„Tapatybės klausimas man iškilo, kai dar buvau studentas ir važiavau į etnologinę praktiką Šiaurės Lietuvoje. Reikėjo pasirinkti temą, ką tyrinėsiu. Kadangi žinojau, kad šalia Latvijos gyvena latviai ir lietuviai, kad yra skirtingos konfesijos – katalikai, liuteronai ir reformatai, tai man tiesiog buvo įdomūs tie tarpkonfesiniai, etnokonfesiniai santykiai, t.y. kaip šitie žmonės apibrėžia savo santykius. Žinoma, važiavau su tokia mintimi, kad lietuvis yra tas, kuris kalba lietuviškai, o latvis – kuris kalba latviškai. Viskas lyg ir gerai, bet į ekspedicijos pabaigą supratau, kad kažkas čia vis dėlto yra ne taip. Ėmiau atidžiau žiūrėti, analizuoti ir pamačiau, kad ne kalba yra pagrindas atskirti savą nuo svetimo, bet vis dėlto konfesija. Todėl lietuviai valstiečiai lenkus laikė labai artimais, tarsi broliais, nes juos jungė viena religija. O, tarkim, lietuviškai kalbantys reformatai nebuvo laikomi lietuviais, latviškai kalbantys katalikai nebuvo laikomi latviais. Supratau, kad tapatybė nėra kažkas, kas duota natūraliai, iš prigimties, bet kad tapatybė gali būti konstruojama ir ji gali keistis”, – pasakoja V.Savukynas.
Daug metų lietuviškos tapatybės raišką tyrinėjantis žurnalistas prisipažįsta, kad paaiškinti tapatybės sampratą nėra taip paprasta: „Tapatybė skiriasi nuo tokių daiktų kaip kėdė, stalas ar kompiuteris. Štai yra kompiuteris, mes galime jį pačiupinėti, galime labai aiškiai pasakyti, kaip jis atrodo. O kas yra tapatybė? Jos nėra gamtoje, kad tu galėtum ją pačiupinėti ir duoti paliesti ją kitam. Tapatybė – tai toks nematomas, neapčiuopiamas daiktas, kurio nėra, bet kuris iš tiesų yra, nes žmonės suvokia savo tapatybę, jie atskiria savus nuo svetimų.”
Apie šiandien išgyvenamą lietuviškos tapatybės krizę prabilęs Virginijus Savukynas laidai „Tapatybė.LT” teigia, jog daug tapatybės problemų išsispręstų, jei kiekvienas lietuvis pasakytų, kad jam negėda būti lietuviu, ir jei į savo tapatybę imtų žvelgti kūrybiškai.
„Tapatybė nėra duotybė, ji yra kūryba. Labai svarbu kurti, ir kiekviena karta turi kurti savo tapatybę. Tai nereiškia, kad reikia atmesti tai, kuo tikėjo tėvai ar seneliai. Bet kiekviena karta turi įnešti ir savo indėlį, nes tik tada tapatybė bus gyva. Jeigu tapatybė sustabarėja, ji miršta. Aš tikiuosi, kad jaunoji karta bus žymiai kūrybingesnė už manąją kartą ir kad tapatybės klausimą, ką reiškia būti lietuviu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, ji labiau iškels. Galbūt emigravusiems lietuviams tai yra lengviau padaryti, nes išvažiavęs lietuvis gyvena kitoje kultūroje ir jam natūraliai iškyla klausimas, kas jis yra. Tad galbūt iš čia galėtų kilti lietuviškos tapatybės permąstymas”, – samprotauja televizijos ir radijo laidų vedėjas V.Savukynas.
„Tapatybė.LT” – jau šį šeštadienį per LRT Lituanicą 23.15 val. Lietuvos laiku.
