Jau trejus metus VšĮ Gyvūnų globos tarnyba „Pifas" vykdo saugaus ir darnaus bendravimo tarp žmogaus ir gyvūnų misiją. Šią visuomeninę nepelno organizaciją įsteigė keletas veiklių bendraminčių. Viena jų - Vita Girdvainytė.
Kokia VšĮ Gyvūnų globos tarnybos „Pifas" istorija?
2005-aisiais susipažino nedidelis būrys bendraminčių, kurie norėjo pradėti rimtą veiklą - padėti benamiams gyvūnams, bet tiksliai nežinojo, kaip ir nuo ko reikėtų pradėti, todėl pirmiausia nuvykome į Londoną pasisemti patirties.
Kodėl būtent į Londoną?
Nusprendėme, kad reikia važiuoti į tokią šalį, kurioje išties rūpinamasi gyvūnais. Pasižiūrėti, kaip vyksta darbas gyvūnų prieglaudose, nes Lietuvos prieglaudos mums nebuvo tinkamas pavyzdys... O ten įgijome puikios patirties ir pamatėme puikų rūpinimosi benamiais gyvūnais pavyzdį. Pagal tą modelį įkūrėme „Pifą".
Ar pradžia buvo sunki?
Dar iki šiol mūsų veikloje ne viskas vyksta sklandžiai. Pradžioje apskritai nelabai žinojome, kas ir kaip turi būti daroma tokioje įstaigoje, buvo chaoso (šypsosi). Tik dabar galiu pasakyti, kad jau daugiau nei metus dirbam tvarkingai, atsakingai, o iki tol teko labai pasistengti (juokiasi).
Ar „Pifas" yra gyvūnų prieglauda?
Iš pradžių turėjome patalpas Kaune, kur laikėme gyvūnus. Tačiau laikui bėgant, suvokėme, kad ne nuo to reikia pradėti. Pirmiausia būtina keisti žmonių požiūrį į gyvūnus, humaniškai mažinti benamių gyvūnų populiaciją, o tik paskui jau visi kiti dalykai, gyvūnų globos namų kūrimas.
Kodėl?
Kad ir kokie dideli, modernūs ar net prabangūs gyvūnų globos namai ar prieglauda būtų, jie labai greitai prisipildo, negali priimti visų benamių. Juk narvuose gyvenančių gyvūnėlių psichika laikui bėgant pakinta. Ir ne į gera. Dėl to šunys yra užmigdomi. Tokia gyvūnų globa nieko neišsprendžia. Reikia spręsti problemą, kodėl gyvūnai apskritai atsiduria globos namuose, kodėl šeimininkai juos išmeta, kodėl leidžia be paliovos daugintis ir žudo palikuonis. Šiuo metu „Pifo" komandai rūpi, kad kuo mažiau būtų benamių gyvūnų, o ne pastatyti dar vieną pastatą, kuris netrukus bus perpildytas.
Kaip sprendžiate šias problemas?
Vykdome keletą programų. Siekiame palankių įstatymų, susijusių su gyvūnų globa Lietuvoje, tikimės, kad norint laikyti gyvūną bute, nereikės kaimynų sutikimo. Užsiimame švietimu, turime savanorius, kurie negaili laiko ir kantriai diskutuoja su mokiniais, suaugusiaisiais. Jie ne tik pristato mūsų veiklą, bet ir kalba konkrečiai apie atsakomybę už įsigytus gyvūnus, sterilizaciją.
Kaip į tai reaguoja konservatyvūs lietuvaičiai?
Pas mus, Lietuvoje, požiūris į sterilizaciją labai neigiamas. Mūsų organizacija vykdo užsienyje plačiai žinomą benamių kačių mažinimo programą „SSP" - Sugauk, sterilizuok, paleisk, kurios metu sterilizuojame benames kates. Tai daug efektyviau nei gyvūnų kontrolės tarnybų vykdomas jų naikinimas. Norime, kad kiemuose nebūtų valkataujančių, spardomų, vaikų skriaudžiamų gyvūnėlių. Taip pat „Pifas", bendradarbiaudamas su kitomis organizacijomis, padeda grąžinti pasiklydusius gyvūnus namo. Globojame išmestus gyvūnus. Iš užsienio pasiskolinome idėją gyvūnus globoti ne prieglaudose, bet globėjų namuose.
Iš kur gyvūnėliai pas juos patenka?
Gyvūnai, dažniausiai katės ir šunys, patenka į tarnybą dėl dviejų priežasčių: kai savininkai jų atsisako arba kaip benamiai gyvūnai, kuriems būtina mūsų pagalba, gyvūnas yra sužeistas arba skriaudžiamas. Pirmiausia pas mus patekusius gyvūnus apžiūri veterinarijos gydytojas. Visi mūsų globotiniai, kurių amžius leidžia tai daryti, yra sterilizuojami. Kai gyvūnams suteikiama būtina medicininė pagalba, jie keliauja į globėjų namus.
Ką reikia daryti, norint tapti globėju?
Reikia užpildyti anketą mūsų tinklalapyje http://www.pifas.org/, vėliau vyksta susitikimai ir sprendžiama, ar žmogus - tinkamas kandidatas globoti gyvūną. Tiek būsto, tiek pačios asmenybės tinkamumas globai yra labai svarbūs kriterijai. Taip pat nevalia nusižengti įstatymams, tai yra viename bute globoti daugiau nei du gyvūnus. Esti dar daug įvairių niuansų, kurie aptariami atskirai su kiekvienu ketinančiuoju globoti. Norime, kad gyvūnai būtų tinkamai prižiūrimi, auklėjami, dresuojami.
Ar kontroliuojate globėjus?
