Daugiau nei prieš mėnesį dukrelės susilaukusi dainininkė Laura prisipažįsta nemaniusi, kad motinystė – toks sunkus ir tiek dėmesio reikalaujantis darbas.
Sunkiausia – prarasti laisvę
Dainininkė tikina, kad sužinoti, kas yra vaikų auginimas, galima tik susilaukus savos atžalos: „Kai užsukdavau pas vaikų turinčias drauges, viskas atrodydavo labai gražiai – jokių vargų, jokių sunkumų. Kai pati pagimdžiau, pamačiau, kad nėra jau taip lengva. Prisipažinsiu, pirmas dvi savaites net depresija buvo užpuolusi: verkdavo dukrytė, verkdavau ir aš drauge. Buvo iškilę tiek klausimų, o atsakymų, deja, nežinojau. Po truputį pratinuosi prie naujo gyvenimo. Sunkiausia – ne bemiegės naktys, bet žinojimas, kad nebeturi asmeninės laisvės, kad nebegali kada nori ir kur nori išbėgti, nebegali nuvažiuoti į vakarėlį pasilinksminti, nebegali kada nori net tingėti ir nieko neveikti“, – apie pasikeitusį gyvenimą atvirai kalba Laura. Net paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais Laura su vyru Donatu eidavo į renginius, lankydavosi vakarėliuose. „Nėštumo metu jaučiausi tikrai puikiai, o mažylė man nė kiek netrukdė“, – prisimena aktyviai gyvenusi dainininkė.
Didžiausias pagalbininkas – Donatas
Nors Laura sako skaičiusi daug teorijų apie tai, kaip jaučiasi ką tik pagimdžiusios mamos, kad kai kurioms motiniški instinktai natūraliai prabunda, tačiau tikina, kad su naujomis pareigomis pirmąsias savaites daug lengviau sekėsi susidoroti Donatui: „Jis jautėsi puikiai. Atrodė, žinojo, ką ir kaip daryti. Mokėjo ir palaikyti vaikutį, ir sauskelnes pakeisti. Jam atrodė, kad taip pat gerai jaučiuosi ir aš. Tačiau tikrai nebuvau tokia savimi pasitikinti“, – sunkiausias akimirkas prisimena jauna mama.
Vardo ieškojo internete
Kadangi draugai ir artimieji porai pranašavo gimsiant berniuką, Laura su Donatu jokio mergaitiško vardo nebuvo susigalvoję, todėl gimus mergaitei teko gerokai panaršyti po internetą ir pagalvoti, kaip pavadinti dukrytę. Įvairiausių vardų siūlę ir mažylės seneliai, poros draugai, tačiau jaunieji tėveliai žinojo – vardą išrinks patys. „Kitų nuomonės mums buvo nesvarbios, juk vaikas – mūsų. Susirašėme ant lapo daug vardų variantų. Patricija abiem patiko labiausiai. Tik šiek tiek abejojome, kad sunku bus dukrytę pavadinti mažybiniu vardu, bet juk galima rasti kitų mažybinių kreipinių“, – šypsosi Laura ir priduria, kad net artimiausiems žmonėms dukrytės vardą pasakė tik jį užregistravę.
Kilogramai ištirpo savaime
Veikli jauna mamytė sako iš namų trumpam galinti ištrūkti mažylę drąsiai palikdama prižiūrėti Donatui: „Jau antrą po gimdymo savaitę važiavau pasidaryti manikiūro. Buvau parduotuvėse atnaujinti savo garderobo. Džiaugiuosi, kad kūno linijos nepakito. Po gimdymo reikėjo numesti vos tris nereikalingus kilogramus. Jie ištirpo tiesiog savaime.“ Aktyviai iki gimdymo gyvenusi Laura sako tikrai dabar neketinanti vien namuose lindėti: „Jau planuojame vasaros atostogas. O rugsėjį galvojame važiuoti arba į Turkiją, arba automobiliu traukti į Italiją. Beje, dviejų savaičių Patricija jau keliavo į Molėtus, o visai neseniai buvome išvykę į Uteną. Kelionė sekėsi puikiai – dukrytė mašinoje visą laiką miegojo. Tikiuosi, ir visos kitos kelionės bus tokios pat sėkmingos.”
