtinai sugrįšiąs ir dar ne kartą nusileisiąs puriomis „bekelėmis".
Beje, nors į kalnus keliavo pirmą kartą, jo kompanijos naujokais nepavadinsi - ekstremaliojo sporto klubo „X-Pro" nariai snieglentėmis kalnus raižo jau ne vienus metus.
Su ta pačia kompanija į Austrijos Alpes išsiruošė ir buvusi televizijos laidų vedėja Giedrė Rusytė (24). Šiemet ant snieglentės ji užlipo jau trečią kartą. „Kiek žinau, „X-Pro" snieglentininkai - vieni geriausių Baltijos šalyse, tikri profesionalai", - susižavėjimo bendrakeleiviais neslepia jauna moteris. Tarp patyrusių sportininkų Giedrė sako pakliuvusi atsitiktinai: sulaukusi draugų pasiūlymo važiuoti į klanus, iškart sutiko, o įsėdusi į autobusą suprato, kad jame - vieni pažįstami, tarp kurių ir „X-Pro" nariai. „Man iki jų dar labai toli, - nusikvatoja Giedrė. - Bet į juos smagu vien pažiūrėti, o sau pagalvoti, kad tobulumui ribų nėra. Kai važiuoji su tokiais žmonėmis, kyla noras mokytis ir judėti į priekį."
Modelių agentūros „G-Models" bendrasavininkė taip pat giria leidimąsi snieglente „bekelėmis". „To jausmo net nemoku apsakyti, - šypteli Giedrė. - Ar buvo baisu? Laikausi principo: jei turi drąsos užkilti ant kalno, turėk drąsos nuo jo ir nusileisti."
Snieglentininkės karjera buvo trumpa
Pirmą kartą prisijaukinti snieglentę šiemet pamėgino ir buvusi „Kelio į žvaigždes" dalyvė, merginų grupės „Axom" narė Solveiga Vilkevičiūtė (21), tiesa, bandymas buvo ne itin sėkmingas. Niekada anksčiau kalnuose nebuvusi Solveiga pirmą atostogų dieną čiuožimo snieglente subtilumų padedama instruktoriaus mokėsi „varlinuke", o jau kitą pakilo į juodąsias trasas. „Kam tos mėlynosios ar raudonosios trasos, jei yra juodųjų?!" - nusikvatoja atlikėja ir patikina, kad pirmą kartą užkilusi ant kalno nė kiek neišsigando - aukščio baimės ji neturi, ką reiškia leistis snieglente, nežinojo, todėl bijoti nebuvo ko. „O ir koks skirtumas, vieną ar tris kilometrus leistis?" - Solveiga nustebina šaltakraujiškumu.
Deja, tas pats šaltakraujiškumas trečią atostogų dieną merginai pakišo koją - neapšilusi ir nepabandžiusi prisiminti, ko yra išmokusi, Solveiga su draugais iškart užkilo į juodąją trasą, bet vos pradėjusi leistis neišlaikė pusiausvyros ir krito. „Dar bandžiau stabdyti, bet nepavyko - plojausi visu svoriu. Dvi minutes gulėjau nejudėdama, paskui šiaip ne taip atsistojau. Dar pamaniau, kad jei pavyks atsisėsti ir vėl atsistoti, čiuošiu toliau, bet atsisėdusi pakilau tik padedama draugų. Taip snieglentininkės karjera tąkart baigėsi", - be ypatingo liūdesio balse prisimena Solveiga. Kol draugai mėgavosi kalnų teikiamais malonumais, dainininkė sutrenktą nugarą lepino įvairiomis procedūromis: masažais, voniomis, pirtimis. Vis dėlto po kelių akimirkų ji prisipažįsta: „Liūdnoka, kad taip viskas baigėsi, nes leistis snieglentėmis man jau buvo pradėję patikti. Varvindama seilę kildavau į kalnus, atsisėsdavau kavinukėje ir gurkšnodama karštą vyną stebėdavau snieglentininkus - kas man beliko..." Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera: į kalnus Solveiga lėks antrąkart, ir kelionės ilgam neatidėlios - jei pasiseks, snieglente kalnus raižys dar šiemet.
