Dabar Virgilijui Aleknai – įtemptas laikas. Sportininkas intensyviai ruošiasi Kinijoje vyksiančioms olimpinėms žaidynėms, o po varginančių treniruočių su nekantrumu skuba namo – malonią sumaištį į Aleknų namus įnešė neseniai pasaulį išvydusi jų dukrytė Gabrielė.
Išbandymai prasidėjo nuo keturiolikos
Visame pasaulyje Lietuvą savo pasiekimais sporto srityje garsinantis Virgilijus puikiai žino pergalės skonį, tačiau iki laimėjimo – ilga, sudėtinga ir varginanti profesionalaus sportininko kasdienybė. „Buvau paprastas kaimo berniukas, niekuo neišsiskiriantis iš kitų, tačiau be galo troškau sportuoti ir siekti savo tikslų. Kaip šiandien atsimenu gautą laišką, kviečiantį atvykti į Panevėžio sporto mokyklą. Džiaugsmui tuomet nebuvo ribų...“, – prisimena Virgilijus. Šiandien jis – dukart olimpinis, pasaulio ir Europos čempionas. „Buvo didžiulė konkurencija. Į šią sporto mokyklą kviesdavo pačius stipriausius šalies vaikus. Mane pakvietė likus tik vienai laisvai vietai. Iš pradžių aš Panevėžio sporto mokykloje nekaip atrodžiau. Prisimenu, kad net buvau sąraše kandidatų palikti mokyklą, bet leido dar per vasarą pasitaisyti. Taigi šiek tiek pagerinau rezultatus ir išlikau. Kartą vežė visus tirti raumenų skaidulų. Mano tyrimų rezultatai rodė – esu netinkamas sportui. Tačiau mane palaikė kai kurie žmonės, dėjau visas pastangas, o paskutiniaisiais metais tapau vienas iš lyderių: mane, vieną merginą ir dabar žinomą dviratininką Raimundą Rumšą net atleido nuo baigiamųjų egzaminų, nes reikėjo ruoštis varžyboms“, – prisimena sportininkas. Virgilijus tikina – profesionalaus sportininko kelias nelengvas. Griežta disciplina, nuolatinės treniruotės, tolimos ir varginančios kelionės, geras poilsis, kokybiškas maistas – sportininko kasdienybė. Virgilijus sako paaukojęs linksmą ir audringą gyvenimą. Jis, nuo keturiolikos metų gyvenęs atskirai nuo tėvų, taip ir nepatyrė, ką reiškia linksmybės, vakarėliai, merginos ir nuotykiai, nes visą laiką skyrė sportui. „Draugai eidavo į barą, o aš – į treniruotę. Jei jau nusišypsojo sėkmė patekti į tą mokyklą, nesinorėjo to prarasti. Aš žinojau, ko noriu, ir to atkakliai siekiau.“ Savo gyvenimo moterį – Kristiną – Virgilijus sutiko tik baigęs mokslus Panevėžyje ir atvykęs studijuoti į Vilnių. „Klausiate, kur? Bėgiodamas Kalnų parko stadione! O kur dar galėjau sutikti, juk po barus nevaikščiojau“, – šypteli dabar jau trijų vaikų tėtis.
Geriausia draugija – namuose
Jaukų šeimos lizdą susukęs už Vilniaus esančiame didžiuliame šeimos name, Virgilijus po treniruočių ir varžybų tik ir skuba pas vis daugiau dėmesio reikalaujančius vaikus ir išsiilgusią žmoną. Barniams, ginčams ir nesutarimams jų namuose vietos nėra. „Ir taip nemažai laiko praleidžiu kelionėse, tad apie kokius nesutarimus gali būti kalba? Vieni kitų išsiilgstame, norime atsidžiaugti ir kuo daugiau laiko praleisti kartu. Dabar dar ir dukrytė namuose yra.... Vaikai – tai didžiulis džiaugsmas! Kai Gabrielė sutvirtės, atsigaus žmona, o aš jau būsiu po olimpinių žaidynių, visa šeima važiuosime į kokią kelionę, o joje ir atsigriebsime“, – dėsto artimiausius planus sportininkas. Kol Virgilijus kovos dėl medalių Kinijoje, žmona su vaikais ir draugų kompanija ketina vykti pailsėti į Juodkrantę. Kol kas – griežta rutina: Virgilijus keliasi septintą valandą, tada rytinė treniruotė arba mankšta, skanūs žmonos pietūs, paskui miegas, antra treniruotė, į kurią vežasi sūnus Mykolą ir Martyną, vakarienė su šeima, masažas ir vėl miegas. Štai tokiu ritmu sportininkas gyvena daugybę metų, o alaus bokalą ir vakarojimus su draugais gali leisti sau rudeniop, tuomet Virgilijui – ramiausias sezonas. Tarp treniruočių jis randa laiko nupjauti prie namų žolę ir sutvarkyti namų ūkio reikalus. „Kol namuose esu aš, stengiuosi pasirūpinti visais reikalais, nes per varžybas ir keliones namų rūpesčiai gula ant Kristinos pečių.“ Penkerių metų Mykolui ir septynerių Martynui geriausia atostogauti namuose. „Kol kas jiems labai gerai su tėveliais. Aplinkui yra daug vaikų, prisigalvoja visokiausių užsiėmimų, o ir sesutė namuose...“, – pasakoja Virgilijus. Gal auga nauja profesionalių sportininkų karta? „Norėčiau, kad nors kiek sportuotų. Ir tai būtų labai džiugu. Profesionalaus sportininko kelias labai sunkus ir nėra jokios garantijos, kad pasieksi tai, apie ką svajoji. Tikslą pasiekia tik vienas kitas, o svajojančiųjų yra milijonai...“, – mano Virgilijus Alekna.
