Viktorija Perminaitė: nesupratau, kodėl visi verkia...

Kokia pirmoji mintis šovė į galvą išgirdus, kad iškritote?
Nei suskaudo širdį, nei ką... Man visą savaitę nesisekė. Tikriausiai pervargau - blogai jaučiausi, kojos per repeticijas neklausė... O penktadienį viskas tiesiog krito iš rankų. Nuojauta kuždėjo, kad mums nepasiseks.

Tą vakarą ašaras braukė ne tik jūsų gerbėjai...
Nesupratau, kodėl visi verkia. Aš juokiausi. Tik tada, kai baigėsi tiesioginė transliacija, susigraudinau. Užkulisiuose išvydau nė žodžio per ašaras negalinčią ištarti prodiuserę, dar kitą... Su visais net nespėjau atsisveikinti, nes išskubėjau į koncertą. Kai sėdau prie vairo ir likau viena, iš tiesų apėmė graudulys. Negaila, kad iškritau, nes atėjau ne laimėti, o išmokti šokti. Tačiau per keturis mėnesius susigyvenau su dalyviais - tapome lyg vienas kumštis. Man patinka, kai yra daug veiklos, o staiga viskas baigėsi.

Nebandei ieškoti teisybės? Juk negalėjo iškristi pora, tądien sulaukusi geriausio komisijos įvertinimo...
Filmavimą stebėjusi publika šaukė „Neteisybė..." Bet juk viską lėmė žiūrovų balsai. Tai kam šaukti - reikėjo balsuoti už mus. O bandyti išsiaiškinti, ar iš tiesų už mus mažai balsavo, net minties nekilo. Juk verkė patys organizatoriai! Daug kas kritikuoja Vladimiro Romanovo šokius, tačiau nereikia užmiršti, kad jam šešiasdešimt. Kaip atrodytų mūsų seneliai, jei juos išstumtume į šokių aikštelę? Ponas Vladimiras mus apkabino, palinkėjo nenukabinti nosies.

Ar ir jis braukė ašaras?
Tik jo partnerė. Labai nustebau laidos įraše pamačiusi, jog mano partneris Andrius taip susijaudino, kad irgi braukė ašaras. Toks santūrus žmogus! Aš esu atlapaširdė. Per „Ledo žvaigždes" ir „Šok su žvaigžde!" mudu taip susidraugavome, kad jam tenka išklausyti visas mano kalbas. Šią savaitę susiskambinome, abu padejavome, kad nelikus repeticijų nebeturime ką veikti.