Tuo užsiima koordinatoriai, tačiau specialių patikrinimų tikrai nevykdome. Turime dresavimo aikšteles, kuriose mokomi mūsų globos tarnybos gyvūnai. Ten darbuotojai mato, kaip elgiamasi su gyvūnu. Su kačių globėjais koordinatoriai nuolat palaiko ryšį telefonu, domisi, kokių rūpesčių kyla, susitinka važiuodami į veterinarinę tarnybą ar atvežę maisto, kraiko.
O jei pradėjai globoti gyvūną ir kilo kažkokių sunkumų...
Ne tik mūsų globėjų ratui, bet ir visiems gyvūnų augintojams ir mylėtojams įkūrėme konsultacijų liniją. Elektroniniu laišku ar telefonu galima pasitarti su kompetentingais specialistais. Jei reikia, galima ir susitikti, mes bendradarbiaujame su keliais dresuotojais, kinologais, kurie žinodami realią situaciją tikrai patars. Jei mūsų globėjas nebegali globoti gyvūno, paimame jį atgal.
Kokios bėdos dažniausiai kyla auginant gyvūną namuose?
Dažniausios bėdos gyvūnui kyla dėl žmogaus elgesio. Gyvūnams, ypač šunims, būtina teisinga hierarchija, kontrolė. Reikia juos ne tik mylėti ir glostyti, bet ir nustatyti taisykles, ką šuo gali ir ko negali daryti, jų turi laikytis visi kartu gyvenantys šeimos nariai. Jei vieną kartą šuniui leidžiama elgtis vienaip, kitą kartą - kitaip, augintinis įsives savo pageidaujamą tvarką. Kita didžiulė bėda - nepageidaujami palikuonys. Tai išsprendžiama sterilizuojant ar saugant gyvūną rujos metu.
Kiek šiuo metu turite globėjų?
Penkiolika.
Kiek gyvūnų jie gali globoti?
Įvairiai, jei žmogus gyvena bute, ne daugiau kaip du, jei sodyboje ar name - daugiau. Viskas priklauso dar ir nuo to, kiek žmogus dirba, kiek laiko galės skirti globotiniui.
Ar globojami tik šunys ir katės?
Buvo keletas kreipimųsi dėl žiurkėnų, papūgėlių, šinšilų, bet daugiausia - šunys ir katės. Būtent šių gyvūnų tolimesnė priežiūra kelia daugiausia rūpesčių, kai keičiasi žmogaus gyvenimo sąlygos, kai jis negali ar nenori prižiūrėti augintinio.
O ką patartumėte žmogui, kuris dėl kokių nors priežasčių nebegali auginti savo gyvūno?
Apskritai reikia neleisti sau ir augintiniui pasiekti tos kritinės ribos, kai norisi gyvūno atsikratyti. Pastebėjus pirmuosius ženklus, reikia ieškoti pagalbos. Informacijos tikrai yra daug - internete, dresavimo aikštelėse, šunų ir kačių klubuose galima rasti įvairių specialistų ir su jais konsultuotis. Tą patį galima pasakyti apie išvykstančiuosius į užsienį - juk ne per vieną dieną apsisprendžiama emigruoti. Per tą laiką nesunkiai galima rasti gerus namus savo augintiniui.
Kokia dažniausia priežastis, dėl ko atsikratoma augintinio?
Pasikeitusi šeiminė padėtis - kai šeima laukiasi vaikelio. Bet tai nėra pagrįsta. Juk kol gims vaikas, yra labai daug laiko gyvūną išauklėti, pripratinti prie pokyčių. Gimus vaikeliui, nevalia gyvūno nustumti į šalį ar net išvežti kuriam laikui iš namų, kaip daug kas daro. Kita priežastis - gyvūnas ima lauktis palikuonių ir išmetamas arba atsikratoma vos gimusių palikuonių. Sterilizavus gyvūną, ši problema išsprendžiama visiems laikams.
Kokie šunys dažniausiai apkandžioja žmones?
Tie, kurie gyvena pririšti prie grandinės. Tokiems šunims pakrinka psichika, nes jie neišsilaksto ir nutrūkę apkandžioja ne tik šeimininkus, bet ir jų ar kaimynų vaikus. Net jei šuo laikomas aptvare, jį bent porą kartų per dieną būtina išvesti pabėgioti. Gyvūną piktą padaro netinkamas šeimininkų elgesys.
Pritariate posakiui, kad nėra blogų šunų, o tik blogi šeimininkai?
90 procentų taip ir yra (šypsosi).
Ar turite savo draugų arba pažįstamų, kurie nemėgsta gyvūnų?
Turiu, bet trinties tarp mūsų tikrai nejaučiu. Svarbiausia iš anksto išsiaiškint, kieno koks požiūris, ir tiesiog vengti gyvūnų temos. Pati namie laikau tris gyvūnus, turiu mažą vaikelį ir nepritariu tiems, kurie teigia, kad gyvūnai yra visokių ligų nešiotojai ar apskritai vaikščiojantys „užkratai"...
Kiek pelninga yra jūsų veikla?
„Pifas" yra viešoji įstaiga, kurioje aš dirbu kaip savanorė, papildomai po savo tikrojo darbo. Visa mūsų tarnybos gauta parama skiriama organizacijos išlaidoms, mes sau tų pinigų negalime išsimokėti, taip yra numatyta ir įstatyme.
Kas „suryja" daugiausia pinigų?
Veterinarų paslaugos. Beveik visiems, pas mus patekusiems gyvūnams reikalinga medicininė pagalba, kartais net ir sudėtingos operacijos - tai tikrai nemažai kainuoja. Todėl samdytis darbuotojų mes negalime. Mūsų kolektyvas - patys tikriausi savanoriai.