Kovosiu iki galo
Kalbėti apie itin asmeniškus dalykus vyras nelinkęs. Jam nepatinka pernelyg didelis dėmesys, o ir viešumoje Virgilijų su žmona retai kada pamatysi. Sako, nėra nei tikslo, nei laiko lankytis daugelio žinomų žmonių taip pamėgtuose vakarėliuose. „Mums dviese gera“, – tikina vyras. Pasak Virgilijaus, norint išlaikyti pusiausvyrą namuose, tenka dėl to stengtis abiem. „Man sudarytos visos sąlygos ramiai ruoštis varžyboms: valgyti padaryta, jei einu pietų miego, namuose būna tylu, ramu. O aš? Čia reikėtų žmonos klausti... Nežinau, ar gėlė, įteikta be progos, ar ryte į lovą atnešta kava, yra staigmena“, – kukliai prisipažįsta Virgilijus. Vyras neslepia, kad laikai, kada reikėjo susikurti pagrindą po kojomis, buvo nelengvi. Tuomet teko galvoti ne tik apie rezultatus, aktualūs buvo ir pinigai. Šiandien jis kovoja, dalyvauja dėl to, kad sportas vyrui teikia didžiulį pasitenkinimą. Virgilijus Alekna nesiryžta garsiai prognozuoti, kaip galėtų pasisekti Kinijoje, tačiau prisipažįsta, kad laimėti labai nori, o konkurentų yra daug ir stiprių. „Užaugo nauja karta. Nebesu toks, koks buvau prieš penkerius metus. Daug ką lems sporto fortūna, bet kovosiu iki galo“, – šypteli ir susimąsto vienas garsiausių Lietuvos sportininkų „Kita vertus, sportas – tik žaidimas, saviraiškos forma. Vieną dieną jis baigsis, o gyvenimas juk tęsis. Džiaugiuosi, kad šalia sportinės karjeros sukūriau tvirtą šeimą. Be jokios abejonės, šeima mano gyvenime – svarbiausia“, – tvirtina Virgilijus Alekna.
Išbandymai prasidėjo nuo keturiolikos
Visame pasaulyje Lietuvą savo pasiekimais sporto srityje garsinantis Virgilijus puikiai žino pergalės skonį, tačiau iki laimėjimo – ilga, sudėtinga ir varginanti profesionalaus sportininko kasdienybė. „Buvau paprastas kaimo berniukas, niekuo neišsiskiriantis iš kitų, tačiau be galo troškau sportuoti ir siekti savo tikslų. Kaip šiandien atsimenu gautą laišką, kviečiantį atvykti į Panevėžio sporto mokyklą. Džiaugsmui tuomet nebuvo ribų...“, – prisimena Virgilijus. Šiandien jis – dukart olimpinis, pasaulio ir Europos čempionas. „Buvo didžiulė konkurencija. Į šią sporto mokyklą kviesdavo pačius stipriausius šalies vaikus. Mane pakvietė likus tik vienai laisvai vietai. Iš pradžių aš Panevėžio sporto mokykloje nekaip atrodžiau. Prisimenu, kad net buvau sąraše kandidatų palikti mokyklą, bet leido dar per vasarą pasitaisyti. Taigi šiek tiek pagerinau rezultatus ir išlikau. Kartą vežė visus tirti raumenų skaidulų. Mano tyrimų rezultatai rodė – esu netinkamas sportui. Tačiau mane palaikė kai kurie žmonės, dėjau visas pastangas, o paskutiniaisiais metais tapau vienas iš lyderių: mane, vieną merginą ir dabar žinomą dviratininką Raimundą Rumšą net atleido nuo baigiamųjų egzaminų, nes reikėjo ruoštis varžyboms“, – prisimena sportininkas. Virgilijus tikina – profesionalaus sportininko kelias nelengvas. Griežta disciplina, nuolatinės treniruotės, tolimos ir varginančios kelionės, geras poilsis, kokybiškas maistas – sportininko kasdienybė. Virgilijus sako paaukojęs linksmą ir audringą gyvenimą. Jis, nuo keturiolikos metų gyvenęs atskirai nuo tėvų, taip ir nepatyrė, ką reiškia linksmybės, vakarėliai, merginos ir nuotykiai, nes visą laiką skyrė sportui. „Draugai eidavo į barą, o aš – į treniruotę. Jei jau nusišypsojo sėkmė patekti į tą mokyklą, nesinorėjo to prarasti. Aš žinojau, ko noriu, ir to atkakliai siekiau.“ Savo gyvenimo moterį – Kristiną – Virgilijus sutiko tik baigęs mokslus Panevėžyje ir atvykęs studijuoti į Vilnių. „Klausiate, kur? Bėgiodamas Kalnų parko stadione! O kur dar galėjau sutikti, juk po barus nevaikščiojau“, – šypteli dabar jau trijų vaikų tėtis.
