Kol tapai „Mados vartai" laidos vedėja, dirbai labai skirtingus darbus...
Vilniaus Dailės akademijoje studijuodama meno kritiką, dirbau žurnaliste įvairiuose kultūros savaitraščiuose. Straipsnius pildavau kiekvieną savaitę ir labai tuo džiaugiausi. Rašydavau apie parodas, ruošdavau interviu su menininkais - tai mane itin žavėjo. Tuo pat metu dirbau ir manekene. Vėliau modelio darbą mečiau dėl žurnalistinės veiklos. Vėliau darbavausi „Rūtos galerijoje". Meno ir mados centre buvau parodų ir mados renginių organizatore. Mes labai dažnai organizuodavome įvairias meno parodas, mados renginius. Vėliau atėjau dirbti į vieną Lietuvos žurnalą - tapau ryšių su visuomene atstove. Iš tiesų ten dariau viską (juokiasi). Buvau atsakinga už ryšius su visuomene, kūriau įvairius reklaminius projektus, juos įgyvendindavau, kartais rašydavau straipsnius, pradėjau dirbti stiliste, - tik svajonių fotosesijos taip ir nebuvo.
Kaip Tu viską suspėdavai?
Neneigiu, kad kartais iš tiesų būdavo sunku. Tiesiog pritrūkdavo valandų. Kentėdavo asmeninis gyvenimas. Juk aš turiu vyrą, kuriam taip pat reikėjo ir dabar reikia skirti laiko.
Kodėl Tau nepatiko modelio darbas?
Pasidarė nebeįdomu. Be to, nežinau kodėl, bet dirbdama manekene jaučiausi kaip daiktas. Tuo metu buvau tipiška gražuolė: ilgi juodi garbanoti plaukai, perskrudus soliariume - tikra svajonių mergina. Bet man taip apkarto moteriškumas ir seksualumas, jog ėmiau bėgti nuo to. Vos tik mečiau manekenės darbą, tapau berniokiška: nusikirpau plaukus, atsisakiau trumpų sijonų.
Dirbai modeliu, stiliste, dabar esi TV laidos „Mados vartai" vedėja. Kaip vertini naująjį vaidmenį?
Ilgą laiką dirbdama toje pačioje vietoje supratau, kad noriu kažką keisti, nes nebejaučiu vidinio pasitenkinimo. Dabar dirbu dvigubai daugiau, bet esu laiminga. Man labai patinka šis darbas. Aišku man, kaip laidos vedėjai, dar labai stipriai reikėtų tobulėti. Esu savikritiška. Kartais net kolegos sako, jog reikėtų ne taip jautriai į viską reaguoti. Tačiau tai, ką darau, noriu padaryti tobulai. Laidos vedėjos darbas - labai didelis iššūkis. Bet aš mėgstu iššūkius. Visiškai nesigirdamas, galiu pasakyti, kad esu kūrybingas žmogus, kuris negali ilgai išbūti vienoje vietoje. Aš kaip gyvsidabris, kuriam vis kažko reikia.
Pradėjusi vesti laidą, ėjai mokytis pas televizijos profesionalę Vilmą Čereškienę. Ar dabar jau drąsiau jautiesi?
Man atrodo, kad tobulumui ribų nėra, bet aš visada stengiuosi savo darbus padaryti maksimaliai gerai. Kad nebūtų gėda nei man, nei tiems, kurie dirba su manimi. Reportažus kurti man nesudėtinga, dirbdama galiu atsipalaiduoti ir būti savimi, nes šį darbą jau esu dirbusi. Kažkada „Panoramai" ruošiau kultūros reportažus. Aistė Mažutytė buvo pirmoji mano mokytoja.
Gal dabar turi daugiau laisvo laiko?
Jo visai nebeliko! Tai didžiausia mano problema. Mano vyras labai stengiasi mane suprasti, bet aš pati jaučiuosi kalta, kad esu nuolat užsiėmusi. Dabar visas mano gyvenimas yra darbas. Vienintelis džiaugsmas - į darbą dabar einu kaip į šventę. Labai džiaugiuosi, kad gyvenu su nuostabiu žmogumi, kuris supranta ir toleruoja tokį mano gyvenimo būdą. Nežinau, kas dar galėtų su manimi gyventi. Tikiu, kad jau greitai rasiu daugiau laiko šeimai, namams. Šiuo metu tikrai nėra tiek pinigų, kad galėčiau pirkti kažkokius prabangius daiktus, todėl kol kas vyrą lepinu įvairiomis smulkiomis, bet mielomis dovanėlėms. Man atrodo, mielos smulkmenėlės, dėmesys, prisiglaudimas, kažkokie gražūs pasišnibždėjimai ir kuria tuos gražius santykius.
Išduok, ką daryti moterims, kurios trokšta būti stilingos?
Visų pirma, pasitikėti savimi ir dažniau vadovautis savo nuojauta, pasitelkti kūrybą, neužmiršti mados tendencijų. Stiliaus patarimai kartais peršami kone per prievartą, o juk kiekviena moteris yra individualybė ir kas tinka vienai, nebūtinai tiks kitai. Stilius turi pabrėžti moters asmenybę, kuo ji gyvena, kvėpuoja.Tad jei gerai pažįsti save, nebus sunku susikurti ir savo originalų stilių, išskiriantį tave iš kitų.
Dažniausiai įrodinėjama, kad stilinga tik tai, kas brangu. O kaip Tu manai?
Prieštarauju. Niekada nedėjau ir nedėsiu lygybės ženklo tarp sąvokų stilinga, madinga ir brangu. Savo stiliui susikurti reikia fantazijos ir polėkio, o ne išsipūtusios piniginės.
Ar dažnai leidi sau nusipirkti brangius vardinius drabužius?
Aš jų tiesiog neperku ir dėl to visai neskauda širdies. Ir be vardinių drabužių galima atrodyti originaliai ir įdomiai, ypač jei turi galimybę siūtis pas meistrus. Tuomet tikrai turėsi vienetinius daiktus, kurių neturės jokia kita moteris pasaulyje ir neteks raudonuoti vakarėlyje sutikus moterį, kuri vilkės tokią pačią suknelę, nors ir itin brangią ar puošnią.
Kaip pati apibūdintum savo stilių?
Draugai man dažnai sako, kad atrodau kaip atklydusi iš senovės. Nežinau, gerai tai ar blogai, bet man patinka ir, manau, tinka. Traukia renesanso, klasicizmo, ampyro epochų kostiumai, taip pat domiuosi tarpukario ir pokario laikų mada. Tų laikų nuotaikų galima atrasti mano garderobe. Domiuosi retro nuotraukomis, senųjų meistrų paveikslais, kostiuminėmis dramomis. Todėl futurizmo detalių mano stiliuje neišvysite. Be to, besisukantis mados ratas nuolat ieško įkvėpimo praeities stiliuose - viskas sugrįžta ir atgimsta iš naujo.
Kaip manai, ar daug Lietuvoje stilingų žmonių?
Galiu atsakyti trumpai - jų vis daugėja, dėl to Lietuvos publika darosi spalvingesnė ir įdomesnė.
Pabūgusios stilisto Manto Petruškevičiaus kritikos dabar moterys pradėjo rengtis juodai. Man visi vieši vakarėliai labiau primena šermenis nei šventę. O ką Tu apie tai manai?
Juoda ir balta yra klasikinis derinys, kurį, prisipažinsiu, ir aš mėgstu. Tačiau juoda ir balta yra paprasčiausias derinys. Norintiems paversti juoda ir balta kažkuo ypatingu reikia pasukti galvą.