Sunkiausia – prarasti laisvę
Dainininkė tikina, kad sužinoti, kas yra vaikų auginimas, galima tik susilaukus savos atžalos: „Kai užsukdavau pas vaikų turinčias drauges, viskas atrodydavo labai gražiai – jokių vargų, jokių sunkumų. Kai pati pagimdžiau, pamačiau, kad nėra jau taip lengva. Prisipažinsiu, pirmas dvi savaites net depresija buvo užpuolusi: verkdavo dukrytė, verkdavau ir aš drauge. Buvo iškilę tiek klausimų, o atsakymų, deja, nežinojau. Po truputį pratinuosi prie naujo gyvenimo. Sunkiausia – ne bemiegės naktys, bet žinojimas, kad nebeturi asmeninės laisvės, kad nebegali kada nori ir kur nori išbėgti, nebegali nuvažiuoti į vakarėlį pasilinksminti, nebegali kada nori net tingėti ir nieko neveikti“, – apie pasikeitusį gyvenimą atvirai kalba Laura. Net paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais Laura su vyru Donatu eidavo į renginius, lankydavosi vakarėliuose. „Nėštumo metu jaučiausi tikrai puikiai, o mažylė man nė kiek netrukdė“, – prisimena aktyviai gyvenusi dainininkė.
Didžiausias pagalbininkas – Donatas
Nors Laura sako skaičiusi daug teorijų apie tai, kaip jaučiasi ką tik pagimdžiusios mamos, kad kai kurioms motiniški instinktai natūraliai prabunda, tačiau tikina, kad su naujomis pareigomis pirmąsias savaites daug lengviau sekėsi susidoroti Donatui: „Jis jautėsi puikiai. Atrodė, žinojo, ką ir kaip daryti. Mokėjo ir palaikyti vaikutį, ir sauskelnes pakeisti. Jam atrodė, kad taip pat gerai jaučiuosi ir aš. Tačiau tikrai nebuvau tokia savimi pasitikinti“, – sunkiausias akimirkas prisimena jauna mama.
Vardo ieškojo internete
Kadangi draugai ir artimieji porai pranašavo gimsiant berniuką, Laura su Donatu jokio mergaitiško vardo nebuvo susigalvoję, todėl gimus mergaitei teko gerokai panaršyti po internetą ir pagalvoti, kaip pavadinti dukrytę. Įvairiausių vardų siūlę ir mažylės seneliai, poros draugai, tačiau jaunieji tėveliai žinojo – vardą išrinks patys. „Kitų nuomonės mums buvo nesvarbios, juk vaikas – mūsų. Susirašėme ant lapo daug vardų variantų. Patricija abiem patiko labiausiai. Tik šiek tiek abejojome, kad sunku bus dukrytę pavadinti mažybiniu vardu, bet juk galima rasti kitų mažybinių kreipinių“, – šypsosi Laura ir priduria, kad net artimiausiems žmonėms dukrytės vardą pasakė tik jį užregistravę.
Kilogramai ištirpo savaime
Veikli jauna mamytė sako iš namų trumpam galinti ištrūkti mažylę drąsiai palikdama prižiūrėti Donatui: „Jau antrą po gimdymo savaitę važiavau pasidaryti manikiūro. Buvau parduotuvėse atnaujinti savo garderobo. Džiaugiuosi, kad kūno linijos nepakito. Po gimdymo reikėjo numesti vos tris nereikalingus kilogramus. Jie ištirpo tiesiog savaime.“ Aktyviai iki gimdymo gyvenusi Laura sako tikrai dabar neketinanti vien namuose lindėti: „Jau planuojame vasaros atostogas. O rugsėjį galvojame važiuoti arba į Turkiją, arba automobiliu traukti į Italiją. Beje, dviejų savaičių Patricija jau keliavo į Molėtus, o visai neseniai buvome išvykę į Uteną. Kelionė sekėsi puikiai – dukrytė mašinoje visą laiką miegojo. Tikiuosi, ir visos kitos kelionės bus tokios pat sėkmingos.”