Geriausia draugija – namuose
Jaukų šeimos lizdą susukęs už Vilniaus esančiame didžiuliame šeimos name, Virgilijus po treniruočių ir varžybų tik ir skuba pas vis daugiau dėmesio reikalaujančius vaikus ir išsiilgusią žmoną. Barniams, ginčams ir nesutarimams jų namuose vietos nėra. „Ir taip nemažai laiko praleidžiu kelionėse, tad apie kokius nesutarimus gali būti kalba? Vieni kitų išsiilgstame, norime atsidžiaugti ir kuo daugiau laiko praleisti kartu. Dabar dar ir dukrytė namuose yra.... Vaikai – tai didžiulis džiaugsmas! Kai Gabrielė sutvirtės, atsigaus žmona, o aš jau būsiu po olimpinių žaidynių, visa šeima važiuosime į kokią kelionę, o joje ir atsigriebsime“, – dėsto artimiausius planus sportininkas. Kol Virgilijus kovos dėl medalių Kinijoje, žmona su vaikais ir draugų kompanija ketina vykti pailsėti į Juodkrantę. Kol kas – griežta rutina: Virgilijus keliasi septintą valandą, tada rytinė treniruotė arba mankšta, skanūs žmonos pietūs, paskui miegas, antra treniruotė, į kurią vežasi sūnus Mykolą ir Martyną, vakarienė su šeima, masažas ir vėl miegas. Štai tokiu ritmu sportininkas gyvena daugybę metų, o alaus bokalą ir vakarojimus su draugais gali leisti sau rudeniop, tuomet Virgilijui – ramiausias sezonas. Tarp treniruočių jis randa laiko nupjauti prie namų žolę ir sutvarkyti namų ūkio reikalus. „Kol namuose esu aš, stengiuosi pasirūpinti visais reikalais, nes per varžybas ir keliones namų rūpesčiai gula ant Kristinos pečių.“ Penkerių metų Mykolui ir septynerių Martynui geriausia atostogauti namuose. „Kol kas jiems labai gerai su tėveliais. Aplinkui yra daug vaikų, prisigalvoja visokiausių užsiėmimų, o ir sesutė namuose...“, – pasakoja Virgilijus. Gal auga nauja profesionalių sportininkų karta? „Norėčiau, kad nors kiek sportuotų. Ir tai būtų labai džiugu. Profesionalaus sportininko kelias labai sunkus ir nėra jokios garantijos, kad pasieksi tai, apie ką svajoji. Tikslą pasiekia tik vienas kitas, o svajojančiųjų yra milijonai...“, – mano Virgilijus Alekna.
Kovosiu iki galo
Kalbėti apie itin asmeniškus dalykus vyras nelinkęs. Jam nepatinka pernelyg didelis dėmesys, o ir viešumoje Virgilijų su žmona retai kada pamatysi. Sako, nėra nei tikslo, nei laiko lankytis daugelio žinomų žmonių taip pamėgtuose vakarėliuose. „Mums dviese gera“, – tikina vyras. Pasak Virgilijaus, norint išlaikyti pusiausvyrą namuose, tenka dėl to stengtis abiem. „Man sudarytos visos sąlygos ramiai ruoštis varžyboms: valgyti padaryta, jei einu pietų miego, namuose būna tylu, ramu. O aš? Čia reikėtų žmonos klausti... Nežinau, ar gėlė, įteikta be progos, ar ryte į lovą atnešta kava, yra staigmena“, – kukliai prisipažįsta Virgilijus. Vyras neslepia, kad laikai, kada reikėjo susikurti pagrindą po kojomis, buvo nelengvi. Tuomet teko galvoti ne tik apie rezultatus, aktualūs buvo ir pinigai. Šiandien jis kovoja, dalyvauja dėl to, kad sportas vyrui teikia didžiulį pasitenkinimą. Virgilijus Alekna nesiryžta garsiai prognozuoti, kaip galėtų pasisekti Kinijoje, tačiau prisipažįsta, kad laimėti labai nori, o konkurentų yra daug ir stiprių. „Užaugo nauja karta. Nebesu toks, koks buvau prieš penkerius metus. Daug ką lems sporto fortūna, bet kovosiu iki galo“, – šypteli ir susimąsto vienas garsiausių Lietuvos sportininkų „Kita vertus, sportas – tik žaidimas, saviraiškos forma. Vieną dieną jis baigsis, o gyvenimas juk tęsis. Džiaugiuosi, kad šalia sportinės karjeros sukūriau tvirtą šeimą. Be jokios abejonės, šeima mano gyvenime – svarbiausia“, – tvirtina Virgilijus Alekna.
