Lietuvis Arūnas Bižokas su JAV pilietybę turinčia Katiuša Demidova Japonijoje vykusiame pasaulio profesionalų sportinių klasikinių šokių čempionate iškovojo aukso medalius.
Keletas faktų
Gimė 1978 m. sausio 29 d. Vilniuje.
Veikla: buvęs sportinių šokių kolektyvo „Sūkurys“ šokėjas. Drauge su partnere Katiuša Demidova atstovauja JAV.
Kaip jaučiatės iškovojęs pergalę?
Esu labai patenkintas šiuo laimėjimu. Vykdamas į Japoniją, nedrįsau tikėtis, kad mums taip greitai pasiseks (šypsosi).
Ką turite omenyje sakydamas „greitai“?
Ši pergalė yra tikra staigmena vien dėl to, kad su Katiuša šokame tik dvejus metus. Paprastai rimtoms pergalėms reikia kelerių metų, kad pora gerai „susišoktų“.
Ar po tokios istorinės pergalės dar yra ko siekti?
Žinoma. Dabar reikės dirbti dar sunkiau. Nors... motyvacijos, aišku, šiek tiek sumažėjo (šypsosi). Tikiuosi, pavyks išsilaikyti šiame lygmenyje, mėginsime apginti iškovotą titulą ir laimėti kelis prestižinius turnyrus.
Jūsų pergalės priklauso JAV?
Taip, mūsų pora atstovauja JAV, bet širdyje esu tikras lietuvis. Taigi tai, kad Lietuva domisi mano pergale, man nepaprastai svarbu. Džiaugiuosi, kad tautiečiai mane palaiko ir už mane serga. Juk atstovaudamas Lietuvai taip pat esu iškovojęs nemažai pergalių.
Kurios jums reikšmingiausios?
Su Edita Daniūte iškovoti pasaulio ir Europos čempionų titulai.
Ką veiksite grįžęs į namus?
Švęsiu pergalę su draugais ir artimaisiais. Kurį laiką pailsėjęs su gera knyga rankose, vėl kibsiu į treniruotes. Juk dabar mes – čempionai ir savo pozicijų taip lengvai neužleisime (šypsosi).
Buvusio auklėtinio sėkme ypač džiaugėsi ir šokių klubo „Sūkurys“ trenerė Jūratė Norvaišienė. „Neapsakomas džiaugsmas, kad tokia maža šalis užaugina tokius didelius žmones. Nepažįstu kito tokio šokėjo, kuris būtų labiau vertas šio titulo nei Arūnas, – neslėpė džiaugsmo moteris. – Jis ne tik labai talentingas, bet ir nepaprastai darbštus bei atkaklus. Šiame konkurse Japonijoje dalyvavo geriausios poros iš viso pasaulio, pačių galingiausių valstybių, kurios gali rinktis šokėjus iš keliolikos milijonų profesionalų, o laimėjo lietuvis.“
Žinoma, trenerei truputį gaila, kad Arūnas atstovavo ne Lietuvai, o JAV. „Nieko nepadarysi, likimai klostosi įvairiai, Arūnui buvo lemta parvežti medalį į JAV, – sako ponia Jūratė. – Negali žinoti, gal su kita partnere, lietuve, jam niekada nebūtų nusišypsojusi tokia sėkmė, todėl aš pirmiausia džiaugiuosi šia pergale kaip jo asmeniniu pasiekimu, o ne kaip pasiekimu konkrečiai šaliai.“
Pasak ponios Jūratės, šios pergalės link A. Bižokas kryptingai ėjo nuo pat savo karjeros pradžios. „Arūną pradėjome treniruoti, kai jam tebuvo trylika metų, – prisimena J. Norvaišienė. – Jau tada abu su vyru žinojome, kad šis šokėjas daug pasieks. Neapsirikome – su Edita Daniūte Arūnas tapo pasaulio ir Europos mėgėjų klasikinių sportinių šokių čempionu.“
Trenerė pripažįsta, kad kelias iki pergalės Arūnui Bižokui nebuvo rožėmis klotas. „Tiek jaunimo, tiek vėliau suaugusiųjų varžybose jis nuolat patekdavo į finalą, tačiau ten susidurdavo su pajėgiomis italų poromis ir likdavo aukščiausių vietų papėdėje. Kai pradėjo šokti su E. Daniūte, Arūnui ėmė šypsotis fortūna, ir jie pasiekė įsimintinų pergalių.“
Ponia Jūratė labai džiaugiasi, kad naujoji Arūno partnerė yra talentinga šokėja. „Paprastai keliolika metų šokus su viena partnere būna nepaprastai sunku „susišokti“ su nauju žmogumi. Labai smagu, kad su Katiuša Arūnui nekilo jokių sunkumų ir po tokio trumpo laiko jie iškovojo aukščiausią sportinių šokių vietą.“
Nors dažnas sportininkas, pasiekęs aukštumas, užmiega ant laurų ir nustoja dirbti, J. Norvaišienė tikisi, kad Arūnas dar nebaigs karjeros. „Dažniausiai tapę čempionais šokėjai pasitraukia, nes turi vardą ir didelę paklausą pasaulyje: rengia seminarus, kursus, demonstracijas ir t. t. Viliuosi, kad Arūnas bent du kartus apgins neseniai iškovotą pasaulio profesionalų sportinių klasikinių šokių čempiono titulą.“
